Nuo liepos 1 dienos Europos Sąjungoje mažos vertės siuntoms iš Kinijos įsigalioja 3 eurų muitas. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad tai yra atsakas į sparčiai augančias elektroninėje prekyboje įsigyjamų prekių srautų apimtis. O pasak ekonomisto Algirdo Bartkaus, pagrindinis tikslas yra priversti Kiniją laikytis europietiškos teisės.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- 2026 metų liepos 1 dieną Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje įsigalios naujas 3 eurų muitas importinėms prekėms.
- Ši priemonė nutaikyta į siuntas iš „Aliexpress“, „Shein“ ar „Temu“, nes pastaraisiais metais jų kiekis labai smarkiai augo.
- A. Bartkaus vertinimu, vartotojai taip bus skatinami kiniškas prekes pirkti iš ES veikiančių pardavėjų, o ne iš tų, kurie veikia Kinijoje.
- Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, didžioji dalis Lietuvoje atrinktų ir nustatytų pavojingų gaminių kilmės šalis yra Kinija.
Apie ES Tarybos sprendimą pradėti taikyti naują muitą mažiau nei 150 eurų įvertintoms į Bendriją įvežamoms siuntoms pranešta praėjusių metų gruodį.
„Šia laikina priemone reaguojama į tai, kad tokios siuntos šiuo metu į ES įvežamos nemokant muitų, o tai sudaro nesąžiningas konkurencijos sąlygas ES pardavėjams, sukelia pavojų vartotojų sveikatai ir saugai, didelio masto sukčiavimą ir daro neigiamą poveikį aplinkai“, – paaiškinta pranešime.
Priemonė bus taikoma tol, kol įsigalios nuolatinė su tokiomis siuntomis susijusi tvarka.
„Įvestas 3 eurų už prekių rūšį muitas vertinamas kaip laikina priemonė, kurią planuojama taikyti nuo 2026 m. liepos 1 d. iki 2028 m. liepos 1 d. Europos Komisija vertins šios priemonės taikymo poveikį prekių srautams ir prireikus teiks siūlymus dėl jos pakeitimų“, – paaiškino K. Vaitiekūnas.
Ministras priminė, kad ES pasirinktas atsakas panašus į amerikietišką.
„Tačiau nuo 2025 m. birželio 1 d. JAV taikomi importo muitai mažos vertės siuntose (iki 800 JAV dolerių bendros vertės) iš Kinijos ir Honkongo atsiunčiamoms prekėms yra žymiai didesni: 30 proc. arba 50 dolerių už prekių rūšį“, – pastebėjo K. Vaitiekūnas.
Svarbu pastebėti, kad muitai už prekes iš ES nepriklausančių šalių bus panaudojami ES biudžetui ir valstybių narių biudžetams finansuoti.
ES Tarybos duomenimis, 75 proc. surinktų muitų patenka į ES biudžetą, o 2024 metais jie sudarė 13,7 proc. viso biudžeto. Muitai taip pat vadinami „tradiciniais nuosavais ištekliais“ – jie visada buvo tiesioginis ES biudžeto pajamų šaltinis.
„Muitai priskiriami ES tradiciniams nuosaviems ištekliams, kuriuos valstybės narės perveda į ES biudžetą, nuo apskaičiuotos sumos pasilikdamos 25 proc. administravimo išlaidoms padengti“, – pridūrė K. Vaitiekūnas.
Ministras pažymėjo, kad naujas importo muitas nustatytas už kiekvieną siuntoje atsiunčiamų prekių rūšį, t. y. kuo daugiau įvairių rūšių prekių bus siuntoje, tuo didesnį bendrą muitą reikės mokėti.
„Tikimasi, kad jo įvedimas sumažins mažos vertės siuntų srautus, taip pat galimai padidės vienos siuntos vertė, nes šiuo metu vidutinė vienoje siuntoje atsiunčiamų prekių vertė yra 5–6 eurai“, – sakė jis.
Kai kurios kitos ES valstybės jau įvedė arba planuoja įvesti papildomas siuntų aptarnavimo rinkliavas (5 eurai Rumunijoje, 2 eurai Nyderlanduose ir Italijoje).
K. Vaitiekūnas LRT.lt sakė, kad Lietuvoje šiuo metu tokia iniciatyva nesvarstoma.
Skatins pirkti Europoje
Vilniaus universiteto ekonomistas A. Bartkus sakė, kad naujos ES priemonės nereikėtų vertinti kaip paprasto protekcionizmo.
„Pirmiausia, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Europa geopolitinėse varžytuvėse nestovi toje pačioje pusėje. Europa stovi toje pusėje, kur buvo JAV Demokratų partija, kuri dabar yra užribyje, o gali būti, kad tame užribyje ji liks dešimtmečiams. Nereikėtų Europos veiksmų projektuoti atsižvelgiant į tai, ką darė D. Trumpas. Visi jo bijo, privengia ir teisingai daro. Dėl to visi maloniai šneka, o už nugaros, manau, gan atvirai pasikalba ir apie jo sprendimus, ir apie intencijas. Tai, kur visas šis dalykas veda.
Mano manymu, Europa šiuo kiniškų prekių apmokestinimu siekia poros tikslų. Pirmiausia, čia ne varžytuvės su Kinija ta prasme, kad ji būtų išstumiama iš ES rinkos. Anaiptol. Mano vertinimu, pagrindinis tikslas yra sugrąžinti arba priversti Kiniją laikytis Europos teisės – plačiau ir labiau ją kontroliuoti“, – LRT.lt komentavo jis.
Kaip žinia, europiečiai pastaraisiais metais itin pamėgo apsipirkinėti tokiose kinų platformose kaip „Aliexpress“, „Shein“ ar „Temu“. Skaičiuojama, kad 2024 metais į ES buvo įvežta 4,6 mlrd. menkaverčių pakuočių ir 91 proc. jų buvo iš Kinijos.
