Nusprendusieji likti antrojoje pensijų pakopoje gali kaupti ne tik standartinius 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio, bet ir rinktis didesnes įmokas. Vis dėlto pensijų fondų atstovai teigia, kad tokia galimybe naudojasi tik pavieniai kaupėjai.
Gali kaupti daugiau nei 3 proc.
Antrojoje pensijų pakopoje pasilikę gyventojai gali savarankiškai pasirinkti, kokio dydžio įmokas nuo savo darbo užmokesčio nori mokėti – 3 proc. ar didesnes.
Norint pradėti kaupti antrojoje pensijų pakopoje, tereikia sudaryti sutartį su pasirinktu fondu. Šiuo metu Lietuvoje veikia šeši pensijų fondai: „SEB investicijų valdymas“, „Artea ASSET MANAGEMENT“, „Swedbank investicijų valdymas“, „Luminor investicijų valdymas“, „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“ ir „Goindex“.
Sudarius sutartį dirbantysis kiekvieną mėnesį nuo savo darbo užmokesčio kaupia 3 proc. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ši suma apskaičiuojama nuo darbo užmokesčio popieriuje, o ne nuo į rankas gaunamo atlyginimo. Pačiam kaupiančiajam papildomai nieko daryti nereikia – suma išskaičiuojama iš jo darbo užmokesčio ir sumokama į jo pensijų fondą.
Tiesa, kaip jau minėta, galima kaupti ir daugiau. Padidinus įmokų dydį, išlieka galimybė vėliau jas vėl sumažinti iki 3 proc.
Verta pastebėti, kad antrosios pakopos pensijų fondų praėjusiais metais uždirbta vidutinė investicinė grąža siekė 6,1 proc. Palyginti, 2024 metais šis skaičius siekė 16,6 proc.
LRT.lt pasidomėjo, kaip dažnai gyventojai antrojoje pensijų pakopoje renkasi kaupti daugiau nei 3 proc.
Nėra populiarus pasirinkimas
Didesnes nei 3 proc. įmokas antrojoje pensijų pakopoje bendrovės „Goindex“ vadovas Jonas Iržikevičius teigė vertinantis kaip labai pavienius atvejus.
„Tai nėra populiarus pasirinkimas tarp aktyviai kaupiančių dalyvių ir neatsispindi kaip reikšminga tendencija. Tokių įmokų dydžiai dažniausiai yra nedideli, neretai vienkartiniai“, – pastebėjo įmonės vadovas.
J. Iržikevičius pabrėžė, kad aktyviai kaupiantiems antrojoje pakopoje reikšmingą dalį sudaro ir valstybės paskata – 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (2026 m. ši suma sudaro kiek daugiau nei 400 eurų per metus).
Tuo tarpu papildomos savanoriškos įmokos, įskaitant ir darbdavio įmokas, anot J. Iržikevičiaus, dažniausiai nukreipiamos į trečiosios pakopos pensijų fondus.
„Praktikoje papildomas įmokas trečiojoje pakopoje klientai dažniausiai renkasi 50–150 eurų dydžio per mėnesį, priklausomai nuo amžiaus ir pajamų“, – pažymėjo jis.
Bendrovės „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius Paulius Kabelis antrino, kad vietoje didesnių ar papildomų įmokų į antrosios pakopos fondus klientai dažniausiai renkasi sudaryti trečiosios pensijų pakopos sutartį ir taip papildomai kaupti.
„Klientai patys renkasi, kokio dydžio įmokas skirti, kokį laikotarpį kaupti, kas paveldės lėšas nelaimės atveju. Taip pat jiems taikomos palankios mokestinės sąlygos – tiek antrosios, tiek trečiosios pakopos pensijų fonduose sukauptas turtas nėra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu (GPM)“, – dėstė P. Kabelis.
Tuo tarpu laikinasis „Swedbank investicijų valdymo“ vadovas Valdas Sejavičius akcentavo, jog didesnes įmokas antroje pensijų pakopoje gali mokėti tiek pats gyventojas, tiek jo darbdavys.
Tiesa, V. Sejavičiaus teigimu, rinkoje nėra automatinės sistemos, kuri leistų dalyviui nustatyti konkretų pasirinktą procentą, kad papildomos įmokos į fondą automatiškai būtų pervedamos per „Sodrą“ ar darbdavį.
„Tai reiškia, kad dalyviai, norintys kaupti daugiau nei standartiniai 3 proc., turi savarankiškai pervesti papildomas pensijų įmokas į pensijų fondo surenkamąją sąskaitą – tiek periodiškai, tiek vienkartinėmis įmokomis, o tą galima padaryti kada panorėjus“, – aiškino V. Sejavičius.
Šios įmokos, pasak jo, yra užskaitomos pensijų kaupimo sąskaitoje, o nuo jų taip pat taikoma GPM lengvata.
„Šiuo metu šia galimybe dažniau naudojasi pavieniai klientai ir kai kurie jų darbdaviai, tačiau tikime, kad ateityje toks papildomas kaupimo būdas taps populiaresnis“, – vylėsi V. Sejavičius.
Bendrovės „Allianz Lietuva“ Procesų ir pensijų sutarčių skyriaus vadovė Eugenija Tamutienė taip pat pažymėjo, kad antros pakopos pensijų fonduose kaupiantys klientai dažniausiai moka būtent 3 proc. dydžio įmokas nuo savo atlyginimo.
„Klientai gali mokėti papildomas įmokas – kokio nori dydžio, kada nori. Kai kurie klientai šia galimybe pasinaudoja ir įmoka papildomas įmokas“, – sakė ji.
Pokyčiai nuo sausio 1 d.
LRT.lt primena, kad nuo sausio įsigaliojo pakeitimai, kuriais atsisakyta automatinio gyventojų įtraukimo į antrą pensijų pakopą. Kaupiantiesiems, kurių netenkina atnaujintos kaupimo sąlygos, taip pat sudarytos galimybės pasitraukti iš kaupimo.
Nuo metų pradžios gyventojai aktyviai kreipiasi į antrosios pakopos pensijų fondus valdančias bendroves prašydami stabdyti kaupimą arba visiškai atsiimti sukauptas lėšas.
Per dvejus metus gyventojai galės atsiimti savo lėšomis į antrąją pensijų pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį neapmokestinant gyventojų pajamų mokesčiu.
Už „Sodros“ ar valstybės biudžeto už asmenį įmokėtas pensijų įmokas bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai „Sodros“ pensijai. Papildomai įgyti pensijų apskaitos vienetai ateityje prisidės prie žmogaus individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies.
Kaip jau minėta, gyventojai, nusprendę toliau kaupti antrojoje pensijų pakopoje, gali pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją didinti, o, suprastėjus finansinei situacijai, įmokas stabdyti. Įmokas bus galima stabdyti 1 metams su galimybe pratęsti šį laikotarpį.
Kartu su asmens įmoka dalyviai ir toliau gauna valstybės skatinamąją įmoką (1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio).
