Pienas atpigo, o sviestas ne: pardavėjai rodo į akcijas ir privačius prekių ženklus

Žalias pienas Lietuvoje per metus atpigo ketvirtadaliu, tačiau iš jo gaminamų produktų, pavyzdžiui, sviesto, kaina beveik nepasikeitė. Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ generalinis direktorius Audrius Skučas stebisi, kodėl to, kad atpigo žaliava, neatspindi galutinės kainos vartotojui. Parduotuvių atstovai sako, kad sviestas būna pigesnis per akcijas ir jų privačių prekių ženklų pakuotėse.

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, bendra vidutinė natūralaus riebumo žalio pieno kaina Lietuvoje 2025 metų gruodį sudarė 431,26 euro už toną ir buvo 25,7 proc. mažesnė nei prieš metus.

Iš ūkininkų ir šeimos ūkių superkamo pieno kaina per tą patį laikotarpį sumažėjo 27,6 proc., o iš žemės ūkio bendrovių ir įmonių – 23,5 proc.

Pastarojo meto pieno kainų sumažėjimą lėmė Europoje išaugusi pieno gamyba ir susitraukusios eksporto rinkos. Dėl to rinkoje susidarė pieno perteklius.

Prekybos tinklų parduotuvėse parduodamas sviestas per metus neatpigo nė procentu. Praėjusių metų gruodį 1 kg į 170–200 g pakuotes supakuoto ir be akcijų pardavinėjamo sviesto kainavo 14,62 euro.

Tiesa, duomenys rodo, kad irgi be akcijų pardavinėjamo privačių prekių ženklų sviesto kainos per metus sumažėjo labiau – 4,3 proc., 2025 metų gruodį 1 kg taip supakuoto sviesto kainavo 10,85 euro.

Išaugo mažmenininkų dalis

Per praėjusius metus gana smarkiai pasikeitė sviesto mažmeninės kainos struktūra.

Sausį žaliavos gamintojo dalis sudarė 41,8 proc. mažmeninės kainos, o gruodį – jau tik 24,5 proc.

Gamintojo ar didmeninės prekybos dalis liko panaši – apie 19 proc.

Tačiau pastebimai išaugo mažmeninės prekybos dalis: nuo 22,2 proc. sausį iki 39 proc. gruodį.

Kitaip sakant, jei metų pradžioje parduotuvei pardavus kilogramą sviesto tekdavo 3,26 euro, tai pabaigoje – 5,71 euro, t. y. 2,45 euro daugiau.

Pastebėtina, kad į vidutinės mažmeninės kainos apskaičiavimą neįtrauktos privačių prekių ženklų ir akcinės kainos, taip pat ekologiškų gaminių kainos.

Žemės ūkio ministerijos atstovai LRT.lt teigė, kad pasaulinėje rinkoje sviesto kainos reikšmingai sumažėjo dėl sezoniškai didesnės gamybos Europos šalyse ir susikaupusių sviesto atsargų.

„Lietuvoje mažmeninės sviesto kainos pastaraisiais mėnesiais išliko gana stabilios ir ne visada atspindėjo didmeninės rinkos pokyčius. (...) Kainų mažėjimas Lietuvoje nevienodas ir pirmiausia atsispindi privačių prekių ženklų kategorijoje“, – sutiko jie.

Ministerijos komentare dar priduriama, kad būsimame Maisto tarybos posėdyje bus pristatyta rinkos apžvalga, gali būti aptarta ir ši situacija.

„Tikimasi, kad prekybos įmonių atstovai pateiks paaiškinimus dėl kainų pokyčių ir jų neatitikimų su didmeninės rinkos tendencijomis“, – nurodoma atsakyme LRT.lt.

Savo ruožtu įmonės „Pienas LT“ vadovas A. Skučas stebėjosi, kodėl reikšmingo žaliavos pigimo proporcingai neatspindi galutinės kainos vartotojui, įskaitant sviesto kainą mažmeninės prekybos sektoriuje.

„Natūralu, kad ir pirkėjai, ir žemdirbiai turi klausimų dėl kainodaros mechanizmų grandinėje. Mūsų, kaip pieno kooperatyvo, pozicija yra tokia, kad sąžininga ir skaidri vertės paskirstymo grandinė – nuo ūkininko iki vartotojo – yra esminis veiksnys užtikrinant tvarią žemės ūkio sektoriaus plėtrą.

Šiuo metu žaliavinio pieno gamintojai susiduria su dideliu finansiniu spaudimu dėl žemų supirkimo kainų, todėl būtų logiška, kad smarkūs žaliavos kainų svyravimai turėtų aiškų atspindį ir galutinėse kainose vartotojui“, – sakė jis.

Ir pirkėjai, ir žemdirbiai turi klausimų dėl kainodaros mechanizmų grandinėje.

A. Skučas

Kaimyninių šalių žiniasklaidoje galima rasti pranešimų apie tai, kad sviestas pinga. Pavyzdžiui, lenkų portalai skelbia, kad lietuviai itin pamėgo apsipirkinėti jų parduotuvėse. Užsimenama apie „didįjį sviesto eksportą“, kai po savaitgalinių „lietuvių reidų“ rasti pigesnio sviesto būna sunku.

