Metų pradžios skaudulys: kokios priežastys lėmė Londono Sičio krypties pabaigą

Panaikinus tiesioginį skrydį tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uosto, Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus tikina, kad per daugiau nei penkerius metus nepavyko pasiekti, kad skrydis taptų pelningas. 

Dar nuo 2019 m. Lietuva finansiškai prisidėjo įgyvendinant skrydžius (pagal Rizikos pasidalijimo modelį) tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uostų.

Tačiau, praėjus šešeriems metams, lėktuvas, kuris į Lietuvą skraidino investuotojus, buvo priverstas nusileisti.

Lietuvos oro uostai (LTOU) pirmadienį pranešė, kad skrydžių į Londone esantį oro uostą nebelieka nuo šių metų kovo 27 d., nors iki šiol skrydžiai yra vykdomi net penkis kartus per savaitę (pirmadienį, antradienį, ketvirtadienį, penktadienį ir sekmadienį).

Ekonominės klasės skrydžių bilietų iki šiandien buvo galima rasti ir nuo 130 eurų, verslo – nuo 330 eurų.

Viena iš įvardijamų skrydžio krypties uždarymo priežasčių – mažas populiarumas. Lietuvos oro uostai nurodo, kad skrydžiai į Londono Sičio oro uostą sudarė 4,4 proc. visų iš Lietuvos į Londoną vykusių kelionių ir apie 0,5 proc. viso LTOU keleivių srauto.

Vietoje 20 minučių kelionės teks sugaišti daugiau nei 1 val.

Investuotojų atstovai ne kartą yra pabrėžę, kad skrydžiai į Londono Sičio oro uostą yra patrauklūs dėl oro uosto vietos – jis įsikūręs pačiame mieste, o iš jo nuvykti į Londono centrą viešuoju transportu gali užtrukti apie 20–30 min.

Be to, „LOT Polish Airlines“ būdavo siūloma verslo klasė, kuri svarbi skrydyje norintiems darbuotis asmenims.

Uždarius minėtą kryptį pasiekti Londoną iš Lietuvos ir toliau bus galima skrendant į Londono Lutono oro uostą (skrydžiai vykdomi iš Vilniaus ir Kauno) ir Stanstedo oro uostą (skrydžiai iš Palangos, Vilniaus ir Kauno).

Tiesa, Lutono oro uostas nuo miesto centro nutolęs apie 50 kilometrų, tad norint pasiekti miesto centrinę dalį teks sugaišti apie 1–1,5 val., o Stanstedo oro uostas nuo Londono centro nutolęs apie 70 kilometrų.

Likę skrydžiai vykdomi pigių skrydžių avialinijų – „Ryanair“ ir „WizzAir“, jose nėra verslo klasės.

Lėktuvo užpildymas siekė 67,61 proc.

Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus sako, kad kryptis uždaryta, mat ji per šešerius metus netapo pelninga.

„Apmaudu, jog per šešerius metus nenutiko taip, kad kryptis taptų rentabili ir 106 vietų „Embraer“ lėktuvas iš Vilniaus ir į Vilnių kiekvieną dieną būtų pilnas keleivių.

Skrydis buvo nuostolingas aviakompanijai ir jo užpildymas, deja, buvo per žemas.

S. Bartkus

Skrydis buvo nuostolingas aviakompanijai ir jo užpildymas, deja, buvo per žemas. Vidutinė bilieto kaina taip pat buvo per maža ilgam 2,5 valandos trukmės „Embraer“ skrydžiui (o LCY oro uostas turi vieną labai trumpą, 1 508 metrų ilgio, pakilimo taką ir didesni orlaiviai pakilti iš jo negali)“, – komentare savo „Facebook“ paskyroje aiškina S. Bartkus.

Jis pažymi, kad į maršrutą pastaruosius dvejus su pusę metų buvo investuojama rizikos pasidalijimo lėšomis, tiek „Go Vilnius“, tiek „Keliauk Lietuvoje“ vykdė iniciatyvas reklamuoti maršrutą.

