Įtartiniausi paskolų prašytojai – vykdantys individualią veiklą ir turintys vaikų

Gerėjančios skolinimosi galimybės ir noras turėti nuosavą būstą vis daugiau gyventojų leidžia susimąstyti apie paskolą. Tiesa, dalis besikreipiančiųjų dėl savo pajamų tipo iš finansinių įstaigų gali išgirsti ne vieną „ne“.

Kalbintų ekspertų teigimu, daugiausiai problemų kyla, jei norima gauti būsto paskolą – jos dažniausiai būna didesnės, imamos ilgesniam laikotarpiui, todėl skolininko atžvilgiu bankas vykdo griežtesnę atranką.

Su sunkumais susiduria jaunos šeimos

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Finansų inžinerijos katedros docentės dr. Irenos Danilevičienės, finansų įstaigos išduoti paskolą gali atsisakyti dėl kelių priežasčių, o dažniausiai pasitaikanti – per mažos arba nestabilios pajamos.

„Dažniausiai su tokia problema susiduria jaunos šeimos, kurios nori nupirkti būstą, bet uždirba nedaug, o situacija „paaštrėja“ jei turi vaikų, kuriuos reikia išlaikyti, ir gaunamos pajamos dalinamos visiems šeimos nariams, todėl tada bankas priskaičiuoja, kad mėnesio įmoka, tikėtina, viršys 40 proc. gaunamų pajamų, vertina klientą kaip rizikingą“, – komentavo dr. I. Danilevičienė.

Pasak jos, bankas tokiems asmenims dažnai skolina ne visai palankiomis sąlygomis arba visai atsisako išduoti paskolą.

Ji sukritikavo ir institucijų teikiamą pagalbą tokioms šeimoms įsigyti nuosavą būstą.

„Siūlymas jaunoms šeimos mažinti pradinį įnašą ar suteikti paramą pirmam būstui įsigyti yra geras, bet ne visi gali tokia parama pasinaudoti: gali būti, kad netinka, tarkime, būsto vieta, jei parama teikiama perkant būstą atokiau nuo miesto. Gali būti, kad besikreipiantys turi jau paveldėtą būstą, todėl bankas vertina ir tai, arba jauni žmonės neuždirba tiek daug, kad jų įmokos dydis neviršytų 40 proc. jų gaunamų pajamų, arba žmonės dirba pagal individualią veiklą ir bankas juos vertina kaip rizikingus klientus, kurie ateityje gali ir negauti pastovių pajamų, o tai lems, kad jie negalės laiku mokėti ir įmokų, todėl gauti būsto paskolą jauniems žmonėms yra labai sunku“, – svarstė ekspertė.

Kitos priežastys, pasak jos, kodėl bankas ar kita kredito įstaiga gali nesutikti skolinti, yra prasta kredito istorija, pradinio įnašo neturėjimas, per ilgas ar per trumpas tikėtinas paskolos teikimo laikotarpis.

Finansinėms įstaigoms didesnė rizika

Pasak kredito unijos SAGA verslo klientų projektų vadovės Julijos Novatkis, dažniausios priežastys, kodėl finansų įstaigos atsisako gyventojams išduoti paskolą, – nepakankamos lėšos arba prasta kredito istorija, t. y. skolos, vėluojantys mokėjimai ir panašiai.

Visgi, pasak ekspertės, pastaraisiais metais, kai skolinimosi sąlygos pradėjo gerėti, o gyventojai po truputį apsiprato su geopolitine situacija, noras įsigyti nuosavą būstą vis labiau auga, tad į bankus bei kitas kredito įstaigas kreipiasi ir vis daugiau iš ne visai tradicinių pajamų šaltinių gyvenantys tautiečiai: dirbantys pagal individualią veiklą (IV), dirbantys užsienyje ir pan.

J. Novatkis kalbėjo, jog dažnai šių žmonių pajamos yra vertinamos kiek įtariau, ne visos finansinės įstaigos jiems leidžia skolintis, tad dalis tokių gyventojų nedrįsta kreiptis dėl paskolos.

„Pavyzdžiui, jei žmogus dirba pagal IV ar verslo liudijimą, yra gilinamasi į situaciją: kiek laiko jis dirba pagal individualią veiklą. Idealiu atveju tai būtų bent dveji metai ir už tuos dvejus metus būtų deklaruotos pajamos. Visgi dabar į situacijas jau žiūrima ir individualiau, tikimasi, kad pajamos būtų deklaruotos bent už metus“, – kalbėjo J. Novatkis.

Problemų kyla ir užsienyje dirbantiems ar ten įmonę valdantiems gyventojams.

