Ketvirtadienį Seime bus balsuojama dėl kitų metų biudžeto su 2,7 proc. deficitu, kuris, įtraukus karinius įsigijimus, sudarys 5 proc. Valstybės skola tokiu atveju sieks 45,4 proc. bendrojo vidaus produkto. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, jog jeigu biudžetas nebus priimtas dėl koalicijos partnerių, jie turbūt nemato prasmės būti koalicijoje.
„Dienos temoje“ – finansų ministras K. Vaitiekūnas.
– Pradėkime nuo to, kad [vyko] kultūros bendruomenės protestas, antradienį – žiniasklaidos protestas, trečiadienį – vežėjų protestas, dar buvo toks mažesnis policijos pareigūnų protestas. Ar ne per daug tai vos 3 mėnesį dirbančiai Vyriausybei?
– Vis dėlto demokratinė visuomenė turėtų džiaugtis tuo, kad žmonės aktyviai įsitraukia į sprendimų priėmimo [procesą], aktyviai reaguoja, jeigu kažkas negerai, pareiškia savo nuomonę. Tai turbūt yra gerai. Blogiau yra tai, kad politikai turėtų vis dėlto dirbti taip, kad skatintų žmones mažiau protestuoti. Turbūt yra tam tikrų būdų, kaip tą daryti. 3 aspektas – pasaulyje yra ta tendencija, kad žmonės yra aktyvesni. Tai jeigu žiūrėsime visą Vakarų pasaulį, tai visur tie protestai šiais laikais kiek lengviau susidaro, lengviau juos yra įžiebti, žmonės išeina, pareiškia savo nuomonę dėl labai skirtingų klausimų. Kaip ir jūsų minėti protestai: nuo vežėjų, kurie pyksta, kad jų sunkvežimiai įstrigo kaimyninėje autoritarinėje valstybėje, iki kultūros protesto, – tai išties labai platus spektras. Žmonės jautriai reaguoja, pareiškia savo nuomonę. Tai yra gerai.
– Tai jūs per daug nesureikšminate. Gerai, dėl tų vilkikų, kuriuos pats ir paminėjote, trečiadienio protesto. Jie patys tokią mintį sako, kad būtų galima jiems nuostolius atlyginti, pavyzdžiui, iš Baltarusijos „Belorus“ sanatorijos, kuri yra Druskininkuose, nacionalizavus tą sanatoriją. Ar toks kelias jums atrodo tikėtinas ir, svarbiausia, ar Vyriausybė apskritai nusiteikusi ką nors kompensuoti?
– Šiuo metu kompensacijų nesvarstėme, jeigu taip atvirai, ir vis dėlto turbūt reiktų įsivertinti tą vystant verslą, vystant rizikingą verslą, kad kartais gali rizikos ir materializuotis, grįžti tam tikrais nuostoliais, ne visada uždirbamas pelnas. Juk pervežimų sritis, vilkikai, tarptautiniai pervežimai gali vykti ir tarp Vakarų Europos valstybių, ir, beje, man atrodo, 80 proc. pervežimų, jeigu ne 90 proc., Lietuvos įmonių būtent taip ir dirba Vakarų Europoje. Tie, kurie pasirenka dirbti rizikingesne Rytų kryptimi, labai gerai, viskas gerai, tai yra jų verslo strategija, bet ji turbūt neišvengiamai veda prie didesnių rizikų. Bet, žinoma, mes savo verslą palaikome, ginsime ir atsakomųjų priemonių Vyriausybė ieškos ir jas taikys, padės vadinamąsias fūras susigrąžinti.
– Bet tai nebus kompensacija?
– Kol kas kompensacijų nesvarstėme.
– Ir tos „Belorus“ sanatorijos taip pat?
– Nesvarstėme.
– Gerai, tada apie biudžetą. Jūs esate sakęs, kad yra grėsmių, kad kitąmet Lietuvos biudžetas neatitiks fiskalinės drausmės reikalavimų ir Europos Komisija jau yra įspėjusi. Kas bus, jeigu neatitiks?
– Jis atitiks, [tik] jis yra rizikoje, kad gali neatitikti, jeigu mes nesuvaldysime išlaidų. Panašu, kad su paskutiniu biudžeto teikimu išlaidos yra suvaldytos, išlaidų limitas yra šiek tiek viršytas, bet mūsų situacijoje, turint tokį labai stipriai išaugusį finansavimą gynybai ir tokį jau įsibėgėjusį ganėtinai kaip duotybę priimamu kitų išlaidų augimu kaip atlyginimai, pensijos ir kita. Be abejo, tas biudžetas yra tikrai skatinantis ekonomiką. Tai yra vartojimo biudžetas, bet jis atitiks tą išlaidų limitą su visomis išlygomis, su visomis buferinėmis zonomis, bus fiskališkai tvarus.
