Prisipirkę netinkamų prekių turi teisę jas grąžinti: svarbu laikytis taisyklių

Pasibaigus šventėms ar išpardavimų bumui, netinkamą prekę įsigiję pirkėjai ją gali grąžinti. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba primena, kokių taisyklių turi laikytis tiek pirkėjas, tiek pardavėjas. Bankų atstovai sako, jog šiuo periodu išauga ir apgaulingų elektroninių parduotuvių skaičius, tad gyventojai turėtų išlikti budrūs, o užkibus ant sukčių kabliuko svarbu veikti kuo greičiau.

Pasak valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT), duomenys byloja, jog pernai ne teismo tvarka išnagrinėta apie 10600 vartojimo ginčų, šiemet – apie 5300 ginčų.

Kiek daugiau nei pusė visų ginčų susiję su įvairių prekių, pavyzdžiui, batų, drabužių, elektrotechnikos, baldų netinkama kokybe, jei prekė pirkta internetu – dėl jų nepristatymo.

Pasak tarnybos, sulaukiama ir nemažai skundų dėl neužtikrintos galimybės grąžinti prekes ir atgauti pinigus.

Portalas LRT.lt pasidomėjo, kokių teisių turi gyventojai, įsigiję netinkamos kokybės ar jiems nepatinkančią prekę.

Ką svarbu žinoti?

VVTAT aiškina, jog svarbiausia atskirti, ar grąžinama prekė yra nekokybiška, ar kokybiška – nuo to priklauso ir tam tikros taisyklės.

Pirmuoju atveju įstatymai numato, jog prekėms suteikiamas dvejų metų garantinis laikotarpis.

„Taigi, jeigu prekės trūkumas atsirado garantiniu laikotarpiu, vartotojas turi teisę per šį laikotarpį kreiptis į pardavėją ir prašyti prekę pakeisti arba pataisyti, o jei to neįmanoma padaryti – grąžinti pinigus ar sumažinti prekės kainą“, – portalui LRT.lt komentavo tarnybos specialistai.

Jei pirkėjas nori grąžinti kokybišką, tačiau jam neįtikusią, pavyzdžiui, blogo dydžio, spalvos, modelio ar kitų savybių prekę, vartotojas turi teisę pakeisti ją tinkančia kita arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir susigrąžinti sumokėtus pinigus.

Tokiu atveju grąžindamas kokybiškas prekes vartotojas turi laikytis dviejų pagrindinių sąlygų: 14 dienų termino, per kurį galima grąžinti kokybiškas prekes, taip pat užtikrinti, kad grąžinama prekė yra nenaudota ir nepraradusi prekinės išvaizdos.

Pardavėjas turi laisvės keisti šį terminą tiek, kiek tai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, pavyzdžiui, kai kurie pardavėjai taiko ilgesnį kokybiškų prekių grąžinimo terminą, t. y. vietoje 14 dienų nurodo 30 dienų.

Terminai prekėms grąžinti tiek internetinėje parduotuvėje, tiek fizinėje nesiskiria.

VVTAT taip pat pabrėžia, jog norint grąžinti prekę, privaloma kartu pateikti pirkimo dokumentą: čekį, sąskaitą, užsakymo patvirtinimą, mokėjimo kortele išrašą, el. laišką, pristatymo dokumentus.

„Čekis naudingas, bet ne vienintelis įrodymas – tinka ir kiti duomenys, leidžiantys identifikuoti pirkimą. Svarbu, kad būtų nurodytas pardavėjas, data, kaina, įsigyta prekė“, – komentuoja ekspertai.

Pirkau prekę fizinėje parduotuvėje

VVTAT taip pat pabrėžia, kad svarbu įvertinti ir tai, ar prekė pirkta fizinėje, ar elektroninėje parduotuvėje, mat vienu ar kitu atveju galioja skirtingos taisyklės.

Jei prekė įsigyta fizinėje parduotuvėje ir ji nepatinka arba netinka, pirmiausia reikia patikrinti, ar ji nepatenka į Mažmeninės prekybos taisyklėse numatytą negrąžinamų prekių sąrašą, į kurį įtraukti elektros prietaisai ir įrenginiai, informacinių technologijų prekės, pavyzdžiui, mobilūs telefonai, kompiuteriai, planšetės, elektrinės girliandos ir panašiai, žaislai, žaidimai, knygos, parfumerijos ir kosmetikos gaminiai, juvelyriniai dirbiniai, laikrodžiai ir kt.

