Aplinkos ministerijai siūlant Miškų įstatymo pataisas, kuriomis norima labiau apsaugoti miškus, ministerijos atstovas teigia, kad miškininkystės ekonominiai praradimai nebūtų dideli.
„Tie praradimai (finansiniai – BNS), kuriuos mes skaičiuojame, nėra jokiu būdu drastiški. Mums atrodo, kad jie yra reikalingi dėl didesnės miškų apsaugos“, – trečiadienį Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje teigė ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Aurimas Saladžius.
A. Saladžius teigė, kad ministerija yra pasiskaičiavusi, kiek mažėtų Valstybinių miškų urėdijos pajamos ir medienos kiekis rinkoje. Skaičiavimais jis žadėjo pasidalinti kitame komiteto posėdyje.
„Kiekvieną kartą buvo modeliuojamas poveikis urėdijos pajamoms, tiek privačių savininkų gaunamoms pajamoms, tiek medienos kiekio sumažėjimui rinkoje“, – pabrėžė ministerijos atstovas, parlamentaro Simono Gentvilo paklaustas, ar ministerija skaičiuoja būsimus miškininkų nuostolius.
Komiteto narys Audrius Radvilavičius anksčiau BNS yra teigęs, kad dėl Miškų įstatymo pataisų Valstybinės miškų urėdijos pajamų gali sumažėti 37–52 mln. eurų.
S. Gentvilas akcentavo, kad medienos sektorius yra svarbi Lietuvos ekonomikos dalis: „Lietuvoje medieninė ekonomika sukuria 10 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, tiesiogiai sukuria 55 tūkst. darbo vietų.“
Seimo narė konservatorė Aistė Gedvilienė pabrėžė, kad Miškų įstatymo pataisos tik minimaliai didina griežtos apsaugos miškų kiekį.
„Dabartinis projektas neatneš visuomenės laukiamo pokyčio, kalbu apie griežtos apsaugos miškus. Mes nuo 1,2 proc. (griežtos apsaugos miškų – BNS) einame iki 2,6 proc. ir tai nėra realiai daug. (...) Realiai mes skiriame didelius pinigus kompensavimui, bet realaus pokyčio miškuose mes neturėsim“, – komiteto posėdyje kalbėjo ji.
Anot politikės, dabartinės pataisos miškų situacijos Lietuvoje beveik nepakeis.
„Mes turėsim po penkerių metų situaciją, kada pinigai bus išmokėti, o situacija miškuose bus tokia pati, nes saugomų nepadaugės realiai ir mes vėl turėsime debatą iš pradžios“, – kalbėjo ji.
A. Gedvilienės manymu, reikėtų užtikrinti didesnę miškų apsaugą ir numatyti didesnes kompensacijas miškininkams.
Įstatymo projektu numatoma galimybė mokėti kompensacijas privačių miškų savininkams, kai jų miško žemėje pakeičiama miškų grupė ir dėl to uždraudžiami plynieji pagrindiniai kirtimai. Pagal dabartinį projektą ministerija kompensacijoms yra numačiusi 62 mln. eurų.
Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas pabrėžė, kad numatytas finansavimas kompensacijoms yra du kartus didesnis nei planuojamas poreikis: „Labai grubiai, finansavimo šaltiniai yra du kartus didesni nei skaičiuojamas poreikis kompensacijoms.“
Anot A. Saladžiaus, ministerija yra pasiruošusi, jei svarstant pataisas ir jas keičiant poreikis kompensacijoms išaugs.
„Bendrai laisvos valstybinės žemės fondo tikėtinos pajamos pardavus miškus yra didesnės negu dabar reikalingos kompensacijoms. Pilnai suprantame, kad svarstant įstatymą Seime gali atsirasti ir papildomų nuostatų, gali atsirasti Seimo narių pasiūlymų. Mes tiesiog norime parodyti, kokios šiuo metu yra finansinės galimybės“, – kalbėjo jis.
K. Žuromskas teigė, kad dabar numatyti kirtimų ribojimai yra mažesni, nei siūlė konservatorių vyriausybė, savo kadencijos pabaigoje pateikusi Miškų įstatymo projektą, kuriame saugomų teritorijų ir kompensacijų kiekis buvo žymiai didesnis.
„Vienas projektas buvo pateiktas 2024 metų pabaigoje. Tai 18-oji Vyriausybė baigdama savo darbą pateikė projektą, kuriuo numatė apie 300 mln. eurų kompensacijų, bet jas numatė apie 420 tūkstančių hektarų plote. (...) Mes pakeitėme projektą ir dabar yra daugiau nei per pusę sumažintas plotas, kuriame negalės vykti ūkinė veikla ir pinigų kompensacijoms reikia mažiau“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.
Kaip rašė BNS, Miškų įstatymo projektu siūloma keisti miško kirtimų reguliavimą, gerinti miškų atkūrimą, spartinti jų priskyrimą grupėms, taip pat sudaryti galimybes miško savininkams kompensuoti veiklos ribojimus.
Aplinkos ministerijos siūlymu siekiama keisti miškų grupių paskirstymą – draustinių miškų dalis ir privačias saugomas vietoves priskirti pirmai grupei (labiausiai saugomi miškai). Pasak ministerijos, taip ateityje didėtų šios grupės plotai.
Be to, už miestų ribos bent vieno kilometro atstumu esančius trečios (apsauginiai), ketvirtos (ūkiniai) grupių miškus, kultūrinių draustinių ir rezervatų miškus ar jų dalis priskirti rekreacinių miškų grupei. Taip pat siūloma, kad nacionalinių parkų ir draustinių miškų dalių nebeliktų ketvirtoje grupėje.
Priėmus pakeitimus vien pirmos miškų grupės plotas padidėtų nuo 1,2 proc. iki 2,6 proc. visų miškų ir siektų 56,6 tūkst. hektarų.
Vyriausybė pritarė šiam Miškų įstatymo projektui pernai gruodį.
