Antradienį Seimas ėmėsi antrojo 2026 m. biudžeto svarstymo. Atnaujintame biudžeto projekte numatoma, kad biudžeto deficitas įtraukus karinius įsigijimus pasieks net 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), rasta papildomų milijonų pedagogų ir pareigūnų atlyginimams didinti.
Atnaujintame biudžete rasta papildomai 116,8 mln. eurų. Iš jų 101,3 mln. eurų bus skirta pedagoginių darbuotojų, mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojų, sporto trenerių atlyginimams didinti.
Skaičiuojama, kad mokytojų atlyginimai nuo kitų metų augs 8,4 proc., arba vidutiniškai 157 eurais į rankas, mokslo ir studijų institucijų akademinių darbuotojų atlyginimai augs 177 eurais, trenerių – 128 eurais.
11,2 mln. eurų papildomai bus skirta statutinių pareigūnų (PAGD, Policijos departamento, VSAT, Kalėjimų tarnybos, Probacijos tarnybos, Muitinės departamento) atlyginimams didinti. Skaičiuojama, kad pareigūnų atlyginimai didės apie 7 proc.
„Kaip keisis konkrečių pareigūnų atlyginimai, priklausys nuo to, kaip bus pinigai paskirstyti viduje, nuo vidaus reikalų ministro, profsąjungų susitarimo, įstaigų vadovų“, – Seime, pristatydamas 2026 m. biudžeto projektą, kalbėjo finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Dar 3,8 mln. eurų skirta Seimo kanceliarijai (2,6 mln. atlyginimams ir 1,2 mln. kt. Seimo reikmėms) ir 0,5 mln. eurų – Valstybės kontrolės darbuotojų atlyginimams didinti.
Kadangi 3 metams įšaldomas LRT biudžetas, sutaupyti 8,5 mln. eurų bus skirti Kultūros ministerijai. Dalis šių lėšų bus panaudota. M. K. Čiurlionio kūrybos parodai Japonijoje ir Lietuvos metams Vokietijoje.
Tiesa, nors lėšos Kultūros ministerijai auga, sumažinti asignavimai tam tikroms kultūros įstaigoms. Pavyzdžiui, Lietuvos nacionalinio muziejaus biudžetas sumažintas 312 tūkst. eurų, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro – 182 tūkst. eurų. 555 tūkst. eurų mažinami ir VšĮ Medijų rėmimo fondo asignavimai.
Už 2026 m. biudžeto projektą Seimas planuoja balsuoti ketvirtadienį (gruodžio 11 d.)
Auga skolos lygis
Atnaujinus biudžeto projektą valstybės kitų metų išlaidos (su ES lėšomis) didėja 27,2 mln. eurų. Dėl to auga ir skolos lygis.
Biudžeto deficitas 2026-aisiais sieks 2,7 proc., o valstybės skolos lygis pakils iki 45,4 proc.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad biudžeto deficitas, nevertinant karinės įrangos įsigijimo statistinės išlaidų korekcijos (avansinių mokėjimų galima neįtraukti į išlaidas, kol Lietuvos nepasiekė įsigyta karinė technika), kitąmet sieks net 5 proc. nuo BVP (didėja nuo planuotų 4,7 proc.).
„Tai gana didelis deficitas. Panašus buvo tik 2020 m. per COVID-19 pandemiją (6,4 proc. nuo BVP) ir ekonomikos sustabdymą“, – akcentavo K. Vaitiekūnas.
Europos Komisija taip pat įspėjo Lietuvą, kad dėl išaugusios skolos kyla rizika neatitikti keliamų išlaidų reikalavimo.
