Daugėja norinčiųjų statytis. Pernai Lietuvoje statybos leidimų išduota dešimtadaliu daugiau, daugiausia didžiuosiuose miestuose ir jų rajonuose. Į dešimtuką patenka ir Jonava, aplenkusi Palangą.
Pastaruoju metu Jonavoje daugiausia statyta individualių namų. Pasak mero Mindaugo Sinkevičiaus, paklausą turėtų ir daugiabučiai, tačiau jų statytojai kol kas galimybes regionuose vertina atsargiai.
Prie pat parko statomi kotedžai vienas naujausių gyvenamojo būsto projektų Jonavoje. Pirmajame etape pastatyti penki dvibučiai namai. Planuojamas ir antrasis statybų etapas. Vystytojai sako, imdamiesi statybų mažesniame mieste rizikavo, tačiau susidomėjimo sulaukė.
„Rizika yra, vis tik tai Jonava, ne Kaunas ar Vilnius, bet jau vystymo pradžioje turėjome dvi rezervacijas, dabar turime dar dvi ir šių metų tikslas visus juos parduoti. Domisi atvažiuoja į apžiūras iš Vilniaus ir iš Kauno, žinoma, Jonava nelieka abejinga“, – pasakojo „ANO“ vystymo grupės pardavimų vadovė Asta Baliūnienė.
Jonava praėjusiais metais pateko į daugiausia statybos leidimų išdavusių savivaldybių dešimtuką.
Jonavoje pernai išduota apie 230 leidimų, tai yra beveik 50 proc. daugiau nei 2024 metais. Pagal statybų leidimus Jonava aplenkė ir iš dešimtuko išstūmė net Palangą.
„Netgi susisiekiau su Palangos meru, sakau kaip čia atsitiko, negi Palangoje niekas nieko nebestato ir nieko nebevyksta“, – komentavo M. Sinkevičius.
Daugiausia Jonavoje statoma individualių namų. Taip pat sandėliavimo pastatų, atsinaujinančios energijos išteklių gamybos statinių. Meras sako dar labai reikėtų ir daugiabučių. Ypač įvertinant, kad Jonavoje tikėtina norės įsikurti ir Rukloje tarnausiančių Vokietijos brigados karių šeimos.
„Ir mano paties šeima auganti ir norėtųsi ne trijų kambarių buto, o gal keturių. Klausinėja, domisi daugiabučių statybai, mes Jonavoje pageidautume turėti ir viešbutį rimtesnį, bet kol kas verslas nesusivilioja“, – sakė meras.
Nekilnojamojo turto ekspertai sako, pavienė daugiabučių namų statyba mažesniuose miestuose pasiteisina, bet didesni projektai įvertinus ir demografinę padėtį ir galimą uždarbį dar planuojami atsargiai.
„Savikainos ir kainos žirklės gaunasi per mažos, darbo jėga ir statybinės medžiagos kainuoja tiek pat, tiek didmiestyje, tiek mažesniuose miestuose statytojas vykdys statybas, tai jis pasiskaičiuoja, kur jam bus didesnė pelno marža“, – aiškino „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas Svajūnas Šarauskas.
Anot statybų sektoriaus vystymo agentūros daugiabučių plėtra regionuose tiesiogiai susijusi ir su miestų gyvybingumo išlaikymu.
„Yra iššūkis tiems miesteliams, jų centrai dar labiau silpsta, žmonės dar labiau išsikelia į priemiestį dar mažiau intereso į tą centrą ateiti, būti įsikurti verslams ir tokiu būdu regioninių miestų gyvybingumas dar labiau mažėja“, – kalbėjo Statybos sektoriaus vystymo agentūros atstovas Mindaugas Pakalnis.
Iš viso praėjusiais metais Lietuvoje išduota per 12 tūkst. statybos leidimų, tai yra 10 proc. daugiau nei 2024 metais.
„Atsigauna nekilnojamojo turto rinka, buvo toks sąstingis iššauktas žmonių netikėjimu ateitimi, susirūpinimu dėl geopolitinės situacijos ir dabar, matyt, tas laikas apsisprendė, kad kažką reikia daryt, reikia investuoti“, – svarstė M. Pakalnis.
Daugiausia statybų leidimų praėjusiais metais išduota Vilniaus mieste, daugiau kaip 1,5 tūkst. Po to Vilniaus, Kauno rajonai, kiti didieji miestai ir jų rajonai.
