Dar šių metų pavasarį ekonomistai kalbėjo apie tolesnį palūkanų normų mažinimą. Šiandien retorika jau kita. Neatmetama, kad kitąmet arba 2027 m. bazinę palūkanų normą gali tekti didinti.
Europos Centrinis Bankas (ECB), baigęs kovą su rekordine infliacija euro zonoje, 2024 m. liepos 12 d. ėmė ridenti bazinę palūkanų normą nuo 4 proc. kalno.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- ECB neatmeta galimybės, kad ateityje gali tekti didinti palūkanas.
- Dėl pastarųjų dienų ECB pasisakymų išaugo skolinimosi kaina.
- Ekonomistų nuomonės dėl ECB veiksmų išsiskiria: vieni prognozuoja palūkanų didinimą, kiti – mažinimą arba stabilumą.
Po to sekė dar 7 mažinimai po 0,25 proc. punktus, o bazinė palūkanų norma 2025 m. birželio 11 d. nustatyta ties 2 proc. Tuomet prognozuota, kad palūkanos gali dar šiek tiek mažėti ir metų gale pasiekti 1,5–1,75 proc.
Mažesnės palūkanos reikštų ir mažesnes skolininkų įmokas bankams.
Vis dėlto, prieš savaitę prabilta, kad kitąmet ECB gali ne mažinti, o vėl imti didinti palūkanas, nors signalų, kad infliacija euro zonoje ir vėl galėtų sparčiai įsibėgėti, nėra daug.
Apie galimybę didinti palūkanų normas ateityje prieš keletą dienų užsiminė įtakinga Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos narė Isabel Schnabel. Savo teiginius ji argumentavo išaugusiu valstybių išlaidavimu.
Į šiuos pasisakymus sureagavo ir skolininkų mokėjimo kainą lemiantis EURIBOR. Pavyzdžiui, dar spalio pradžioje 6 mėnesių EURIBOR siekė 2,08 proc., o po I. Schnabel teiginių šoktelėjo iki 2,17 proc.
„Bloomberg“ atlikta ekonomistų apklausa rodo, kad 60 proc. respondentų yra įsitikinę, jog sekantis ECB žingsnis bus palūkanų didinimas, o ne tolesnis mažinimas. Dar spalį taip manančiųjų dalis siekė 30 proc. Tiesa, manoma, kad palūkanų pokytis nebus greitas ir gali materializuotis po 2 metų.
Europos Centrinis Bankas keisdamas palūkanų normas bando infliaciją vidutiniu laikotarpiu išlaikyti ties 2 proc. Infliacijai didėjant palūkanų normos gali būti didinamos, o krentant žemiau 2 proc. ribos – mažinamos.
Kol kas ECB mano, kad ties 2 proc. nustatyta bazinė palūkanų norma yra neutrali – nei skatina, nei slopina ekonomiką.
Mano, kad palūkanos gali būti padidintos
Lietuvos centrinės kredito unijos Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius pažymi, kad teiginiai, jog ateityje ECB gali didinti palūkanas, neturėtų būti stebinantys.
„Iš didesnių Europos šalių mažesnė infliacija yra tik Prancūzijoje ir Italijoje, apie 1 proc. Vokietijoje ji siekia virš 2 proc., Ispanijoje arčiau trijų. Kita vertus, euro zonos šalių ekonomikos augimas neblizga“, – sako R. Šukevičius.
Jo teigimu, ECB jau kitų metų gale gali pabandyti padidinti palūkanas. „Gali kitąmet 25 baziniais punktais vieną kartą ir padidinti palūkanas. Tai nebūtų kažkoks didelis monetarinės politikos sugriežtinimas. Tiesiog, kad būtų pasiųstas signalas, jog ECB nusiteikęs rimtai ir nenori infliacijos. Juk dar visi atsimena, kai Lietuvoje infliacija buvo virš 20 proc., euro zonoje tarp 8–10 proc. ECB tikrai nenori ten sugrįžti. Tad geriau šioje situacijoje griežčiau, bet iš anksto valdyti situaciją.“
Gali kitąmet 25 baziniais punktais vieną kartą ir padidinti palūkanas. Tai nebūtų kažkoks didelis monetarinės politikos sugriežtinimas.
