Nors, kai kurių specialistų manymu, dalis vartotojų gali jaustis apgauti, sprendimą mažinti paramą saulės elektrinėms iš esmės reikėtų vertinti palankiai. Pasak jų, sumažinta parama skatins atsakingiau vertinti investicijas ir sudarys prielaidas ekonomiškai paprastesnei saulės energetikos sektoriaus plėtrai. Pašnekovai taip pat sako, kad „dovanotam arkliui į dantis nežiūrima“, todėl net ir kuklesnė parama išlieka reikšminga paskata.
Sumažino paramą
2026 m. Energetikos ministerija atnaujino paramos teikimo sąlygas. Nutolusioms saulės elektrinėms skiriamos paramos dydis sumažintas nuo 323 iki 200 eurų už kilovatą, o saulės elektrinėms ant pastatų stogų – nuo 255 iki 170 eurų už kilovatą. Taip pat abiem atvejais maksimali leistina elektrinių galia sumažinta nuo 10 iki 7 kW.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- 2026 m. Energetikos ministerija atnaujino paramos sąlygas. Nutolusioms saulės elektrinėms parama sumažinta nuo 323 iki 200 eurų už kilovatą, elektrinėms ant stogų – nuo 255 iki 170 eurų už kilovatą.
- Anot ekspertų, dėl to dalis gyventojų pasijuto apgauti – ypač tie, kurie investavo tikėdamiesi didesnių subsidijų.
- Vis dėlto, ekspertų manymu, sumažinta parama skatins atsakingesnį investicijų vertinimą ir labiau ekonomiškai pagrįstą saulės energetikos sektoriaus plėtrą.
Vertindamas sprendimą mažinti išmokas už saulės elektrines ir kaupiklius buitiniams vartotojams, Lietuvos saulės energetikos ir kaupiklių asociacijos prezidentas Andrius Karazinas teigė, kad tai yra suprantama ir pagrįsta.
Jo aiškinimu, vienas iš dabartinės Vyriausybės tikslų – pasiekti 200 tūkst. gaminančių vartotojų iki 2028 m. Jų 2025 m. pabaigoje buvo apie 170 tūkst.
„Todėl 2025 m. smarkiai atpigus įrangai ir turint ribotus finansinius išteklius natūraliai siekiama didinti gaminančių vartotojų skaičių, nes saulės elektrinių galia taip ar taip bus finansuota ta pati“, – komentavo A. Karazinas.
Dėl sumažintų subsidijų, pasak asociacijos prezidento, paramą bus galima suteikti mažiausiai 9–10 tūkst. namų ūkių, t. y. maždaug 3 tūkst. daugiau nei pagal buvusias subsidijų sąlygas.
Viena vertus, visad laimi pirmesnis, kita vertus, dovanotam arkliui į dantis nežiūrima.
A. Karazinas
„Tik tiek, kad tai lašas jūroje. Ar žmones mažiau vilios sumažintas subsidijos dydis? Na, taip jau gyvenime yra, kad, viena vertus, visad laimi pirmesnis, kita vertus, dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, todėl manau, ir ši priemonė bus taip pat sėkmingai išgraibstyta.
Beje, jau dabar iš įvairių šaltinių ateina aiškūs signalai, kad moduliai, inverteriai ir kaupikliai antrą šių metų ketvirtį brangs mažiausiai 10 proc., todėl iš esmės sąlygos investuoti ir toliau blogės“, – komentavo A. Karazinas.
Parama ir toliau išlieka paskata gyventojams.
A. Račkus
Tuo tarpu „Elektrum Lietuvos“ Produktų vystymo vadovės Eglės Afanasjevos aiškinimu, saulės energetikos rinka pasiekė norimą brandos lygį, todėl parama ir mažinama.
„Tai atitinka Europos Sąjungos praktiką – subsidijos palaipsniui mažinamos, kad nebūtų dirbtinai perkaitinama rinka“, – akcentavo E. Afanasjeva.
Tai atitinka Europos Sąjungos praktiką.
E. Afanasjeva
Saulės energetikos sprendimų bendrovės UNOSOL vadovas Gedeminas Skilčius taip pat patikino, kad paramos mažėjimas nėra netikėtas ir neturėtų gąsdinti.
„Tai natūralus rinkos brendimas. Panašų kelią jau nuėjo Lenkija, kur paramos praktiškai nebeliko, tačiau gyventojai toliau aktyviai investuoja į saulės elektrines“, – LRT.lt tvirtino įmonės vadovas.
Panašų kelią jau nuėjo Lenkija, kur paramos praktiškai nebeliko.
G. Skilčius
Kai kurie liko apgauti?
Tiesa, Lietuvos saulės energetikos ir kaupiklių asociacijos prezidentas A. Karazinas išreiškė apmaudą dėl tų gyventojų, kurie jau investavo į elektrines su kaupikliais, bet negavo paramos pagal buvusias sąlygas.