G. Skaistė biudžete pasigedo solidarumo
Seimo posėdyje kalbėjusi konservatorė, buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, jog susidaro įspūdis, kad „pinigai biudžete atiteks lojaliems, o ne tiems, kurie mėgsta protestuoti ar turi atskirą nuomonę.“
„Pažvelgus į atnaujintą biudžeto projektą deklaruojama, kad kultūrai yra surasta naujų pinigų. Tačiau, žvelgiant į bendrą kontekstą, panašu, kad perskirstyta tarp to, kas šiaip yra kultūros ekosistema. Sumažintas LRT finansavimas, sumažintas Medijų rėmimo fondas, sumažinti asignavimai nacionalinėms kultūros įstaigoms ir viskas atiduota Kultūros ministerijai“, – sakė G. Skaistė.
Jos teigimu, valdantieji viešojoje erdvėje prašo solidarizuotis, nes reikia pinigų gynybai, tačiau tai daro ne visi.
„Mano klausimas, kur yra tas solidarumas ir solidarizavimasis tokių institucijų kaip prezidentūra, kurių asignavimai auga 11 proc., arba Seimo, kur asignavimai auga 8,5 proc.“, – sakė G. Skaistė.
Mano klausimas, kur yra tas solidarumas ir solidarizavimasis tokių institucijų kaip prezidentūra, kurių asignavimai auga 11 proc., arba Seimo, kur asignavimai auga 8,5 proc.
G. Skaistė
„Visos ministerijos buvo įpareigotos taupyti po 5 proc. savo lėšų. Kultūros ministerija tą darė ganėtinai vėlai. Tie konkretūs sumažinimai buvo, turbūt, sutarti tarpusavyje. (...) Galiu dar pridurti, kad tai eilutei, kuri vadinasi „Poilsis, kultūra ir religija“, finansavimas didėja 43 mln. eurų, kas sudaro 4,8 proc.“, – replikavo finansų ministras.
G. Skaistė taip pat pastebėjo, kad, nepaisant pareigūnų atlyginimų kėlimo, skirtos sumos vis tiek neatliepia poreikių.
„Pareigūnų atlyginimams papildomai numatyta 11 mln. eurų, kas su pirminiame biudžeto projekte buvusiomis lėšomis sudaro 35 mln. eurų. Tačiau vidaus tarnybos statuto pakeitimams pirmam etapui įgyvendinti reikia 55 mln. eurų“, – sakė G. Skaistė.
K. Vaitiekūnas neabejoja dėl mokesčių surinkimo
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius teiravosi, kaip finansų ministras vertina augantį Lietuvos deficitą ir Europos Komisijos įspėjimą.
„Mūsų išlaidų augimas kelia nerimą. Jis yra labai didelis, jis yra ties riba. (...) Tačiau apskritai mūsų išlaidos yra pagrįstos. Negalima sakyti, kad nėra pagrįstas atlyginimų augimas, išlaidų gynybai augimas. Ta finansinė kaina, kurią mes mokame, palyginti su tuo, ką moka mūsų kaimynai ukrainiečiai, taikos kaina, gyvybės kaina, yra gerokai mažesnė“, – atsakė K. Vaitiekūnas.
A. Butkevičius taip pat teigė, kad mokestinių pajamų augimas kitų metų biudžete yra per daug optimistinis.
„Matant paskutiniu metu atliktas mūsų šalies ekonomikos analizes, įmonių finansinę padėtį, ar jūs tikrai esate įsitikinęs, kad mokestinių pajamų planas tikrai bus toks ambicingas įgyvendinant?“ – klausė A. Butkevičius.
Finansų ministro teigimu, tikėtina, kad mokesčių surinkimas bus netgi geresnis, nei planuojama.
„Aš laukiu, kad bus dar geresnis (mokesčių surinkimas – LRT), turbūt visi žinome, dėl ko (ministras, tikėtina, turėjo omeny galimybę nuo kitų metų atsiimti antrojoje pensijų pakopoje sukauptus pinigus – LRT)“, – sakė K. Vaitiekūnas.
Liberalas Simonas Gentvilas teiravosi, kaip 2026 m. biudžeto projektas didins valstybės konkurencingumą.
