Baltarusijai planuojant statyti radioaktyviųjų atliekų šalinimo ir laikino saugojimo aikštelę, kurios viena iš potencialių vietų – šalia sienos su Lietuva, prie Astravo atominės elektrinės (AE), Vilnius Minskui turi pastabų ir ketina dalyvauti vertinant objekto poveikį aplinkai.
Vis dėlto manoma, kad Minskas Lietuvos pastabas gali ignoruoti, nes pastaraisiais metais jis nebepaiso pagal Espo konvenciją nustatytų pažeidimų.
Aplinkos ministerijos atstovės Beatos Vilimaitės Šilobritienės teigimu, Lietuva rekomenduoja renkantis vietą atliekynui įvertinti artumą tankiai apgyvendintam Vilniaus regionui, galimą poveikį Neries upei, radioaktyvių atliekų pernašų riziką.
Astravo AE nuo Vilniaus nutolusi apie 60 km atstumu, už 10 km nuo jėgainės teka Neris.
Pasak B. Vilimaitės Šilobritienės, yra rizikų, jog atliekynas bus įrengtas nekokybiškai bei gali kelti pavojų aplinkai ar pasienyje gyvenantiems Lietuvos žmonėms.
„Ką mes matome iš (Astravo – BNS) atominės elektrinės – kiek ji stabdoma, kiek pastoviai ten vyksta smulkesnių ar vidutinių įvykių, incidentų, kurie nepriskiriami avarijai. Mums visada kyla labai daug klausimų dėl to, ar tikrai toje valstybėje tokiuose objektuose yra tinkamai užtikrinama branduolinės saugos kultūra“, – BNS sakė ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnioji patarėja B. Vilimaitė Šilobritienė.
„Turime keturis lapus pastabų, vadinasi, daug klausimų kyla, daug ko trūksta“, – sakė specialistė.
Aplinkos ministerija Baltarusijai išsiuntė Lietuvos poziciją su 27-iomis institucijų ir visuomenės pastabomis dėl planuojamo atliekyno poveikio aplinkai vertinimo. Dokumentas patvirtina, kad Lietuva nori dalyvauti jį vertinant.
„Tikslas iškovoti, kad jis (atliekynas – BNS) būtų įrengtas kuo saugiau, sumažinant tas rizikas, kurios gali tekti mums“, – kalbėjo B. Vilimaitė Šilobritienė.
„(Pastabose – BNS) labai daug yra specifikos, susijusios su branduoline sauga, techniniai dalykai. Taip pat avarinio reagavimo – kokio lygio avarijos turi būti vertinamos. (...) dėl ko visuomenė kėlė klausimą – dėl galimo poveikio Neries upei, galimos pernašos“, – BNS teigė ji.
Anot ministerijos atstovės, Minskui siūloma įvertinti, kaip – jei tai būtų požeminė saugykla – būtų paveikta gruntinio vandens kokybė, o jei paviršinė – radioaktyvių medžiagų emisija, jų patekimas į Nerį.
Minskas apie planus įrengti radioaktyvių atliekų saugyklą Vilnių pagal Espo konvenciją informavo pernai gruodį. Konvencija numato, jog šalys konsultuotųsi, jei vienoje jų planuojama ūkinė veikla gali paveikti aplinką kitoje valstybėje.
Aikštelę svarstoma statyti su Lietuva besiribojančioje Gardino srityje, šalia Astravo AE, arba netoli Rusijos sienos esančiose Gomelio ir Mogiliovo srityse.
Pasak B. Vilmaitės Šilobritienės, Baltarusija Lietuvos pastabas gali ignoruoti, be to, pastaraisiais metais ji pagal Espo konvenciją nustatytų pažeidimų nebepaiso.
„Lietuva kreipėsi 2011 metais su skundu būtent dėl Baltarusijos atominės elektrinės statybos, kadangi ten buvo pažeidžiamos konvencijos nuostatos. Tai buvo patvirtinta tarptautiniu mastu. Turime 2019, 2020, 2023 metų sprendimus, kur vis dar konstatuojama, kad Baltarusija pažeidė Espo konvencijos tam tikrus straipsnius įgyvendindama tą projektą“, – kalbėjo ji.
Minskas sprendimą dėl atliekyno ketina priimti kitąmet. Jo statybos vyktų 2028–2030 metais, po to aikštelė būtų naudojama šimtmetį.
BNS rašė, kad lapkritį pranešta apie Minsko planus statyti trečiąjį Astravo AE reaktorių.
Lietuva nuolat kritikuoja Baltarusiją, kad Astravo AE pastatyta nesilaikant branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimų.