„Jeigu prekė yra tinkamos kokybės ir į šį sąrašą nepatenka, vartotojas turi teisę per 14 dienų nuo ne maisto prekių įsigijimo, jeigu pardavėjas nėra nustatęs ilgesnio termino, pakeisti nusipirktus daiktus pirkimo ar kitoje pardavėjo nurodytoje vietoje analogiškais kitokių matmenų, formos, spalvos, modelio ar komplektiškumo daiktais, arba grąžinti daiktus pardavėjui ir atgauti už juos sumokėtą kainą“, – teigia VVTAT atstovai.

Paprastai pardavėjas vartotojui pinigus turi grąžinti kaip įmanoma greičiau, bet ne ilgiau nei per 14 dienų.

Dideles ir sunkias, t. y. daugiau nei 10 kilogramų sveriančias netinkamos kokybės ne maisto prekes, kokybei įvertinti, keisti, taisyti ar grąžinti veža pardavėjas, jeigu pirkimo–pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip.

Tokių prekių kokybė gali būti įvertinta ir vietoje, kurioje prekė faktiškai naudojama ar laikoma.

Pirkau prekę internete

Elektroninėje parduotuvėje prekes įsigiję vartotojai turi teisę, nenurodydami priežasties ir nepatirdami kitų išlaidų, per 14 dienų atsisakyti nuotolinės sutarties, tiesa, svarbu atkreipti dėmesį į numatytas išimtis, kurioms ši teisė yra netaikoma, pavyzdžiui, prekėms, pagamintoms atsižvelgiant į vartotojo asmeninį pasirinkimą ar nurodymą, taip pat greitai gendančioms prekėms, išpakuotoms prekėms po pristatymo, kurios yra netinkamos grąžinti dėl sveikatos apsaugos ar higienos priežasčių ir panašiai.

Jei grąžinama kokybiška prekė, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo tos dienos, kurią pardavėjas gavo vartotojo pranešimą apie sutarties atsisakymą, turi būti grąžinta visa sumokėta suma, įskaitant apmokėtas prekių pristatymo išlaidas.

„Vartotojui tenka tik tiesioginės prekių grąžinimo išlaidos, išskyrus atvejus, kai pagal sutartį šias išlaidas prisiima pardavėjas arba kai pardavėjas tinkamai neinformavo, kad šias išlaidas turės padengti vartotojas“, – teigė VVTAT specialistai.

Jei prekė yra brokuota ar neatitinka sutarties, išlaidos neturėtų būti perkeliamos vartotojui.

Siekiant grąžinti prekę ir atgauti pinigus, VVTAT pataria pirmiausia kreiptis į pardavėją raštu, aiškiai nurodant reikalavimą ir terminą atsakyti, pridėti įrodymus.

Jei nesutarimas neišsprendžiamas – kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Išskirtinių šuolių nefiksuoja

Kalbinti didžiųjų bankų atstovai teigia, jog nors pinigų grąžinimo operacijų skaičius gruodžio–sausio mėnesiais, t. y. praėjus išpardavimų ir didžiųjų metų švenčių bumui, kiek išauga, didelių šuolių nėra fiksuojama.

„Remiantis praėjusių metų duomenimis, gruodžio ir sausio mėnesiais grąžinimų skaičius padidėjo 2,7 proc., tačiau grąžinamų pinigų suma beveik nesikeitė. Tai rodo, kad po išpardavimų bumo grąžinimų srautai išlieka stabilūs, reikšmingo šuolio nefiksuojame“, – portalui LRT.lt komentavo SEB banko kortelių ir mokėjimų sprendimų vyriausiasis produkto vadovas Gintautas Giržadas.

Jis pridūrė, jog dažniausiai klientai kreipiasi su prašymais grąžinti lėšas už drabužius ir kitas tekstilės prekes.

Panašiais duomenimis dalijosi ir kitų finansinių įstaigų atstovai, pavyzdžiui, banko „Citadele“ plėtros vadovas Romas Čereška įvardijo, kad paskutinę lapkričio savaitę fiksuotas apie 1,6 karto didesnis pirkinių grąžinimų skaičius nei likusių metų vidurkis.

Visgi jis kalbėjo, jog tokia statistika gali būti susijusi pasikeitusiais vartotojų įpročiais ir bendromis ekonominėmis tendencijomis.