Apie sviesto pigimą skelbė ir Latvijos nacionalinis transliuotojas, o estų žiniasklaidoje teigta, kad jų parduotuvėse kol kas atpigusi tik lietuviška produkcija.

Kainą sudaro ne tik žaliava

„Rimi“ viešųjų ryšių ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė pastebėjo, kad skirtingose šalyse kainų dinamiką lemia nevienodos rinkos sąlygos, todėl tiesioginiai palyginimai ne visuomet yra korektiški.

Kalbėdama apie sviesto kainas Lietuvoje ji pažymėjo, jog žaliavinio pieno supirkimo kaina yra tik viena iš kainos dedamųjų.

„Galutinę kainą reikšmingai veikia gamybos, energijos, logistikos, pakavimo, transporto ir darbo sąnaudos, kurios išlieka padidėjusios arba svyruoja.

Mažmeninės prekybos dalis kainoje nėra tapati pelnui – ji apima parduotuvių išlaikymo, darbuotojų, energijos, logistikos, mokesčių ir kitus veiklos kaštus. Kainų pokyčiai taip pat priklauso nuo tiekėjų kainodaros ir kontraktinių sąlygų, todėl žaliavos kainos mažėjimas ne visada iš karto atsispindi lentynose“, – aiškino ji.

Panašiai kalbėjo ir „Maximos“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas.

„Galutinę produkto kainą lentynose lemia ne tik žaliavos kaina – ją veikia ir daugybė kitų veiksnių: didėjantys degalų akcizai, besikeičiantys pakuočių mokesčiai, auganti minimali mėnesinė alga, brangstantys energijos ištekliai. Visuomet siekiame pirkėjams pasiūlyti kuo palankesnę kainą rinkoje.

Pastaruoju metu derybose su tiekėjais sviesto kainos iš tiesų yra dažna tema. Nors reguliarios kainos kito nežymiai, akcijų metu nuolaidos siekė iki 40 proc. įprastos kainos. Todėl trumpuoju laikotarpiu, kol su tiekėjais deramės dėl mažesnių tiekimo kainų, pirkėjai, pasinaudoję akcijų pasiūlymais, gali reikšmingai sutaupyti“, – teigė jis.

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė pastebėjo, kad produktų kainos tiesiogiai priklauso nuo tiekimo kainų.

„Nuolat sekame kainų judėjimą žaliavų rinkose, pastebėję menkiausią galimybę, deramės su tiekėjais dėl tiekimo kainų. Atsiradus galimybei prekybos tinklui sviesto iš gamintojų įsigyti pigiau, norime, kad tai kuo greičiau pajustų ir mūsų pirkėjai, tad kainų pokytį jie gali pamatyti per kategorijai taikomas akcijas.

Mūsų duomenimis, lyginant praėjusių metų sausį ir šį sausį, galutinė sviesto kaina pirkėjui mažėjo beveik 20 proc.“, – sakė ji.

„Norfos“ atstovas Darius Ryliškis teigė, kad tikroji pieno produktų kaina, kurią moka pirkėjas, šiuo metu yra akivaizdžiai sumažėjusi.

„Kainų pokytis amortizuojamas per akcijas, o ne per reguliarios kainos mažinimą. Šiuo metu akcinių pieno produktų kaina yra gerokai mažesnė nei analogiškų prekių kaina per akcijas prieš metus. Pirkėjai mėgsta akcijas ir jų ieško, o prekybininkai prisitaiko prie rinkos tikrovės. Jei žaliavinio pieno kaina ilgesnį laiką išliks žema, labai tikėtina, kad sumažės ir nuolatinės reguliarios pieno gaminių kainos.

Manyčiau, kad kainų grandinėje didžiausia vertės dalis tenka valstybei, o ne prekybai ar ūkininkams. Šiuo metu „Norfos“ tinklo parduotuvėse vartotojai nuperka iki 10 proc. daugiau pieno produktų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, nes jų kainų lygis yra palankus“, – dar sakė jis.

Pirkėjai mėgsta akcijas ir jų ieško, o prekybininkai prisitaiko prie rinkos tikrovės.

D. Ryliškis

UAB „Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė teigė, kad reguliarias pieno produktų kainas, įskaitant ir sviesto, prekybos tinklas ėmė mažinti praėjusių metų pabaigoje.

„Pavyzdžiui, dar gruodį „Lidl“ sumažino kainą privataus prekių ženklo sviestui, supakuotam po 180 gramų, jo sumažinta reguliari kaina yra 1,39 euro. 1 litro 3,2 proc. riebumo ilgo galiojimo pieno reguliari kaina yra 0,95 euro, o 2 proc. riebumo – 0,89 euro. Reguliari kaina jau sumažinta ir daugeliui kitų pieno produktų.

Lankstumą ir greitą reagavimą į rinkos pokyčius mums padeda užtikrinti mūsų verslo modelis – didžiąją dalį pieno produktų asortimento sudaro mūsų privačių prekių ženklų gaminiai. Tai leidžia efektyviau valdyti procesus, operatyviai reaguoti į žaliavų pigimą ir taip diktuoti mažesnes reguliarias pieno produktų kainas rinkoje“, – sakė ji ir pridūrė, kad būna ir akcijų.