Susilygino vyrų ir moterų pensinis amžius. Nuo šių metų jis – 65 metai. Perėjimas prie to, kad žmonės į pensiją išeis sulaukę būtent tiek metų, truko gerą dešimtmetį.
Kad pensinis amžius gali vėl keistis, anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės, nėra net minčių. Bet Lietuvos pensijų sistemos ideologas Teodoras Medaiskis įsitikinęs – nori nenori politikams teks pradėti diskusiją dar pavėlinti išėjimą į pensiją, galbūt iki 67-erių.
Vitalijui Satkevičiui šiemet sukaks 65-eri. Vyras dirba keliuose darbuose ir dar vadovauja vietiniams pensininkams. Jų Panevėžio Bočių draugijoje – beveik 600.
„Jeigu apie lyčių lygybę paklaustumėt, tai pasakyčiau, mes nesugebam to išlaikyti. Viešpats Dievas daugumą vyrų pasikviečia pas save“, – sako vyras.
Sveikatą, sako, ir pats vis pasiremontuoja. Bet jeigu jėgos leis, žada darbuotis ir sulaukęs pensinio amžiaus: „Pirmiausia žiūrėsiu, kokia sveikata.“
Dirbančių pensininkų Lietuvoje pastaraisiais metais – toli gražu ne vienetai. Šiuo metu jų yra 82 tūkst.
„Tarp visų senatvės pensijos gavėjų jie sudaro apie 13 proc. Ir su kiekvienais metais ta dalis šiek tiek padidėja“, – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Priežastys, kodėl pensininkai dirba, būna įvairios, sako „Sodros“: vieniems norisi, smagu tarp žmonių, kitiems – itin reikalingi pinigai.
O ir daugumą jų būtų sunku staigiai pakeisti ne pensininkais.
„Didžioji dalis, apie 18 proc., yra tie, kurie dirba švietimo sektoriuje, yra mokytojai. Dar 14 proc. būtų gydytojai“, – sako K. Zitikytė.
Panevėžio Bočių draugijos vadovo vienmečių, kuriems šiemet jau sukako ar dar sukaks 65-eri, Valstybės duomenų agentūros duomenimis Lietuvoje yra maždaug 44 tūkstančiai.
Nuo šių metų 65-eri yra pensinis vyrų ir moterų amžius.
„Šie metai, kaip jūs ir minėjot, yra tie, kada susivienodino amžius, kada yra 65. Tai reiškia, mes pailginom pensinį amžių“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Kelios tarptautinės organizacijos ne kartą Lietuvai rekomendavo dar vėlinti išėjimą į pensiją. Pvz., pensinį amžių susieti su tikėtina gyvenimo trukme. Ilgėja ji, nusikelia ir pensija.
Bet socialinė sistema – šalies vidaus reikalas.
Be to, ministrė sako, kad dirbti ilgiau ne visiems leistų sveikata, o vėliau išėjus į pensiją gyventi liktų mažiau.
„Moterų vidutinis amžius yra apie 80 metų. Vyrų – apie 70. Tai galvoti apie tai, kad reikia ilginti pensinį amžių, nėra jokių nei norų, nei galimybių, nei variantų. Tikrai to nesvarstom“, – tikina J. Zailskienė.
Nesvarstyti apie išėjimą į pensiją vėliau nei 65-erių, anot ministrės, leidžia ir tai, kad dirbančių žmonių Lietuvoje nemažėja.
Bet Lietuvos pensijų sistemos kūrėjas Teodoras Medaiskis sako, kad pensinį amžių nori nenori ateity gali tekti vėl peržiūrėti.
Kad vyrų ir moterų pensinis amžius artėtų link 65-erių ir 2026 m. susilygintų Seimas balsavo prieš penkiolika metų, 2011-aisiais.

T. Medaiskis sako, labai gerai, kad viskas vyko po truputį: „Jeigu nebūtumėm to darę, tai pensijos būtų, na, beveik perpus mažesnės, gal trečdaliu mažesnės, jeigu ta pati suma būtų skiriama pensijoms.“
Būsima diskusija dėl to, kelerių metų išeiti į pensiją, anot VU ekonomisto, irgi turėtų vykti neskubant ir plačiai.
„Ir būtent su tuo argumentu, kurį sakau, kad didesnės bus pensijos, jeigu taip darysim, – tikina T. Medaiskis. – Arba bus mažesnės, jeigu taip nedarysim.“
Jeigu išėjimą į pensiją būtų nuspręsta pavėlinti, sprendimo įgyvendinimas irgi turėtų vykti lėtai.
„Tai yra, po 2 mėnesius po truputį didinti, nes jau nemažai šalių irgi tokius sprendimus yra priėmę. Ir 67 metai ne toks jau keistas dalykas. Ir net 70, – sako ekonomistas. – Apie 70 dar kol kas nešnekėkim, bet pora metų gal galima būtų pradėt galvoti.“
Kitas variantas – tikėtis, kad technologijos ir progresas dirbančiai kartai leis sukurti tiek produkto, kad ji užsidirbs ir sau, ir pensininkams. Bet toks scenarijus kol kas esą labiau fantastinis.
Vis dėlto pirmiau nei diskusiją dėl pensinio amžiaus T. Medaiskis siūlo pradėti keisti darbdavių požiūrį į vyresnius darbuotojus, o vyresnius žmones skatinti neatsilikti nuo gyvenimo, tobulėti.