„Lietuvos ekonomika šiuo metu auga, mažmeninės prekybos apimtys nuosekliai gerina rekordus, o gyventojų finansiniai lūkesčiai išlieka istoriškai aukšti. Esant tokioms sąlygoms, dalis vartotojų gali leisti sau impulsyviau įsigyti prekių, tačiau vėliau, įvertinę realų poreikį, jų atsisako. Tai rodo, kad esant aukštam kainų lygiui, gyventojai nepraranda finansinio racionalumo – jie aktyviai peržiūri savo išlaidas ir grąžina pirkinius, kurie iš tikrųjų yra nereikalingi“, – aiškino pašnekovas.

Banko „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė kalbėjo, jog pastaraisiais metais stebimas gana nuoseklus pirkimų augimas juodojo penktadienio ir kitų išpardavimų laikotarpiu, tačiau pinigų grąžinimų srautai iš pardavėjų pirkėjams išlieka gana stabilūs.

Išauga netikrų el. parduotuvių skaičius

Kalbintų finansinių įstaigų atstovai išskyrė ir kitą problemą – apgaulingas el. parduotuves.

Pasak „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovo Mindaugo Kutkaičio, jų įprastai ima daugėti prieš juodąjį penktadienį bei Kalėdas.

Kompanijos „Avast“ duomenimis, vien per 2024 m. paskutinį ketvirtį pasauliniu mastu aptikta daugiau kaip 80 tūkst. tokių pardavėjų, iš kurių dauguma dingo ar pakeitė pavadinimus vos po kelių savaičių. Šių metų pirmąjį ketvirtį tokių atvejų skaičius pasaulyje išaugo net 790 proc., palyginti su ankstesniais metais“, – statistika pasidalijo M. Kutkaitis.

Pasak Ž. Augonės, didelis tokio sukčiavimo būdo augimas fiksuotas 2018 m., nuo to laiko kiekvienais metais apimtys išlieka stabilios – kasdien fiksuojama keliasdešimt bandymų atsiskaityti sukčių sukurtose el. parduotuvėse.

„Išvengti augimo padeda aktyvūs banko ir kitų institucijų veiksmai – apie 90 proc. atsiskaitymų pavyksta sustabdyti. Tokiu atveju klientai nepatiria finansinių nuostolių“, – teigė pašnekovė.

Siekiant sumažinti riziką patekti į sukčių pinkles, R. Čereška gyventojams rekomendavo prieš apsiperkant internetu įvertinti tam tikrus aspektus: neįprastai ar keistai suformuotą svetainės adresą, kalbos ir gramatikos klaidas, neaiškius ar visai nepateiktus kontaktus bei įmonės rekvizitus.

„Taip pat svarbu patikrinti, ar mokėjimo lange matomas saugus ryšys („https“) ir užrakto simbolis naršyklėje. Prieš atsiskaitant verta internetinėse naršyklėse suvesti parduotuvės pavadinimą su žodžiais „scam“ (ang. – apgaulė) ar „review“ (angl. – atsiliepimas), pasidomėti kitų vartotojų atsiliepimais „Google“, „Rekvizitai“, „Trustpilot“ ar socialiniuose tinkluose bei patikrinti domeno registracijos duomenis tokiais įrankiais kaip „whois.lt“ ar „domreg.lt“, – patarė „Citadele“ banko plėtros vadovas.

G. Giržadas teigė, jog suklusti vertėtų, jei prekybininkas nepateikia išsamios informacijos apie prekių pristatymo ir grąžinimo tvarką, taip pat jei nėra aišku, kurioje šalyje jis veikia ir yra įsikūręs, nepateikia jokių savo kontaktų.

M. Kutkaitis pirkėjams patarė mokėjimus atlikti per patikimus mokėjimo partnerius, kurie leidžia susigrąžinti pinigus ginčo atveju.

„Reikėtų vengti tiesioginių pavedimų, kriptovaliutų ar dovanų kortelių, kadangi tokius būdus sukčiai mėgsta labiausiai. <...> Visada atidžiai tikrinkite gautą informaciją ir tai, ką patvirtinate PIN kodais, niekada nesidalinkite prisijungimo duomenimis ar kortelės informacija. Jei kyla abejonių, sustokite ir pasitikrinkite – bankas niekada neprašys atskleisti slaptažodžių ar PIN kodų“, – apie nusikaltėlių schemas pasakojo ekspertas.

Jis pridūrė – jei gyventojas suprato, kad prekę įsigijo iš sukčių parduotuvės, svarbiausia nedelsiant susisiekti su savo banku – jis gali padėti inicijuoti mokėjimo atšaukimą ar kortelės operacijos ginčijimą.

Taip pat būtina pateikti pareiškimą policijai ir jo kopiją perduoti bankui, o apie įtartinas nuorodas pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui.