Debesuotą, bet šiltą vakarą su Panamos vėliava plaukiojantis tanklaivis „Bela 6“ nuleido inkarą Izmite, Vakarų Turkijoje, ir pradėjo pumpuoti beveik 100 000 tonų rusiškos naftos.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Sausio 6-osios krovinys buvo išimtis naftos perdirbimo gamyklą valdančiai bendrovei „Tupras“, kuri, remiantis Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) duomenimis, ruošdamasi sausio 21 d. įsigaliojusioms ES sankcijoms, praėjusį mėnesį 69 proc. sumažino Rusijos žalios naftos importą.
Naujoji priemonė draudžia į Europos Sąjungą importuoti iš rusiškos žalios naftos pagamintus produktus, tokiu būdu siekiant dar labiau sumažinti Maskvos pajamas, kurias ji naudoja karui Ukrainoje tęsti.
Skaudžiausiai ji smogs naftos perdirbimo gamykloms Turkijoje ir Indijoje, kurios importuoja iš Rusijos žalią naftą, perdirba ją į tokius produktus kaip reaktyvinių variklių kuras, dyzelinas ar mišinio komponentai ir išsiunčia juos į ES rinkas.
ES priemonė, kartu su praėjusią žiemą JAV įvestomis sankcijomis didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms, JAV blokuojamu tiekimu iš Venesuelos dar labiau didina tarptautinio naftos tiekimo nestabilumą.
„Esame nepaprastoje aplinkoje, kurioje vyksta daug pasaulinių geopolitinių pokyčių“, – sausio 14 d. vykusioje internetinėje konferencijoje sakė Davidas Edwardas iš Londone įsikūrusios prekių rinkų žvalgybos įmonės „General Index“.
Kalbant apie platesnį kontekstą, reikėtų paminėti 2026 m. prognozuojamą pasaulinį naftos perteklių, susidarysiantį dėl išaugusios gamybos, kuri 2025 m. lėmė žymų naftos kainos kritimą. Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) duomenimis, dėl to Rusijos pajamos iš naftos jau sumažėjo iki žemiausio lygio nuo 2022 m.
Indija mažina naftos importą
Apie naująjį draudimą, įeinantį į 18-ąjį ES sankcijų paketą, buvo paskelbta liepos mėnesį, suteikiant naftos perdirbimo įmonėms laiko iš anksto sumažinti importą.
„Ateinančią savaitę tai bus viena iš svarbiausių temų visame pasaulyje“, – sakė „Kpler“ analitikas Sumitas Ritolia, taip pat pažymėjęs, kad didžiosios Indijos naftos perdirbimo gamyklos jau „pačios save sankcionavo“, paskelbdamos, jog nebeperka rusiškos naftos.
„Turkija vis dar importuoja rusišką naftą, bet šiuo metu jos importas mažėja, apimtys sumenko 20–30 procentų“, – pridūrė jis.
Turkija vis dar importuoja rusišką naftą, bet šiuo metu jos importas mažėja, apimtys sumenko 20–30 procentų
S. Ritolia
CREA pažymėjo, kad Indijos naftos importas iš Rusijos 2025 m. gruodį sumažėjo 29 proc. ir pasiekė žemiausią lygį nuo tada, kai prieš trejus metus G7 nustatė kainų ribas, nors daugiausia šį sumažėjimą lėmė JAV sankcijos didžiausiems Rusijos naftos gamintojams „Rosneft“ ir „Lukoil“.
Bet kuriuo atveju kritikai įspėjo, kad, siekdamos išvengti ES sankcijų, kai kurios naftos perdirbimo gamyklos gali bandyti nuslėpti savo produktuose naudojamos žalios naftos kilmę.
Jie taip pat pareiškė, kad išimtys, taikomos tam tikroms šalims, įskaitant Didžiąją Britaniją ir Serbiją, sudaro galimybę iš rusiškos žalios naftos pagamintus naftos produktus reeksportuoti į ES.
CREA analitiko Isaaco Levi teigimu, ta pati taktika galėtų būti taikoma ir atskirose šalyse, nes draudimas yra susijęs su uostais ir rusišką žalią naftą importuojančiomis naftos perdirbimo gamyklomis.
„Juodosios jūros pakrantėje stovi „Kulevi“ vadinama Sakartvelo naftos perdirbimo gamykla, kuri perka rusišką žalią naftą, perdirba ją į produktus ir, panašu, išsiunčia tuos perdirbtus produktus iš kito uosto“, – sakė jis „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL).