„Pirmas dalykas, kodėl finansinės įstaigos žiūri atsargiau į tai, nėra taip lengva gauti visą reikiamą informaciją apie kliento pajamas ir kredito istoriją užsienyje, reikia žinoti, kur kreiptis“, – pasakojo pašnekovė.

Dar vienas aspektas – nėra taip lengva įvertinti ir įmonės, kurioje gyventojas dirba ar ją valdo, finansinę situaciją, o tai irgi kelia papildomų rizikos faktorių finansinei institucijai.

Jei besikreipiančiojo atlyginimas gaunamas ne eurais, koją gauti paskolai gali pakišti valiutų svyravimai.

„Šiandien yra vienas kursas, tačiau po penkerių metų jis gali labai kristi, dėl to rizika yra didesnė“, – priežastis vardijo J. Novatkis.

Svarbiausia pastovumas

VILNIUS TECH Ekonomikos inžinerijos katedros profesorė dr. Daiva Jurevičienė kalbėjo, jog pagrindinis aspektas, kurį turėtų įvertinti gyventojai, planuojantys imti paskolą, – pajamų pastovumas.

Pasak jos, nors pagal darbo sutartį gaunamos pajamos finansinių įstaigų laikomos mažiau rizikingomis, o dirbantiems pagal individualią veiklą gyventojams yra sunkiau gauti paskolą, bankai pirmiausia vertina tokių pajamų pastovumą.

„Jei ką tik registravo individualią veiklą ir tai – vienintelis pajamų šaltinis, greičiausiai bankas atsisakys kredituoti. Bet jei klientas daug metų gauna pajamas, o dar ir gana dideles, palyginti su mokėtina įmoka, tai bankai suteikia paskolas. Svarbu ir tai, kokioje srityje žmogus dirba“, – aiškino dr. D. Jurevičienė.

Ji pridūrė, jog ta pati taisyklė galioja ir dirbantiems užsienyje – svarbu įrodyti gautinų pajamų pastovumą ateityje.

„Svarbu ne tik, kad iki šiol gavo, bet kad ir gaus pajamas ateityje, nes paskolą reikės mokėti ateityje. Dažniausiai kredituojama toje šalyje, kurioje gaunamos pajamos. Jei kalbama apie nekilnojamąjį turtą – tai ir perkamas turtas, kuris privalomai turi būti įkeistas bankui, turi būti toje šalyje, kurioje išduota paskola, nes bankai atlieka ir išduotų paskolų ir įkeisto turto priežiūrą“, – paaiškino VILNIUS TECH profesorė.

Pataria nebijoti kreiptis į kelias įstaigas

J. Novatkis sakė, jog nerimaujantys, kad dėl jų pajamų šaltinių bankas ar kita kredito įstaiga jiems gali nesuteikti paskolos, pirmiausia turėtų kreiptis į kuo didesnį įmonių skaičių.

„Jei viena kredito įstaiga atsisakė suteikti paskolą, nereikėtų bijoti kreiptis kitur“, – teigė ekspertė.

Ji pridūrė, jog, gavus kelių skirtingų įstaigų pasiūlymus, galima lengviau įvertinti, kas ir kokiomis sąlygomis yra siūloma, be to, tai suteikia didesnius derėjimosi svertus dėl geresnių paskolos sąlygų.

„Svarbiausia, kad gali gauti, kad ir bus 10 „ne“, bet 11 bus „taip“. Taip pat, jei jau visi pasakė ne, verta palaukti ir kreiptis po kelių mėnesių, galbūt kažkas pasikeis finansinių įstaigų viduje ir šį kartą gali pavykti“, – kalbėjo J. Novatkis.

Dirbantiems pagal terminuotą darbo sutartį dr. I. Danilevičienė patarė į banką kreiptis dėl paskolos būtent tada, kai terminuotas darbas tik prasideda, kad būtų užtikrinta, jog nurodytą terminuotoje darbo sutartyje laiką asmuo tikrai išdirbs ir tuo metu jo pajamos bus pastovios.

„Tai bent kažkiek „sušvelnins“ banko nuomonę apie klientą ir padidėja kliento galimybės gauti paskolą“, – kalbėjo VGTU docentė.

Individualios veiklos vykdytojai turėtų pasiruošti dokumentus su informacija apie individualios veiklos tęstinumą, gaunamas pajamas ir sumokėtus mokesčius bei dokumentus, kurie patvirtintų pajamų pastovumą: darbo sutartis (jei asmuo dirba terminuotai ir teikiama informacija apie darbo pradžią ir pabaigą) arba sutartis su klientais.