„Tokie žmonės jaučiasi apgauti, nes žinodami tai galbūt būtų priėmę sprendimą neinvestuoti, investuoti mažiau ar investuoti į pigesnę įrangą.
Manau, ministerija galėjo kiek labiau apgalvoti finansavimo taisykles arba iš anksto tinkamai ir aiškiai iškomunikuoti visuomenei apie tokią riziką“, – anksčiau komentavo jis.
„Swedbank“ Struktūrinio finansavimo skyriaus vadovas Arvydas Račkus antrino, kad šie pokyčiai jautriai palietė gyventojus, kurie elektrines jau buvo įsirengę ar planavo tai padaryti, tikėdamiesi didesnės kompensacijos. Vis dėlto valstybės požiūriu sprendimas mažinti paramą, jo manymu, yra logiškas.
„Reikia derinti ribotus viešuosius finansus, energetikos plėtros prioritetus ir realią situaciją rinkoje, kur neaugantis elektros vartojimas piko metu spaudžia saulės energijos kainą net iki nulio ar neigiamų reikšmių“, – dėstė A. Račkus.
Sumažina išlaidas, apsaugo nuo kainų svyravimų
Nors paramos dydis ir sumažintas, E. Afanasjeva patikino, kad saulės elektrinė ar nutolęs saulės parkas ir 2026 metais išlieka ekonomiškai pagrįsta investicija. Ypač tiems, kurie vartoja daugiau elektros, šildosi elektra ar planuoja įsigyti elektromobilį.
„Tokiais atvejais net ir su mažesne parama saulės elektrinė ar saulės parkas leidžia sumažinti mėnesines išlaidas ir apsisaugoti nuo elektros kainų svyravimų ateityje“, – pabrėžė ji.
A. Račkus antrino, kad sumažinta parama nereiškia paramos pabaigos: „Ji ir toliau išlieka paskata gyventojams, ypač kol galioja gaminančių vartotojų dvipusė apskaita.“
Anot jo, per pastaruosius trejus metus saulės modulių kainos reikšmingai sumažėjo – 2022 m. mažos galios elektrinės įrengimas galėjo kainuoti ir daugiau nei 1 000 eurų už kilovatą, o šiandien ši suma dažnai siekia 450–800 eurų.
„Tai reiškia, kad net ir gaunant mažesnę paramą investicija išlieka ekonomiškai pagrįsta“, – tikino A. Račkus.
Jam pritarė ir „Ignitis“ privačių klientų tarnybos vadovas Andrius Kavaliauskas. „Investicijos atsipirkimo laikotarpiai vis dar yra gana trumpi, ypač vertinant ilgalaikes elektros kainų tendencijas. Todėl tikėtina, kad šie pokyčiai reikšmingai nesumažins nei saulės energetikos plėtros tempo, nei gyventojų motyvacijos rinktis šį sprendimą“, – komentavo A. Kavaliauskas.
E. Afanasjevos skaičiavimu, sumažėjus valstybės paramai, priklausomai nuo konkrečios situacijos, nutolęs saulės parkas vidutiniškai atsipirks per 4–5 metus.
Tuo tarpu G. Skilčiaus tvirtinimu, šiandien saulės elektrinė ant stogo atsiperka ir per 2–3 metus net ir be subsidijų. Pasak jo, tai rodo, kad technologija tapo finansiškai pagrįsta pati savaime – ne dėl paramos, o dėl elektros kainų ir išaugusio efektyvumo.
„Trumpoje perspektyvoje matome įrangos kainų augimą ir sumažėjusias paramas, tai gali laikinai sulėtinti plėtrą. Bet ilguoju periodu viskas susidėlios į savo vietas. Pasikeis klientų tipas. Mažės tų, kurie statosi tik dėl valstybės paskatos, ir išaugs skaičius tų, kurie supranta realią investicijos vertę“, – komentavo G. Skilčius.
Perėjimas iš sprinto į maratoną?
Apibendrindamas A. Račkus teigė manantis, kad sumažinta parama skatins atsakingesnį investicijų vertinimą ir labiau ekonomiškai pagrįstą saulės energetikos sektoriaus plėtrą. Ilgainiui, augant elektros vartojimui ir atsirandant pakankamai grąžos, tai gali atverti naujas investavimo galimybes jau brandesnėje, stabilesnėje rinkoje, akcentavo jis.
„Kitaip tariant, paramos mažinimas nėra saulės energetikos saulėlydis. Greičiau – perėjimas iš sprinto į maratoną“, – teigia A. Račkus.
Jis atkreipė dėmesį, jog atsinaujinanti energetika jau dengia apie 51 proc. šalies elektros poreikio, kai 2022 m. šis rodiklis siekė vos 15 proc.
Tuo tarpu Lietuvos saulės energetikos ir kaupiklių asociacija neslėpė iš esmės pasigendanti sisteminio valdžios požiūrio į savo poreikiams energiją gaminančio verslo, t. y. ir tų pačių gaminančių vartotojų, segmentą.
