Daugiau nei pusę paros buvęs uždarytas Vilniaus oro uostas nuo paryčių dirba įprastai, nors dalis skrydžių vėlavo. Tai buvo vienas ilgiausių uždarymų dėl incidento. Vakar snigo ir šalo, bet, ar Lenkijos oro linijų keleivinis lėktuvas nuo tako nuslydo dėl oro sąlygų, ar dėl kitų priežasčių, pradėtas tyrimas. Užtrukti jis gali ilgiau nei metus.
Vėlyva popietė – vilnietė Elvyra skuba registruotis skrydžiui į Vieną. Nors ji kaip ir kiti šio reiso keleiviai, Vienoje jau turėjo būti vakar vakare. Bet vakar išskristi taip ir nepavyko ir ne tik šiems keleiviams. Nei išvyko iš Vilniaus, nei atvyko čia iš viso beveik 7 tūkst. žmonių.
„Atvažiavau, pridaviau lagaminą, apsisukau ant kulno ir išvažiavau namo. Buvo tikėtasi, kad apie 1 val. nakties bus oro uostas atidarytas. Grįžau, tai dar praleidom čia porą valandų smagių, susirinkom daiktus ir išvykom namo“, – pasakoja Elvyra.
„Oro uoste įstrigome visai dienai. Vis sakė vėliau, vėliau ir vėliau. Vis laukėme“, – prisimena užsienietė.
„Labai chaotiška situacija buvo. Niekas nieko nepasakojo mums. Mus laikė uždarytus ir laiką prailgindavo po valandą, po dvi. Ta prasme, galėjo pasakyt anksčiau, kad jau uždaryta ir niekas neskris“, – sako lietuvė.
„Dėl kompensacijų keleiviai kreipiasi į oro uosto bendroves ir tiesiogiai su aviakompanijomis sprendžia kompensaciją“, – tikina oro uostų Komunikacijos skyriaus vadovė Vitalija Ročė.
Vilniaus oro uosto darbas buvo sustojęs dėl lėktuvo – orlaivis iš Varšuvos atskrido apie pusę dviejų dienos, bet jau nusileidęs ir riedėdamas aikštelės link nuslydo nuo tako.
Nei keleiviai, nei įgula nenukentėjo. Bet daugelio kitų planai – žlugo.
„Oro uostas buvo uždarytas kiek daugiau nei 14 valandų“, – sako V. Ročė.
Tai – vienas iš keturių kartų, kai Vilniaus oro uostas dėl incidento uždarytas ilgam.
Nuo tako nuslydusį lėktuvą užtruko patraukti, nes, kaip tai padaryti, teko derinti ir su Lenkijos skrydžių bendrove LOT, ir su lėktuvo gamintoju. Nepadėjo ir oro sąlygos.
„Buvo greitai ir juodosios dėžės paimtos, ir įvykio incidento vieta apžiūrėta tyrėjo. Tai visas proceso ilgis susidėjo būtent į techninius aspektus, lėktuvo techninį iškėlimą, patraukimą iš incidento vietos. Supraskime, kad lėktuvas nėra automobilis, nėra autobusas ar traukinys, kur yra kabliai ir daug lengviau visa tai atlikti“, – teigia Susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Pradėtas tyrimas. Pagalbos tyrėjai jau kreipėsi į Vokietijos kolegas, kad padėtų nuskaityti vadinamųjų juodųjų dėžių duomenis, nes Lietuvoje, sako, tokios galimybės nėra.
„Aviacijoj avarijas ir incidentus dažniausiai lemia tam tikra įvykių grandinė, kompleksiškumas, tai dažniausiai nutinka ne dėl vienos priežasties“, – sako Teisingumo ministerijos Saugos tyrimo skyriaus vedėjas Laurynas Naujokaitis.
Tyrėjai vertins viską – kilimo ir tūpimo taką, įgulos kvalifikaciją ir patirtį, oro sąlygas, taip pat lėktuvo techninę priežiūrą ir būklę.
„Pirminė informacija yra ta, kad pažeista važiuoklė, bet lėktuvas buvo tik tai naktį patrauktas. Tai taip pat vertinsime tiek su kompanija, tiek su mūsų ekspertais. Tikėtina, kad ilgai užtruks. Ne mažiau metų“, – teigia L. Naujokaitis.
Jeigu ne nuslydęs lėktuvas, Vilniaus oro uostas vakar vis tiek būtų buvęs uždarytas, nes vėl skrido kontrabandiniai balionai iš Baltarusijos.
Bet susisiekimo ministras sako nesvarstoma, pavyzdžiui, drausti skrydžius tamsiuoju paros metus.
„Yra saugu skraidyt iš Vilniaus. Saugu ir į Vilnių skraidyt. Ir tikrai nėra jokių nei mažiausių svarstymų tiek darbo oro uostų, tiek iškelt ką nors ir panašiai. Apie tai net nekalbama, net negalvojama“, – tikina Susiekimo ministras.
„Labai įdomi „patirtis“. Nesu tikra, ar dar kada nors grįšiu į Vilnių. Buvo išties vargas“, – sako keleivė.
Į jau nuolatiniais tapusius trikdžius Vilniaus oro uoste reaguoja skrydžių bendrovės, nes joms tai vieni nuostoliai.
Latvių oro vežėjas „air Baltic“ pakoregavo tvarkaraštį – paankstino dviejų skrydžių laikus.