– Gerai, bet kodėl tada jūsų koalicijos, galima sakyti, svarbiausias dirigentas – „Nemuno aušros“ vadovas – sako, kad netgi šią savaitę (jis praėjusią savaitę tą siūlė) nereikėtų priimti biudžeto, kad reikėtų jį nukelti kitiems metams ir pradėti gyvenimą su 1/12. Nes šitas biudžetas yra toks blogas, kad po dvejų metų reikės mokesčių reformos, kuri bus net baisesnė, negu buvo premjero Andriaus Kubiliaus reforma. Tai yra pagrindo tokiems nuogąstavimams?
– Tai koalicijos dirigentas yra Lietuvos socialdemokratų partija su 52 vietomis, mes esame pagrindinė koalicijos jėga, mes formuojame politiką. Koalicijoje yra daug nuomonių, viena iš nuomonių yra to partnerio, kurį jūs minėjote, ir ji nėra 100 proc. pagrįsta.
– Tai jūs nesutinkate su juo?
– Nesutinku.
– Gerai, gynybos biudžetas irgi sulaukia nepasitenkinimo, nors visi sutaria, bet „Nemuno aušra“ sako, kad per daug ten tų pinigų yra skiriama ir nuo 5,38 proc. nori nukrapštyti 0,38 proc. Kaip suprantu, trečiadienį jūs pritarėte siūlymui dėl sumažėjusių akcizų, čia buvo „valstiečių“ siūlymas tuos akcizus greičiau didinti kitąmet. Kadangi tam nebuvo pritarta, tai akcizai sumažės. Tai jūs pritarėte, kad ir Gynybos fondo lėšos mažės – kaip čia yra?
– Čia tiesiog priklausomybė, kadangi dalis akcizų keliauja į tą fondą, tai kai mes šitą pasiūlymą buvome gavę, išties tai buvo „valstiečių“ [pasiūlymas], kad atsirastų tas tarpinis laiptelis. Tai automatiškai dalis lėšų buvo paskaičiuota kaip keliaujančios į Gynybos fondą. Kadangi dabar jis Seime užstrigo, tai tos lėšos buvo atgal iš biudžeto atimtos.
– Bet tai tada tas Gynybos fondas sumažės, taip išeitų?
– Jis bus toks, koks buvo pirminiame variante, – finansavimas išlieka 5,38 proc. nuo mūsų BVP.
– Jeigu vis dėlto grįžtume prie akcizų, tai buvo „valstiečių“ siūlymas ir jis buvo atmestas. Tuo metu „Nemuno aušros“ siūlymui dėl dyzeline esančios taršos dedamosios, man atrodo, jūs ketinate pritarti?
– Ten jau tiek buvo tų siūlymų su dyzelinu, kad aš jau visų neatsimenu. Iš tiesų dabar tas pasiūlymas su dyzelinu keliauja į kitos savaitės, man atrodo, priėmimo stadiją. Jis gana panašus į siūlytą Vyriausybės, yra šiek tiek išplėstas, prie įprasto dyzelino taip pat yra pridėtas ir žaliasis dyzelinas. Tai yra ūkininkų vadinamasis raudonasis arba krosnių kuras ir dar suskystintos dujos. Tai tas šiek tiek išplėtė tą pasiūlymą, jis keliauja į priėmimą, žiūrėsime, kaip seksis jį priimti.
– Tai kiek tada tas dyzelinas turėtų nepabrangti?
– Dyzelinas turėtų nuo kitų metų brangti ne 10 centų kaip buvo planuota, o 4 centais.
– Tik 4. Bet tai, kad jūs vienų partnerių kaip ir atmetate siūlymą, kitų paglobojate, tai nenoras surasti bendrą kalbą su „Nemuno aušra“, tai ne protegavimas?
– Šitas nebuvo atmestas, kuris nepraėjo Seime, jis tiesiog yra svarstymo stadijoje, yra paprašyta ekspertinio vertinimo. Tai ekspertinis vertinimas užtruks 10 darbo dienų ir gruodžio 22 d. Seimas galės jį svarstyti, galbūt dar spės priimti, jeigu palankiai susiklostys Seime aplinkybes.
– Regis, antradienį „Nemuno aušros“ lyderis sakė, kad žemės ūkiui trūksta 25–27 milijonų ir 700 tūkst. eurų aplinkosaugai. Sakė, kad galėtų socdemai susimažinti savo prioritetą – 42 milijonus skirti kelių tiesimui. Tai aš taip suprantu, kad jūs radote 15 milijonų – ne 25, ne 27, bet 15? Ar tai užganėdins koalicijos partnerį ir kas neteko tų pinigų, tų 15 milijonų?