„Tačiau modelis reikalauja, kad maršruto rezultatai nuosekliai gerėtų ir kiltų į viršų, o ateityje jis taptų rentabilus. Deja, pasibaigusiais metais maršruto rezultatas buvo prastesnis nei 2024 m. 2025 kalendoriniais metais lėktuvo užpildymas buvo 67,61 proc. (...) Šiais laikais aviakompanijos siekia 90 proc. užpildymo, o 70–80 proc. toleruoja tik labai trumpiems „privežamiesiems“ maršrutams į hub`us“, – aiškina Lietuvos oro uostų vadovas.

S. Bartkus pažymi, kad LOT nebuvo motyvuoti maršrutą tęsti, nes 2019 m. jie atidarė skrydžius į Londono Sičio oro uostą iš Varšuvos, Budapešto ir Vilniaus.

„Budapeštą uždarė 2020 m., Varšuvą uždarė 2022 m., didelėmis visų pastangomis Vilnius „išgyveno“ iki 2026 m., bet LOT tai skrydis visiškai ne pagal jų dabartinę strategiją“, – aiškina S. Bartkus.

Jis tikina, kad su „LOT Polish Airlines“ pavyko pasiekti ir sutarti, kad maršrutui naudotas lėktuvas liktų Vilniuje ir būtų naudojamas papildomam kasdieniam skrydžiui Vilnius–Varšuva.

„Kas skraido tarp šių miestų, įvertins papildomai trūkstamo skrydžio patogumą: iš Varšuvos į Vilnių, be esamų penkių kasdienių skrydžių, bus galima skristi 20.15 val., o iš Vilniaus į Varšuvą papildomai bus galima skristi 17.05 val. Visi, kas nors kartą yra laukę vėlyviausio LOT skrydžio iš Varšuvos į Vilnių 22.50 val., supras, ką duos papildomas skrydis 20.15 val. Du LOT lėktuvai kasdien toliau nakvos Vilniuje. Šis skrydis niekaip finansuojamas nebus, jis vykdomas įprasta LOT komercine rizika“, – sako S. Bartkus.

LTOU atsiųstame komentare LRT.lt pažymi, kad jų įgyvendinamas rizikos pasidalinimo modelis ir toliau bus tęsiamas 2026 m.

„Iš viso 2023–2026 m. laikotarpiu kryptims, vystomoms pagal rizikos pasidalijimo modelį, numatyta 13 mln. eurų. Londono Sičio kryptis buvo vykdoma pagal rizikos pasidalijimo modelį tarp oro linijų bendrovės ir Lietuvos oro uostų, investicijos pagal konkrečią sutartį neviešinamos.

2026 metais numatoma toliau investuoti į jau vykdomas rizikos pasidalijimo partnerystės kryptis – Hamburgą, Diuseldorfą ir Lisaboną“, – rašoma LTOU atsakyme.

Dar vienas rimtas smūgį Lietuvos investiciniam patrauklumui

Apie Londono Sičio skrydžio svarbą ir Lietuvos pasiekiamumą ne kartą yra kalbėjęs ir teisininkas, „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.

„Per metus žinau tris atvejus, kada investuotojai sakė, kad į Lietuvą nevažiuos dėl prasto susisiekimo. Tai yra labai žinomi vardai. Ir jų noras labai suprantamas, investuotojas turi patogiai atskristi ir išskristi“, – LRT.lt teigė R. Valiūnas.

Per metus žinau tris atvejus, kada investuotojai sakė, kad į Lietuvą nevažiuos dėl prasto susisiekimo.

R. Valiūnas

Nesuprantamai jam skamba Lietuvos oro uostų argumentas, kad Londono Sičio kryptis uždaroma dėl mažo populiarumo.