Taip pat svarbu pateikti ir banko sąskaitos išrašą apie banko likutį, kuris įrodytų, jog asmuo turi pinigų pradiniam įnašui.

Pasak ekspertės, tam, jog užsienyje, o ypač statybose ar sezoninį darbą dirbantiems darbuotojams paskolą gauti būtų lengviau, jie turi turėti nuolatinę darbo sutartį (arba terminuotą, bet ilgesniam laikotarpiui nei metai), gauti oficialias pajamas, o atlyginimą gauti į banko sąskaitą, t. y. ne grynaisiais.

Skundai – reti

Lietuvos banko (LB) Atsakingojo skolinimo nuostatai numato, kad visais atvejais prieš suteikiant kreditą turi būti atliekamas išsamus vartotojo kreditingumo vertinimas, atsižvelgiant į įvairius veiksnius, ypač tokius kaip vartotojo tvarios pajamos, kredito istorija, pajamų tęstinumas, galima kaita ateityje, visi turimi finansiniai įsipareigojimai. Nuostatai įpareigoja kreditorius vertinti trumpalaikį vartotojo pajamų tvarumą ir ilgalaikį pajamų tvarumą, siekiant nustatyti, ar vartotojas galės vykdyti skolinius įsipareigojimus visą sutarties laikotarpį.

Nuostatuose įtvirtintas pajamų tvarumo vertinimas yra paliekamas kreditoriaus sprendimui, t. y. konkrečiu atveju kreditorius, vertindamas visą galimą riziką, kurios pagrįstai galima tikėtis sutarties laikotarpiu, pats sprendžia, kurios ir iš kokių šaltinių vartotojo gaunamos pajamos laikytinos tvariomis.

Pasak LB Komunikacijos skyriaus vyr. specialisto Giedriaus Šniuko, pajamos, gaunamos darbo santykių pagrindu, iš tiesų paprastai vertinamos kaip stabilesnės, reguliaresnės, palyginti su kitų rūšių pajamomis, pavyzdžiui, pajamomis iš individualios veiklos arba pajamomis pagal verslo liudijimą ir pan.

„Kreditorius, vertindamas individualios veiklos pajamų tvarumą, visų pirma turi įsitikinti, ar tikrai asmuo vykdo individualią veiklą, ar gauna pajamas iš individualios veiklos, ar tos pajamos yra nuolatinės, ar jos buvo gaunamos nepertraukiamai visus keturis (būsto kredito atveju – šešis) paskutinius mėnesius ar trumpiau, ar kas mėnesį buvo gaunama vienoda pajamų suma, kiek laiko vartotojas verčiasi individualia veikla, kokiu būdu gauna pajamų versdamasis šia veikla, ar veikla nėra sezoninio pobūdžio“, – aiškino LB atstovas.

Taip pat teisės aktuose numatyta, kad kredito gavėjams, kurių pajamos gali gerokai kisti, pavyzdžiui, dividendų, pajų pajamos, nekilnojamojo turto nuomos pajamos, pajamos iš investicinės veiklos arba nekilnojamojo turto pardavimo pajamos ir pan., arba dėl kurių pajamų tvarumo abejojama, turėtų būti vertinami konservatyviau, jiems turėtų būti taikomi griežtesni pradinio įnašo (jeigu toks taikomas), paskolos įmokų ir pajamų santykio ar paskolos trukmės apribojimai.

„Prieš tai nurodytais atvejais ir tada, kai kredito gavėjas verčiasi individualia veikla, dirba pagal verslo liudijimą arba sezoninius darbus ir gauna nereguliarias pajamas, kredito davėjas turi imtis pagrįstų priemonių, kad patikrintų kredito gavėjo pajamų tvarumą ir informaciją, susijusią su kredito gavėjo galimybėmis įvykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartį“, – teigė pašnekovas.

Tais atvejais, kai būsto kredito sutartis sudaroma užsienio valiuta, o kredito prašoma ne ta valiuta, kuria kredito gavėjas gauna pajamas, kredito davėjas turi įvertinti užsienio valiutos kurso pasikeitimo riziką ir prireikus taikyti griežtesnius pradinio įnašo, paskolos įmokų ir pajamų santykio ar paskolos trukmės apribojimus.

„Per pastaruosius metus vartotojų skundų, susijusių su kreditais užsienio valiuta, Lietuvos banke nebuvo gauta“, – kalbėjo G. Šniukas.

Jis pridūrė, jog skundų, kad konkretus kreditorius atsisakė suteikti kreditą dėl to, kad asmens pajamos nėra reguliarios, joms būdingas sezoniškumas ir panašiai, sulaukiama labai retai.