K. Vaitiekūno teigimu, vienas pagrindinių akcentų – investicijos į dirbtinio intelekto gamyklą.
„Tai centras, kuriame atliekamos dirbtinio intelekto operacijos. Nusprendėme finansuoti šį projektą. Tai bus, turbūt, esminis elementas.
Santykinai nedidelėmis išlaidomis mes užtikrinome krašto gynybą. O tai turėtų siųsti labai aiškią žinią tiek vidaus, tiek užsienio investuotojams, kad Lietuva yra saugi šalis.
K. Vaitiekūnas
Kalbant apie biudžetą, žinant, koks mokesčių padidinimas buvo nuosaikus, (...) žinant, kad pinigai buvo nukreipti gynybai, tai yra geriausias verslo skatinimas. Santykinai nedidelėmis išlaidomis mes užtikrinome krašto gynybą. O tai turėtų siųsti labai aiškią žinią tiek vidaus, tiek užsienio investuotojams, kad Lietuva yra saugi šalis, kad Lietuvoje investuoti verta“, – replikavo finansų ministras.
Socialdemokratė Ilona Gelažnikienė kvietė palaikyti patobulintą 2026 m. valstybės biudžeto projektą.
Jos teigimu, kertiniai biudžeto projekto elementai – žmonių pajamų didinimas, socialinio saugumo stiprinimas ir rekordinės investicijos į gynybą.
„2026 m. tvarus, atsakingas ir orientuotas į realų žmonių gyvenimo kokybės kėlimą“, – Seime kalbėjo ji.
Augs atlyginimai, pensijos
Kitų metų biudžete numatytas ir pensijų augimas. Vidutinė senatvės pensija augs 80 eurų – nuo 670 iki 750 eurų.
Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu didės 90 eurų – nuo 720 eurų iki 810 eurų.
Senatvės pensijoms didinti papildomai bus skirti 388 mln. eurų.
Minimalus mėnesinis atlyginimas popieriuje 2026 m. padidės 110 eurų (69 eurais į rankas) ir sieks 1 153 eurus popieriuje (dabar yra 1 038 eurai), arba 846 eurus į rankas.
Darbuotojų pajamoms didinti biudžete numatyta per 500 mln. eurų. Skaičiuojama, kad gydytojų atlyginimai vidutiniškai į rankas augs 103 eurais, slaugytojų – 127 eurais, rezidentų – 313 eurų.
Pajamos ir išlaidos
Valstybės biudžeto pajamos turėtų siekti 21,08 mlrd. eurų (su ES lėšomis) – 16,8 proc. daugiau nei šiemet, o išlaidos – 27,5 mlrd. eurų, arba 18,9 proc. daugiau.
Lyginant su pirminiu biudžeto projektu, biudžeto pajamos (su ES lėšomis) didėja 91,5 mln. eurų, o išlaidos – 36,4 mln. eurų.
Didžiąją dalį pajamų didėjimo sudaro augančios Socialinio klimato fondo lėšos. Taip pat 23,7 mln. eurų pridėtų naujai pateiktas pasiūlymas tabako ir alkoholio akcizą didinti sparčiau nuo 2026 m. liepos 1 d.
„Sodros“ biudžeto pajamos 2026 m. sieks 10,3 mlrd., o išlaidos – 8,8 mlrd. eurų. PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos – 4,3 mlrd. eurų, savivaldybių pajamos ir išlaidos – 7,4 mlrd. eurų.
Visų biudžetų išlaidos sieks 35,4 mlrd. ir jos bus 5,3 mlrd. eurų didesnės nei 2025 m. (vien gynybos biudžetas 2,39 mlrd. eurų didesnis).
Didžiausią išlaidų dalį sudarys socialinės apsaugos išlaidos – 35 proc. (12,6 mlrd. eurų), sveikatos apsaugai bus skirta 14 proc. (4,79 mlrd. eurų), gynybai – 14 proc. (4,9 mlrd. eurų), švietimui – 13 proc. (4,75 mlrd. eurų).