„Iš šių platformų mažos prekės ateina su dideliu pakuotės kiekiu ir ta pakuotė keliauja į perdirbimą Europoje. Dėl to kai kas klaidingai interpretuoja, kad tai aplinkosauginių problemų sprendimas. Pats taip nemanau, nes, jeigu norėtume mažinti pakuočių naudojimą, būtų pakeistos logistikos taisyklės, kiek ten turi būti privyniota popieriaus, kartono, kad prekė pasiektų saugiai vartotoją“, – svarstė A. Bartkus.
Dėl to, ekonomisto manymu, vertėtų pamodeliuoti, koks bus Kinijos atsakas.
„Uždėjus 3 eurų mokestį, tai labai paveiks privačių vartotojų menkavertes prekes, nes jos labai smarkiai pabrangs. Įsivaizduokite: 10 eurų prekė ir 3 eurų muitas. Tai labai stiprus pabrangimas. O jei yra 7 eurų vertės prekė? Tuo metu dideliems Europoje esantiems pardavėjams šis mokestis nė motais. Jie užsisakys tas pačias prekes milžiniškomis apimtimis.
Mes būsime skatinami pirkti iš ES veikiančių kiniškų prekių pardavėjų, o ne iš Kinijoje veikiančių kiniškų prekių pardavėjų. ES veikiantys pardavėjai paklūsta ES teisei. Pas juos viskas yra reguliuojama remiantis europietiškomis teisės normomis. Darbo sąlygos, higiena, labai skaidri PVM apskaita ir t. t.
Tikslas yra, kad kinai atidarytų savo centrus Europos šalyse, kur šiuo metu yra draugiška Kinijai valdžia, kur yra pigi darbo jėga ir iš kur galima operuoti ES zonoje. Šitas spaudimas Kinijai yra skirtas tam, kad būtų restruktūrizuota dabar esanti tvarka. Norima Kiniją domestikuoti, o ne sumažinti Kinijos dalyvavimą. Tos prekės bus reikalingos, tik tegul jie operuoja ne iš Kinijos, kur jų paštas subsidijuoja „Temu“ ir kt. Dėl to tie siuntiniai į Europą yra tokie pigūs“, – pastebėjo A. Bartkus.
Pašnekovo manymu, nauji kinų logistikos centrai galėtų atsidaryti tokiose šalyse kaip Bulgarija, Vengrija, Latvija. Lietuvos A. Bartkus tarp galimų variantų nemato.
„Lietuva nelabai turi gerų santykių su Kinija. Kinai patys čia neis ir nestatys savo logistinių centrų. Užtektų atsiversti visas istorijas su Taivanu ir taps aišku, kodėl kinai neis į Lietuvą“, – paaiškino jis.
Pavojingi gaminiai – iš Kinijos
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) LRT.lt patvirtino, kad didžioji dalis jų atrinktų ir nustatytų pavojingų gaminių kilmės šalis yra Kinija.
Tarp naujausių pavojingų produktų pavyzdžių galima rasti Kinijoje pagamintą įkroviklį, elektros šakotuvą, ilgiklį, lėlę, barškučių rinkinį, elektrinę girliandą, plastmasinį žaislą ir kt.
„VVTAT rinkos priežiūros specialistai tikrina prekes, kurios jau yra Lietuvoje. Atrenkama iš fizinių ar internetinių parduotuvių“, – sakė tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji patarėja Milda Deimantė.
Vis dėlto ji pažymėjo, kad skundai, susiję su trečiųjų šalių verslo subjektais nepatenka į VVTAT kompetencijos sritį, todėl nėra galimybės jų nagrinėti.
„Tarnyba nagrinėja vartotojų prašymus bei kilusius ginčus, susijusius su Lietuvos verslo subjektais, VVTAT padalinys Europos vartotojų centras – kilusius ginčus su verslo subjektais, registruotais ES.
Skundai, susiję trečiųjų šalių verslo subjektais nepatenka į VVTAT kompetencijos sritį, todėl nėra galimybės jų nagrinėti. Tad skundų dėl prekių, įsigytų Kinijoje, sulaukiama mažai. Per praėjusius metus buvo gautas vienas vartotojo prašymas dėl negautos prekės.
Bene didžiausia rizika perkant iš trečiųjų šalių – įsigyti nesaugią prekę. Tai ne tik Lietuvos, bet ir visos ES problema. Priežiūros institucijos negali užtikrinti įsigyjamų prekių atitikties saugos reikalavimams. O vartotojui reikėtų žinoti, kad perkant iš trečiųjų šalių jo pažeistos teisės nebus apgintos“, – komentavo M. Deimantė.
Kaip žinia, 1968 metais sukurta ES muitų sąjunga yra Europos ekonominės integracijos pagrindas.
ES muitų sąjungai priklauso visos ES valstybės narės. Tai reiškia, kad į jų teritoriją iš kitų pasaulio šalių įvežamoms prekėms jos taiko vienodus muitus ar importo tarifus. Muitai priklauso nuo gaminio rūšies ir kilmės šalies, jos savo šalyse nenustato muitų prekėms, kuriomis prekiauja tarpusavyje. Atlikus muitinės procedūrą, prekės gali laisvai judėti ES, joms netaikomi papildomi muitų tarifai, o kertant sienas jos netikrinamos.
Šiuo metu ES siekia reformuoti savo muitinės sistemą, nes dėl padidėjusių prekybos srautų, fragmentiškų nacionalinių sistemų, spartaus elektroninės prekybos augimo ir kintančių geopolitinių realijų ši sistema patiria didelį spaudimą.
