Sekmadienio vakarą dėl užfiksuotų iš Baltarusijos į Lietuvą įskridusių balionų buvo uždaryta oro erdvė virš Vilniaus oro uosto, feisbuke pranešė oro uostas. Ribojimai įvesti 18:09 val. ir turėjo galioti iki 21 valandos, tačiau vėliau pratęsti iki 3 val., o galiausiai oro erdvė atidaryta 5 valandą ryto. „Oro navigacijos“ vadovas sako, kad kontrabandiniai balionai tyčia leidžiami į pavojingas aviacijai zonas.
„Oro erdvės ribojimai panaikinti 5 valandą. Vilniaus oro uoste visos operacijos vyksta įprastai“, – nurodė Lietuvos oro uostai (LTOU).
„Pirminėmis žiniomis, sprendimą dėl oro erdvės ribojimų lėmė navigacinės atžymos, būdingos balionams, judančios Vilniaus oro uosto kryptimi“, – rašoma oro uosto pranešime.
„Svarbu pažymėti, kad sprendimą dėl konkretaus skrydžio priima oro bendrovė. Todėl keleiviai, kurių kelionės planai galėjo būti paveikti, pirmiausia turėtų vadovautis savo oro bendrovės teikiama informacija“, – rašoma oro uosto pranešime.
Kaip skelbia LTOU, dėl šių laikinų oro erdvės ribojimų buvo paveikta virš 7400 keleivių ir 50 skrydžių: 31 skrydis atšauktas, 10 nukreiptų , 9 pavėlinti.
„Ataka prieš civilinę aviaciją“
Šeštadienį, kalbėdamas apie visą naktį leidžiamus balionus, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas sakė, kad tai buvo cinizmo viršūnė ir balionai tyčia buvo leidžiami kas pusvalandį.
Bendrovės „Oro navigacija“ direktorius Saulius Batavičius LRT RADIJUI sako, kad tai yra sisteminė ataka prieš civilinę aviaciją.
„Balionai buvo leidžiami tam tikrais laiko tarpais, kad nuolat būtų bent keletas kritinėse eismui į Vilniaus oro uostą vietose. Ir mes tik bejėgiškai galėjome stebėti, kaip tie balionai kabo, ir negalėjome atnaujinti eismo į Vilniaus oro uostą“, – sako S. Batavičius.
Anot pašnekovo, iš viso buvo apie 60 balionų, apie 40 iš jų buvo kritiškai svarbiose eismui į Vilniaus oro uostą vietose.
„Kaip aš minėjau, jie nuolat buvo leidžiami, kariuomenė nuolat mums pranešinėjo apie vis naujas žymes“, – pažymi S. Batavičius.
Anot jo, sprendimas atverti oro erdvę priimamas tik tada, kuomet įsitikinama, kad balionai nekelia jokios grėsmės oro eismui.
„Suprantame, kad tai labai stipriai veikia aviaciją, suprantame keleivių nuovargį, bet toje vietoje negalime rizikuoti keleivių sauga“, – teigia jis.
Kaip sako bendrovės vadovas, aviakompanijos dažniausiai pačios nurodo alternatyvų oro uostą, kuriame orlaivis turėtų leistis, atsitikus kažkokiam įvykiui. Nors dažniausiai pasirenkami Rygos ar Varšuvos oro uostai, S. Batavičius sako, kad vis dažniau bendrovės stengiasi pasirinkti ir Kauno oro uostą kaip alternatyvą Vilniui.
Anot jo, kontrabandininkai patobulino procesus – balionus tikslingai leidžia į jautrias vietas, kad tai būtų kuo nepatogiau Vilniui.
Galimi skrydžių vėlavimai
LTOU primena, kad gruodžio 1 dienos eigoje gali būti fiksuojami pavieniai skrydžių vėlavimai dėl sutrikusios įgulų ir orlaivių rotacijos.
Keleiviai, kurių skrydžius sutrikdė ribojimai, kviečiami tiesiogiai susisiekti su savo oro bendrovėmis dėl detalesnės informacijos.
Atnaujintą informaciją apie skrydžius galima sekti Vilniaus oro uosto interneto svetainėje www.vno.lt.
Kaip BNS skelbė anksčiau, dėl kontrabandinių oro balionų iš Baltarusijos sukeltos grėsmės nacionaliniam saugumui Lietuvos oro uostai (LTOU) kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydami inicijuoti ikiteisminį tyrimą.
LTOU siekia, kad eismą ore trikdantys ir pavojų keliantys balionų skrydžiai būtų traktuojami kaip padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, pranešė įmonė.
BNS skelbė, kad dėl kontrabandiniams rūkalams gabenti naudojamų meteorologinių balionų, leidžiamų iš Baltarusijos, pastaruoju metu Lietuvoje teko kelis kartus stabdyti Vilniaus ir Kauno oro uostų darbą.
Paskutinį kartą dėl kontrabandinių balionų skrydžiai oro uoste buvo sustabdyti aštuonioms valandoms šeštadienio naktį.
Premjerė Inga Ruginienė yra sakiusi, jog Vyriausybė pasilieka teisę bet kada neribotam laikui vėl uždaryti sieną, jeigu Baltarusijos hibridinė ataka tęsis.
Lietuvos politikai kontrabandinių balionų įskridimus vadina hibridine Minsko ataka.