I. Levi pasirašė tarptautinio aljanso, kurį sudaro apie 100 pilietinės visuomenės grupių, surašytą atvirą laišką ES užsienio politikos vadovei Kajai Kallas, raginantį ES sugriežtinti taisykles.
Pasak jo, už laišką buvo padėkota, tačiau atsakymo, kokių priemonių bus imtasi spragoms užkamšyti, kol kas nėra. K. Kallas atstovas spaudai neatsakė į RFE / RL prašymą pakomentuoti situaciją.
„Mes pateikėme įvairių galimų sprendimų variantų... Vienas iš jų – uždrausti importuoti rafinuotus degalus iš bet kurios naftos perdirbimo gamyklos, kuri yra prijungta prie Rusijos naftotiekio. Tai daugiausia būtų prie Rusijos naftotiekio prijungtos Kinijos naftos perdirbimo gamyklos. Šis gana paprastas būdas galėtų sustabdyti šimtų milijonų, jei ne milijardų eurų srautą į Kremlių“, – sakė I. Levi.
Į žaidimą įsitraukia Kinija?
Kai kurių stebėtojų teigimu, Kinija galėtų perimti dalį perteklinių Rusijos naftos atsargų, kurių atsisako Indija, Turkija ar kitos šalys.
CREA duomenys rodo, kad gruodžio mėnesį Kinijos jūrų transportu iš Rusijos importuotos naftos kiekis išaugo 23 proc.
CREA duomenys rodo, kad gruodžio mėnesį Kinijos jūrų transportu iš Rusijos importuotos naftos kiekis išaugo 23 proc. Tą mėnesį buvo pranešta apie kelis prie Kinijos uostų Geltonojoje jūroje lūkuriuojančius tanklaivius su Uralo rūšies nafta, kurios, matyt, atsisakė Indija.
Kinijos energetikos rinkas tyrinėjanti Kolumbijos universiteto vyresnioji mokslo darbuotoja Erica Downs RFE / RL teigė, kad pagrindinį vaidmenį atliks „arbatinukais“ vadinamos mažos nepriklausomos naftos perdirbimo gamyklos.
Jos sudaro apie 20 proc. Kinijos perdirbimo pajėgumų ir, pasak jos, „blaškosi“ tarp Rusijos ir Irano naftos, siekdamos „itin mažų maržų“.
Manau, nesuklysiu pasakiusi, kad Kinija nesugebės absorbuoti visko, ko atsisako Indija ir Turkija
E. Downs
„Manau, nesuklysiu pasakiusi, kad Kinija nesugebės absorbuoti visko, ko atsisako Indija ir Turkija. Tačiau yra daug pigios žaliavos medžiotojų, ypač tarp „arbatinukų“. Jei nuolaida bus pakankama ir jie manys, kad rizika yra priimtina, jie pirks daugiau“, – sakė E. Downs.
Praėjusiais metais Vašingtonas įvedė sankcijas trims mažoms naftos perdirbimo bendrovėms už prekybą sankcionuota Irano nafta. Tačiau, pasak E. Downs, nors didžiosios Kinijos nacionalinės naftos bendrovės buvo atsargios sankcijų atžvilgiu, mažos bendrovės elgėsi kiek drąsiau.
„Daugelis iš jų neturi prieigos prie JAV dolerio finansų sistemos, todėl jos yra daug labiau linkusios prekiauti sankcionuota nafta, – sakė ji. – Jei JAV įveda sankcijas naftos terminalui Kinijoje už sankcionuotos naftos pirkimą, terminalas gali pasakyti: gerai, mums jau taikomos sankcijos, todėl mes ir toliau ją pirksime. Jie yra atsparūs.“
Žinoma, „arbatinukų“ perdirbta rusiška nafta bus parduodama su didele nuolaida, dar labiau sumažinant finansinius srautus į Kremlių.
„Manome, kad ši priemonė turės poveikį ir sumažins Rusijos eksporto pajamas, – sakė CREA analitikas I. Levi. – Tačiau reikia labiau pasistengti, kad ji būtų įgyvendinta, ir užtikrinti, kad poveikis iš tikrųjų būtų juntamas ir sumažintų Rusijos eksporto pajamas.“
