Donaldas Trumpas vėl grasina muitais Kanadai. Taip Jungtinių Valstijų prezidentas reaguoja į Otavos ir Pekino dar prieš daugiau nei savaitę pasiektą prekybos susitarimą. D. Trumpas teigia, esą jis Kanadą pavers iškrovimo uostu, o kiniškos prekės užplūs Jungtinių Valstijų rinką. Tiek Pekinas, tiek Otava tai atmeta. Pagal pasiektą susitarimą Kinija žada nuo 85 iki 15 procentų sumažinti muitus Kanados rapsams. Otava įsipareigoja įsileisti daugiau, tačiau ribotą skaičių kiniškų elektromobilių, o mokesčius jiems sumažinti nuo 100 proc. iki kiek daugiau nei 6 proc.
Kai daugiau nei prieš savaitę Kanados premjeras lankėsi Kinijoje, Jungtinės Valstijos daug nekomentavo. Jau tada Markas Carney pranešė apie naują prekybos susitarimą ir abipusių muitų mažinimą.
„Kanada tikisi, kad iki kovo pirmosios Kinija sumažins muitus Kanados rapsų sėkloms iki bendros maždaug 15 procentų normos. Kanada sutiko į rinką įleisti iki 49 tūkstančių kiniškų elektrinių transporto priemonių, taikydama palankiausią kiek didesnį nei 6 procentų mokestį“, – sako Kanados ministras pirmininkas.
Iki šiol Otavos ir Pekino santykiai buvo pasiekę žemumas, ypač kai 2018 m. Kanadoje sulaikius aukštą „Huawei“ pareigūnę, atsakydama Kinija sulaikė du kanadiečius esą dėl šnipinėjimo. Kartu šalys viena kitai įvedė atsakomuosius muitus, o Otava yra kaltinusi Pekiną kišimusi į Kanados rinkimus.
Prieš daugiau nei savaitę D. Trumpas sveikino Kanados ir Kinijos pasiektą susitarimą. Tikino, kad jei su Pekinu įmanoma susitarti, tai ir reikėtų daryti. Bet tokie žodžiai skambėjo kai D. Trumpo dėmesys buvo Grenlandijoje. Po Davoso ir teiginių apie neaiškų susitarimą dėl salos – Kanados ir Kinijos susitarimas Jungtinių Valstijų prezidentui jau nebepatinka.
„Jei gubernatorius M. Carney mano, kad jis padarys Kanadą „iškrovimo uostu“, iš kurio Kinija galės siųsti prekes į Jungtines Valstijas, jis labai klysta. Kinija suės Kanadą gyvą, visiškai ją sunaikins. Jei Kanada sudarys susitarimą su Kinija, ji iš karto bus apmokestinta 100 procentų muito mokesčiu už visas Kanados prekes ir produktus, įvežamus į jungtines valstijas“, – rašė D. Trumpas.
Tai ne pirmas D. Trumpo grasinimas Kanadai. Jungtinių Valstijų prezidentas ne kartą kartojo apie norą prisijungti kaimynę, o jos vadovą vadina gubernatoriumi – esą 51 Amerikos valstijos. M. Carney D. Trumpui tiesiogiai neatsakė, bet paragino kanadiečius pirkti vietinius produktus.
Visgi paskutiniu metu santykiai tarp lyderių atrodė palyginti ramūs, kol Kanados premjeras nesukritikavo D. Trumpo planų dėl Grenlandijos. Kalboje Davose M. Carney paragino valstybes pripažinti, kad taisyklėmis grįsta pasaulio tvarka baigėsi, ir nurodė Kanadą kaip pavyzdį, kaip „vidutinės galios“ gali veikti kartu, kad išvengtų tapti Amerikos hegemonijos aukomis.
Tokie jo žodžiai salėje pasitikti gausiais plojimais, o D. Trumpas supyko ir rėžė, kad Kanada gyvena dėl Jungtinių Valstijų.
„Kanada ir Jungtinės Valstijos sukūrė puikų partnerystės ryšį ekonomikos, saugumo ir turtingų kultūrinių mainų srityse. Tačiau Kanada neegzistuoja dėl Jungtinių Valstijų. Kanada klesti, nes mes esame kanadiečiai“, – teigia Kanados premjeras.
M. Carney taip pat pabrėžė, kad jo šalis „neketina“ siekti laisvosios prekybos susitarimo su Kinija. Gerbti šalių pasirinkimą su kuo ir kaip prekiauti šiandien paragino ir Kinija.
„Kinijos ir Kanados susitarimas nėra nukreiptas prieš jokią trečiąją šalį, jis atitinka bendrus abiejų šalių žmonių interesus ir taip pat prisideda prie pasaulio taikos, stabilumo, plėtros ir gerovės“, – kalba Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Dziakun.
Nuo grįžimo į prezidento postą D. Trumpas ne kartą grasino įvesti muitus, tačiau taip pat šiuos planus ne kartą ir stabdė. Dar šią savaitę jis atsisakė neseniai išsakyto grasinimo įvesti griežtus mokesčius Europos sąjungininkams, kurie į Grenlandiją išsiuntė karių. Bet po pokalbio su NATO vadovu bei kitais lyderiais to atsisakė.