– Taip, iš tiesų pinigų trūkumas, toks, kaip politikai jį apibūdina, yra turbūt ne vienoje srityje, o daugumoje sričių. Norėtume išleisti daugiau, nes išties visi pasiūlymai veda į labai gerus rezultatus. Vis dėlto buvo pasirinktas kaip toks jau tikrai prioritetinis, kadangi gana stipriai mažėja kitais metais žemės ūkio finansavimas. Jis mažėja, nes baigiasi tam tikros Europos Sąjungos programos, tai padengti iš biudžeto visų tų besibaigiančių Europos Sąjungos finansuojamų programų lėšų nėra. Buvo nuspręsta vis dėlto šiek tiek dar pinigų skirti Žemės ūkio ministerijai labiausiai reikalingoje vietoje, tad melioracijai 15 milijonų [skiriama]. Iš kur jie buvo paimti? Tiesiog dar stumteli mūsų išlaidas aukščiau, mes tiesiog dar aukščiau lipame dėl išlaidų. Ir kaip jūs ir minėjote pradžioje, mes rizikuojame, Europos Komisija mums indikuoja, kad tas biudžetas yra toks gana rizikingas.
– Tai iš kur [tie 15 milijonų] – iš skolintų lėšų?
– Taip, be abejo, iš skolintų lėšų.
– Tas drastiškas kultūros įstaigų biudžetų karpymas – jūs sakote, kad tai yra tiesiog proporcingas karpymas, taip vyksta su visais. Bet mes iš kitos pusės matome, kad tie vargetos kultūrininkai dar netenka nemažos dalies. Tuo metu Seimo ir prezidentūros finansavimas ypač auga – 7 proc. ir maždaug 10–11 proc. Tai čia normalu, jūsų akims?
– Visoms ministerijoms buvo suformuota užduotis sutaupyti 5 proc. lėšų 2026 metais. Tai Kultūros ministerija nebuvo išimtis, išimtis buvo padaryta tik Krašto apsaugos ministerijai. Su Kultūros ministerija tos derybos dėl taupymo šiek tiek užtruko, nes ir kultūros ministro pasikeitimas kiek užtruko. Kai atsirado ministrė, buvo tas taupymas šiek tiek perskirstytas. Taip, kaip jis perskirstytas yra dabar, turbūt geriau pakomentuotų kultūros ministrė, kodėl būtent taip padaryta, o ne kitaip. Finansų ministerijos vaidmuo tiesiog baigiasi ten, kur prasideda ministerijų konkrečios eilutės.
– Kodėl tada prezidentūrai auga, kai trūksta visiems?
– Prezidentūrai auga dėl gana paprastos priežasties – šiek tiek yra didinamas finansavimas dėl pasiruošimo pirmininkavimui, ten gana nedaug, ir yra 2 dideli renginiai. Rodos, konferencijos, kurios yra gana svarbios, joms organizuoti yra skiriamas finansavimas.
– Ir dar finansavimas didėja Valstybės kontrolei, kuri taip sėkmingai auditavo ir „Ignitis“, ir LRT, ir KAM.
– Valstybės kontrolei ir Seimui, kaip jūs sakėte, tai Seimui gavome iš tiesų iš 11 komitetų tą siūlymą, tai tiesiog pritarėme, nes iš esmės visi komitetai pasisakė. Irgi algos ir pasiruošimas pirmininkavimui – tas pats naratyvas kaip ir prezidentūros. O Valstybės kontrolei, atsižvelgiant į jos svarbą, mes ją matome panašiai, tiesą sakant, kaip Valstybinę mokesčių inspekciją. Tai yra įstaiga, kurios specialistai konkuruoja rinkoje su privačiu sektoriumi ir algos yra gana mažos, nekonkurencingos. Tai kad jie galėtų išlaikyti darbuotojus ir vykdyti savo funkciją, buvo nuspręsta šiek tiek padidinti finansavimą, gana simboliškai, tarp kitko.
– Jeigu ketvirtadienį biudžetas nebus priimtas, koalicija sužlugs?
– Turbūt sunku prognozuoti, bet jeigu biudžetas nebus priimtas dėl koalicijos partnerių, tai turbūt jie nepritaria visai koalicijos idėjai. Tai turbūt jie patys nemato tos koalicijos prasmės.
– O kaip socdemai reaguos?
– Socdemai pritars.
– Aš suprantu, bet jeigu partneriai nepritars, siūlys jam trauktis tada?
– Aš girdėjau tokį naratyvą, mes pasišnekame, mes šnekamės ir su partijos vadovu, ir su Seimo nariais. Tai visi tą patį ir sako, kad biudžetas yra toks, koks jis gali būti, nei ten kažkas paslėpta, nei sutaupyta – pinigai išleisti taip, kaip turbūt yra prasmingiausia kairiajai koalicijai padaryti, ir jeigu partneriai nepalaiko, tai, matyt, jie nemato prasmės būti koalicijoje.