R. Šukevičius
100 tūkst. eurų paskolą 30 metų turinčio asmens mėnesinė įmoka bankui šiuo metu siekia apie 450 eurų (2 proc. EURIBOR + 1,5 proc. banko marža). Jei bazinė palūkanų norma būtų padidinta nuo 2 iki 2,25 proc., mėnesinė įmoka padidėtų iki 463 eurų. Turintiems 150 tūkst. eurų paskolą įmoka galėtų didėti nuo 673 iki 695 eurų.
Kalbant apie penkerių metų perspektyvą, Lietuvos centrinės kredito unijos Iždo departamento direktoriaus teigimu, mažai tikėtina, kad palūkanos galėtų nukristi gerokai žemiau 2 proc. ribos.
Pavyzdžiui, rinkos prognozuoja, kad 6 mėn. EURIBOR 2030 m. galėtų siekti apie 3 proc.
„Viskas priklausys nuo to, kaip Europai seksis įgyvendinti savo ambicingus gynybos pramonės finansavimo planus. Kad judėtume aukščiau trijų procentų, na, nežinau, 3,25–3,5 proc. būtų viršus. Nebent valstybėms reikės staigiai ir stipriai didinti karines išlaidas. Tada didėtų spaudimas biudžetui, valstybių skolos augtų, o palūkanos galėtų būti ir aukštesnės“, – svarsto R. Šukevičius.
Vertindamas lietuvių galimybes grąžinti paskolas esant aukštesnėms palūkanoms, R. Šukevičius pažymėjo, kad įmokų vėlavimai nebuvo išaugę net palūkanoms pasiekus 4 proc.
„Dabar tų vėlavimų nedaug, nes palūkanų normos žemos. Tačiau, net kai jos ir buvo aukštesnės, tai reikšmingesnių problemų nebuvo, nes jos aukštos buvo gana trumpai. (...) Jei aukštesniame lygyje palūkanos būtų ilgiau, tarkime, 3–5 metus, galbūt būtų išryškėjęs ir kitoks paveikslas“, – svarsto jis.
Laikosi kitokios pozicijos
Savo ruožtu „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus, paklaustas, koks realiausias kitų metų scenarijus, ECB didins, mažins ar nekeis palūkanų, spėja, kad palūkanos gali būti nekeičiamos arba netgi sumažintos.
„Aš spėčiau, kad ECB dar galėtų palūkanas sumažinti vieną ar du kartus. Tačiau tikimybė, kad jos nesikeis, irgi yra didelė. Norėčiau, kad Europos ekonomika būtų pakankamai stipri ir nereikėtų toliau mažinti palūkanų. Tačiau rizikų balansas toks, kad ECB gali nuspręsti dar pašvelninti palūkanas“, – prognozuoja investavimo strategas.
Aš spėčiau, kad ECB dar galėtų palūkanas sumažinti vieną ar du kartus
V. Šimkus
Visgi, V. Šimkus neatmeta, kad euro zonos ekonomikai augant sparčiau, nei prognozuojama, palūkanas gali tekti ir didinti, tačiau ne kitąmet, o 2027 m.
„Jeigu Europos augimas būtų spartesnis, nei prognozuojama, galima būtų įsivaizduoti scenarijų, kai mes pradėtume kalbėti apie palūkanų normų didinimą. Tačiau ne kitąmet. Jei Vokietijos fiskalinis skaistinimas būtų tikrai labai efektyvus ir pažadintų Europos ekonomiką, tai galima būtų galvoti apie infliacijos sugrįžimą 2027 m. ir poreikį griežtesnės pinigų politikos.
Visgi, mano supratimu, I. Schnabel savo pareiškimu labai stipriai užbėgo įvykiams už akių ir sugriežtino pinigų politiką. Rinkoje palūkanos padidėjo, tie patys palūkanų apsikeitimo sandoriai, vienų metų EURIBOR išaugo. Nežinau, ar ECB tikslas buvo sugriežtinti skolinimosi sąlygas. Manau, kad jos pasakymas ankstyvas. Bus įdomu išgirsti C. Lagardear ketvirtadienį, ar ji nebandys nuraminti rinkų dėl padidėjusių palūkanų“, – pažymi V. Šimkus.
