Penki įvairių politinių jėgų parlamentarai, kaip įmonių akcininkai dalyvaudami susirinkimuose ir priimdami sprendimus, nepažeidė Konstitucijoje įtvirtintų reikalavimų, trečiadienį konstatavo Seimo Etikos ir procedūrų komisija.
Etikos sargų prašyta įvertinti, ar sprendimų dėl bendrovės priėmimas būnant vieninteliu įmonės akcininku dera su Konstitucijoje įtvirtintu reikalavimu, numatančiu, jog Seimo nario pareigos „nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse“.
Komisija konstatavo, kad šios nuostatos negalima aiškinti taip, jog būtų paneigta Konstitucijoje įtvirtinta nuosavybės teisė, kurią turi ir Seimo narys.
„Minėtos konstitucinės nuostatos nereiškia draudimo Seimo nariui naudoti savo nuosavybę, ją tvarkyti, gauti iš jos pajamų ar sudaryti su tuo susijusius sandorius, jeigu tokia veikla neperauga į užsiėmimą verslu ar komercine veikla“, – teigiama išvadoje.
Viena iš išvadų rengėjų Aušrinė Norkienė taip pat tikino, jog šalies įstatymai nenumato draudimo dalyvauti ir balsuoti tų bendrovių, kurių akcininkas jis yra, visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.
Į etikos sargus kreiptasi dėl socialdemokratų Gintauto Palucko ir Roberto Kauno, konservatoriaus Audriaus Petrošiaus, liberalo Jevgenijaus Šuklino bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklausančio Igno Vėgėlės.
G. Palucko atveju prašyta įvertinti jo dalyvavimą ir sprendimų priėmimą įmonės „Garnis“ akcininkų susirinkimuose. Parlamentaras paaiškinimo komisijai nepateikė, tačiau išvadoje teigiama, jog kaip ir kiti parlamentarai, šis įgyvendino savo, kaip akcininko, teises.
BNS rašė, jog politikas iš premjero ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pareigų pasitraukė rugpjūtį, teisėsaugai pradėjus du ikiteisminius tyrimus, susijusius su jo verslu, ir sulaukiant vis daugiau klausimų dėl praeities ryšių bei veiklos.
Tuo metu krašto apsaugos ministro R. Kauno, kuris būdamas bendrovės „Inkodus“ akcininkas 2024 metų pabaigoje patvirtino sprendimą dėl įmonės įstatų papildymo, poziciją pateikęs jo atstovas tikino, jog politikas neužsiėmė verslu, o realizavo savo nuosavybės teisę įstatyme nustatyta tvarka.
Savo ruožtu A. Petrošius, be kita ko, nurodė, kad iki pirmosios jo kadencijos pradžios įmonė „Vežesta“ realios veiklos jau nebevykdė. J. Šuklinas teigė, jog yra bendrovės „Bear Boar“ akcininkas, kuriam priklauso 15 proc. įmonės akcijų, tačiau tapęs Seimo nariu pasitraukė iš valdybos, todėl nedalyvauja sprendimų rengime ar jų inicijavime.
I. Vėgėlė nurodė, kad jis yra įmonės „Internetinė prekyba“ akcininkų sutikime dalyvavo remdamasis įpareigojančiu įstatymu.
„Mano dalyvavimas tame susirinkime (...) buvo privalomas. Ir aš, kaip akcininkas, vykdžiau įstatyminę pareigą“, – posėdyje kalbėjo parlamentaras.
Etikos sargai taip nusprendė aiškintis, ar Seimo nariai, einantys pareigas, gali kurti naują įmonę.
