Už maistą, vaistus ir degalus per ekstremalias situacijas žmonės galės susimokėti ir nesant interneto ryšio. Tereikės atsinaujinti banko kortelę. Lietuvos bankas taip pat ieško alternatyvos dabartiniams mokėjimų sprendimams. Komerciniai bankai ją sutinka skeptiškai ir itin kritikuoja kitą rinkos prižiūrėtojo idėją – įstatymu įpareigoti įrengti daugiau bankomatų ir banko skyrių.
Pats Vilniaus centras, Gedimino prospektas. Kadaise jis buvo bankomatų alėja, bet dabar bankomatų čia – vos keturi.
Net vilniečiai sako, tiek – neužtenka. Ypač pasigenda miegamuosiuose rajonuose ir užmiestyje.
O turėti grynųjų – ir norisi, ir reikia. Maža ką.
Valdžia, anot gyventojų, turėtų apgalvoti, kaip be grynųjų žmonės galėtų apsipirkti, pavyzdžiui, dingus elektrai, kaip kad nutiko Ispanijoje.
Lietuvos bankas sako, kad apie galimybę atsiskaityti, nesant interneto ryšio, galvojama nuo 2024-ųjų.
Ruoštis blogiausiam scenarijui suskubta dėl karo Ukrainoje.
Žmonėms nieko daryti nereikės – tik gauti naują kortelę, pasibaigus galiojimui dabar turimos VISA ar „Mastercard“.
„Būtų galima įsigyti už nustatytą sumą, kiek reikalinga savaitei, reikalingiausių prekių, konkrečiai tai yra maistas, vaistai, degalinės“, – teigia Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
„Tomis pačiomis kortelėmis tie atsiskaitymai vyktų. Tiesa, šiek tiek naujesnės kartos tų kortelių reikia. Dabar pakeliui žmonės, jau imdami naują kortelę, ir gauna tas korteles, kuriose yra integruoti tie sprendimai“, – sako Bankų asociacijos vadovė Eivilė Čipkutė.
Bet dabar naudojamos VISA ir „Mastercard“ kortelės – amerikiečių.
Europos šalys nori savų, nacionalinių mokėjimo sprendimų, kad visada turėtų alternatyvą. Lenkija, Švedija jau turi.
Lietuva – irgi to siekia. Pagal planą, naujovė jau turėtų veikti iki 2030-ųjų.
„Tokie ir yra šiandien sprendimai Europoje. Tai jie nėra vien tik alternatyvos, kai kažkas atsitiko. Jos yra naudojamos kiekvieną dieną tiek fizinėse vietose, tiek elektroninėse parduotuvėse“, – kalba Lietuvos banko valdybos narys Evaldas Ruzgys.
Bankai svarsto, geriau Europa imtųsi bendro jai visai sprendimo, o ne viena šalis atskirai to, kas veiktų vien čia. Juolab, kai žmonės jau turi galimybes susimokėti visame pasaulyje.
„Galima atsiskaityti ne tik kortelėmis, bet ir telefonu. Ir laikrodžiu, ir žiedu. Ir programėlėmis įvairiomis, ir ne tik Lietuvoje, Europoje, visur pasaulyje“, – sako E. Čipkutė.
Lietuvos bankas nori, kad regionuose būtų daugiau bankomatų. O kad jų tikrai ir atsirastų, įpareigoti įrengti bankomatų komercinius bankus sieks įstatymu.
Bankas taip pat nori, kad regionuose žmonėms būtų galimybė fiziškai gyvai ateiti į banko skyrių. Kuris gali būti pastate, o gali – mobilus ant ratų. Bet veikti turėtų bent kartą per savaitę.
Bankų asociacijos vadovė sako, kad pernai į bankų skyrius nė karto neatėjo 60 proc. gyventojų.
Esą pakanka ir bankomatų. Pagal 2022-ųjų susitarimą su Lietuvos banku, jų papildomai įrengta 100. Bet daugiau nei trečdalis – beveik nenaudojami.
Lietuvos banko skaičiavimu, naujų bankomatų turėtų atsirasti dar iki pusšimčio.