Tuo tarpu kalbėdamas apie ketvirtadienį vyksiantį ECB valdančiosios tarybos posėdį, V. Šimkus sako, kad palūkanos keičiamos nebus, o investuotojai ir ekonomistai labiausiai lauks atnaujintų ekonomikos prognozių.
„Svarbiausias lūkestis yra atnaujintos ekonomikos prognozės, kaip ECB mato 2026–2027 m. Tos atnaujintos prognozės gali kažkiek indikuoti vidutinio laikotarpio palūkanų kryptį. Kol kas ECB aktyviai komunikuoja, kad yra patenkintas tuo, kokia padėtis yra infliacijos, palūkanų fronte ir kad nemato poreikio artimiausiu metu keisti pinigų politikos“, – priduria investavimo strategas.
Dar 2025 m. rugsėjį ECB prognozavo, kad euro zonos BVP kitąmet augs 1 proc., o 2026 m. – 1,3 proc. Tuo tarpu infliacija kitąmet turėtų siekti 1,7 proc., o 2027 m. – 1,9 proc.
Lietuvai palankesnės žemos palūkanos
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad mums palankesnis scenarijus, jei ECB išlaikytų žemesnes palūkanų normas, mat Lietuva artimiausiais metais ketina nemažai skolintis.
Pavyzdžiui, šiemet valstybės skolos aptarnavimo išlaidos sieks beveik 600 mln. eurų (0,7 proc. BVP), kitais metais, prognozuojama, viršys 800 mln. eurų (1 proc. BVP), 2027 metais – 1 mlrd. eurų (1,1 proc.), o 2028 metais – daugiau nei 1 mlrd. eurų (1,2 proc. BVP).
Lietuvai ateinančius penkerius metus labiau būtų palankios žemesnės palūkanų normos
I. Genytė-Pikčienė
„Lietuvai ateinančius penkerius metus labiau būtų palankios žemesnės palūkanų normos. Žinoma, infliacijos klausimas išlieka, kadangi ir šiemet, ir kitąmet šalyje stebėsime aukštesnius infliacinius tempus. Ir tai yra rezultatas ne vien techninių sprendimų, tokių kaip akcizų padidinimas, bet ir spartaus vidaus paklausos atsigavimo“, – sako ekonomistė.
Kita vertus, palūkanų normų dinamika, anot I. Genytės-Pikčienės, taip stipriai neveikia Lietuvos, mat šalies gyventojų, verslų įsiskolinimo lygis nėra didelis. Pavyzdžiui, Lietuvos namų ūkių įsiskolinimo lygis yra vienas žemiausių tarp EBPO narių ir siekia 53,4 proc. Palyginti, olandų ar danų įsiskolinimo lygis siekia virš 200 proc.
Įsiskolinimo lygis rodo, kokią dalį skola sudaro nuo gaunamų pajamų į rankas. Pavyzdžiui, jeigu namų ūkis per metus į rankas uždirba 30 tūkst. eurų ir turi 12 tūkst. eurų skolų, tai įsiskolinimo lygis sieks 12 000 / 30 000 = 40 proc.
Kalbėdama apie ateinančius metus, ekonomistė prognozuoja, kad ECB bazinės palūkanų normos nekeis.
„Kiti metai palūkanų normų fronte bus labai nuobodūs. Žvelgiant į ateities sandorių kreives, visi 2026 m. yra pakankamai stabilūs. Tiek įmonėms, tiek gyventojams yra svarbi žinutė, kad palūkanų normų srityje jos išliks stabilios ir reikšmingų pokyčių neturėtų būti“, – aiškina I. Genytė-Pikčienė.
Kiti metai palūkanų normų fronte bus labai nuobodūs. Žvelgiant į ateities sandorių kreives, visi 2026 m. yra pakankamai stabilūs
I. Genytė-Pikčienė
Be to, įvairių žaliavų kainos išlieka pakankamai žemame lygyje, slopindamos infliacijos augimą. Pavyzdžiui, nuo metų pradžios suskystintų gamtinių dujų kainos Europoje sumažėjo beveik 50 proc. ir yra žemiausiame lygyje nuo karo Ukrainoje pradžios. Tuo tarpu „J.P.Morgan“ prognozuoja, kad „Brent“ rūšies naftos kaina kitąmet turėtų siekti 58 JAV dolerius už barelį.