„Nei 2026 m. antram pusmečiui, nei 2027 m. nėra numatytos jokios skatinimo priemonės, nesvarstomos nei subsidijos, nei kokios mokestinės lengvatos, tik tikimės, kad tinkamai sutvarkius dabar jau beprasmes rezervacijas „Litgrid“ tinkle atsiras papildomų ESO tinklo pralaidumų verslams prisijungti prie tinklo ir verslas praėjus „subsidijų pagirių“ periodui ims vėl investuoti į atsinaujinančią energetiką, nes tai apsimoka, tai atsiperka, tai padeda didinti konkurencingumą.
Taip pat tikimės, kad dėmesio sulauks ne tik nutolusios saulės elektrinės, bet ir pilietinės energetinės bendrijos, nes didžiulis gaminančių vartotojų potencialas, beveik per 900 tūkst., gyvena daugiabučiuose“, – komentavo A. Karazinas.
Ministerija: nuolat ieškome papildomų finansavimo šaltinių
Argumentuodama pokyčius, Energetikos ministerija nurodė, kad investicijos į energetikos sektoriaus projektus buvo planuojamos lygiagrečiai iš keturių finansavimo šaltinių, iš kurių didžiausią dalį sudaro Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšos. Šios priemonės galiojimas baigiasi šių metų antrąjį ketvirtį, o didžioji dalis kitų šaltinių lėšų jau panaudota per paskelbtus kvietimus.
„Dėl šios priežasties 2026 m. paramos priemonių krepšelis yra mažesnis. Tačiau Energetikos ministerija nuolat ieško papildomų finansavimo šaltinių, skirdama ypatingą dėmesį gyventojų ir verslo energetinio savarankiškumo didinimui“, – rašoma redakcijai atsiųstame komentare.
Ministerija taip pat pažymėjo, jog per pastaruosius kelerius metus rinkoje saulės elektrinių ir kaupiklių kainos žymiai sumažėjo. „Šiuo metu gyventojai saulės elektrinę gali pasistatyti kur kas pigiau, nei tai buvo galima padaryti prieš keletą metų“, – rašoma atsakyme.
Ministerija atkreipė dėmesį, kad paramos dydis mažinamas ne pirmą kartą – tai jau buvo padaryta 2023–2024 metais, siekiant sudaryti galimybes parama pasinaudoti kuo didesniam gyventojų skaičiui.
„Svarbu pabrėžti, kad į 2026 metų skiriamą paramą saulės elektrinėms ir kaupimo įrenginiams įsirengti galės pretenduoti ir tie gyventojai, kurie saulės elektrines ar kaupiklius jau yra įsirengę, tačiau nespėjo pasinaudoti parama pagal ankstesnius kvietimus“, – rašoma raštu atsiųstame atsakyme.
Ministerija skaičiuoja, kad įsirengiant 7 kW saulės elektrinę parama sumažės 600 eurų – nuo 1800 iki 1200 eurų, o sumažinta parama apie 6–8 mėnesius pailgins saulės elektrinės atsiperkamumą. Energetikos ministerijos duomenimis, vien dėl šiemet numatytos skirti paramos 2026 metais galėtų prisijungti apie 14 tūkst. naujų gaminančių vartotojų.
Ministerija teigė, kad siekia ilgalaikių ir tvarių sprendimų, kurie užtikrintų stabilias ir patrauklias sąlygas gaminantiems vartotojams bei nuoseklią decentralizuotos elektros gamybos plėtrą.
„Kartu vystomos ir alternatyvios priemonės – elektros energijos kaupimo ir vartojimo lankstumo skatinimas, energijos bendrijų plėtra, efektyvesnis elektros tinklų naudojimas, o juridiniai asmenys per ILTE ir 2026 metais galės gauti finansavimą saulės, vėjo ar hibridinių elektrinių bei energijos kaupimo įrenginių įsigijimo ir įrengimo projektams, taip pat lengvatines paskolas atsinaujinančių išteklių ir piliečių energetikos bendrijoms, kurios siekia mažinti energetinį nepriteklių“, – pažymėjo ministerija.
Apibendrindama ministerija nurodė nuolat ieškanti galimybių bei papildomų finansavimo šaltinių tiek saulės elektrinėms, tiek kaupimo įrenginiams įrengti.
„Atsiradus papildomų finansavimo šaltinių, 2026 metams numatyta lėšų suma saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti gali didėti, pvz.: 2025 metais sukurta nauja paramos priemonė teikti paraiškas paramai saulės elektrinėms kartu su elektros energijos kaupimo įrenginiais įsirengti ir šiemet šiai priemonei Energetikos ministerijai pavyko skirti papildomus 10,13 mln. eurų (ankstesnis finansavimas siekė 5,3 mln. eurų). Kvietimas ankstesnėmis sąlygomis papildomai pratęstas iki š. m. birželio pabaigos“, – rašoma redakcijai atsiųstame atsakyme.