„Argumentas dėl mažo „tik“ 4,4 proc. nuo bendro keleivių skaičiaus skamba ypač trumparegiškai, nes šie keleiviai dažniausiai yra investuotojai ir verslininkai. Dalis jų net neskrenda pigiomis avialinijomis ir todėl, kad jose neįmanoma dirbti kompiuteriu, nenusipirkus bent dviejų krėslų, nes tavo rankos prispaustos prie šonų, ir todėl, kad dalis įmonių tiesiog nedengia skrydžių pigiomis avialinijomis bilietų.

Kai Lietuvoje paskutinius trejetą metų naujų investuotojų į naujų gamyklų statybą skaičius priartėjo prie nulio, nutraukti susisiekimą maršrutu, kuris reikalingas technologijų ir finansinių kompanijų darbuotojams ir investuotojams man panašu į dar vieną rimtą smūgį Lietuvos investiciniam patrauklumui“, – sako R. Valiūnas.

Jis pažymi, kad, be Vilniaus, Europos Sąjungoje yra tik viena sostinė, iš kurios negalima tiesiogiai nuskristi į Londono Sičio, Gatviko ar Hitrou oro uostus, tai Bratislava. Tačiau vos 55 km atstumu nuo jos yra Vienos oro uostas, kur vykdomi patogūs skrydžiai į Londoną.

JK investicijos – vienos didžiausių

Investicijų į Lietuvą bandančios pritraukti VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis LRT.lt pažymėjo, kad Jungtinė Karalystė jau ne vienus metus yra tarp daugiausia Lietuvoje investavusių užsienio šalių, o 2025 m. patenka į tokių šalių penketuką.

Vertindamas Lietuvos patrauklumą užsienio investicijoms, E. Čivilis pažymėjo, kad jis susideda iš daugelio veiksnių, taip pat ir vietos pasiekiamumo.

„Tai yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kuriuos tikrai vertina užsienio investuotojai rinkdamiesi vietas savo investicijoms. Patogus skrydis į Lietuvą gali tapti sėkmingo verslo vizito pradžia ir paskatinti tarptautines įmones dažniau ir rimčiau svarstyti Lietuvą kaip potencialią plėtros vietą.

Patogus skrydis į Lietuvą gali tapti sėkmingo verslo vizito pradžia.

„Investuok Lietuvoje“

Pats savaime šalies pasiekiamumas retai būna visa nulemiančiu argumentu, tačiau kai konkuruojame su panašias sąlygas verslui siūlančiomis ar gerokai labiau pripažintomis vietomis, turime dėti visas E. Čivilis.

Siūlo didinti finansavimą rizikos pasidalinimo modeliui

Nacionalinės aviacijos asociacijos LAVIA vadovas Aleksandras Nemunaitis tikina, kad, mažėjant užsienio investicijų, Lietuva turėtų didinti finansavimą rizikos pasidalinimo modeliui.

„Investuotojai, kurie vertina, kur investuoti, dažniausiai prašo tiesioginio skrydžio. Mes tai netgi matome, kai koks skandinaviškas bankas svarsto, kur steigti pagrindinę būstinę Baltijos šalims. Jei nėra tiesioginio skrydžio, jie renkasi kitą šalį“, – sako A. Nemunaitis.

Jis primena, kad prie Londono Sičio krypties populiarinimo savivaldybė buvo prisidėjusi 2 mln. eurų.

„Vilniaus miesto savivaldybė buvo prisidėjusi 2 mln. eurų komunikacijai per „Go Vilnius“, kad būtų skleidžiama reklama, kad būtų skatinami tie skrydžiai. (...) Miestas savo įsipareigojimų neatsisakė. Ar galėtų Vilnius subsidijuoti visą sumą (rizikos pasidalinimo modelio), tai ne, bet valstybei tai yra lašas jūroje. Tai būtų investicija į ekonominę infrastruktūrą. Šias išlaidas, norint susigrąžinti užsienio investicijas, reikia didinti“, – mano LAVIA vadovas.