„Svarbu ne patys pinigai, o jų kiekis“, – toks šmaikštus posakis apie pinigus žinomas daugeliui, o socialiniuose tinkluose vilniečiai svarstė, kokio atlyginimo pakaktų pragyventi sostinėje. Ekspertų manymu, norint padengti būsto, maisto ir transporto išlaidas, užtektų apie 1,6 tūkst. eurų. Tačiau norint turėti finansinę laisvę, taupyti ir gyventi patogiau, reikėtų uždirbti 1,8–2 tūkst. eurų ar daugiau.
Diskutavo, kokios algos pakanka gyvenant Vilniuje
Socialiniame tinkle „Reddit“ kilo diskusija, koks atlyginimas atskaičius mokesčius Vilniuje būtų laikomas pakankamu pragyventi.
Vieni vartotojai teigė, kad normali suma jiems atrodytų apie 1,5–1,7 tūkst. eurų į rankas. Kiti svarstė, kad uždirbant nuo 2 tūkst. eurų galima ne tik gyventi oriai, bet ir atsidėti santaupų.
„Žinoma, ir už 800 eurų galima pragyventi, bet tai ne gyvenimas, o pragyvenimas“, – rašė vienas vartotojas.
„Manau, bent 1,5 tūkst. būtų minimumas, kad galėčiau jaustis kaip žmogus“, – pritarė kitas.
„Už 1 tūkst. eurų šiais laikais sunku prasisukti. Bent 1,5 tūkst. eurų“, – pritarė dar kitas socialinio tinklo narys.
„Sostinėje – 2 tūkst. eurų, kitur – 1,6 tūkst. eurų būtų normalus atlyginimas“, – pridūrė kitas.
Reaguodamas į komentarą, kad patogiai gyventi Vilniuje galima uždirbant tik nuo 2 tūkst. eurų į rankas, vienas vartotojas tikino oriai gyvenantis uždirbdamas ir 1,5 tūkst. eurų algą.
„Visa paslaptis: nerūkau, nevartoju alkoholio, neinu į klubus ir maistą gaminuosi namie. Nustebtumėte, kiek pinigų susitaupo. Po kiekvienos algos atsidedu po 500–600 eurų. Anksčiau, kai dar buvau tūsovčikas, likdavo apie 100 eurų. Štai tau ir skirtumas, kai gyveni sveikai ir neužsiimi nesąmonėmis“, – dėstė jis.
Stebėdamasis šiuo komentaru, kitas vartotojas ironizuodamas pareiškė, kad pastarasis vartotojas turbūt neturi ir automobilio, nepila degalų, vaikšto pėsčiomis, neperka drabužių, higienos priemonių, nesinaudoja telefonu ir internetu, nepramogauja ir nesilanko pas odontologą. Tiesa, kiti internautai pastebėjo, kad didžiausia mėnesio išlaidų dalis paprastai tenka būstui, o po jos – maistui.
„2 tūkst. eurų Vilniuje, manau, yra normalus gyvenimas, kai gali sau leisti normalesnį būstą, naują ar apynaujį automobilį lizingu, i kokią tolimesnę kelionę išvažiuoti nors porą kartus per metus. Jei būstą jau turi ir nereikia mokėti paskolos, tai ir už 1,5 tūkst., manau, galima labai normaliai gyventi“, – apibendrino kitas socialinio tinklo narys.
Tiesa, buvo ir tokių, kurie svarstė, kad kokybiškam gyvenimui reikėtų uždirbti bent 3 tūkst. eurų ar daugiau.
„2 tūkst. eurų yra ta rirba, kai nebereikia bijoti, kad suges skalbimo mašina ar žiemą ateis didelė sąskaita už šildymą“, – pažymėjo kitas vartotojas.
„Sodros“ duomenimis, 2025 m. trečiąjį ketvirtį vidutinės darbo pajamos Lietuvoje neatskaičius mokesčių siekė 2402 eurus (apie 1 470 eurus į rankas), o Vilniuje – 2 760 eurus (apie 1 673 eurus į rankas).
Sako, kad viskas priklauso nuo poreikių
Paklausta, koks atlyginimas šiuo metu galėtų būti laikomas pakankamu vidutinio vilniečio poreikiams, atsižvelgiant į šiandienes būsto, maisto, transporto ir paslaugų kainas, SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė teigė, kad vieno konkretaus skaičiaus, tinkamo visiems, nėra.
„Žmonės ir jų poreikiai labai skiriasi. Vienam pakanka, pavyzdžiui, skaityti knygas, paimtas iš bibliotekos, gyventi kukliame bute ne miesto centre ir važinėti viešuoju transportu. Kitam būtina erdvesnė gyvenamoji vieta, nuosavas automobilis ir kelionės“, – LRT.lt pažymėjo S. Strockytė-Varnė.
Kaip jau minėta, vidutinio vilniečio atlyginimas šiuo metu siekia apie 1,6 tūkst. eurų į rankas. S. Strockytės-Varnės manymu, tokia suma leidžia padengti bazinius poreikius, kas sudaro būsto, maisto, transporto, komunalinių paslaugų išlaidas.
„Tas, kuris turi nuosavą būstą ar važinėja viešuoju transportu, iš šios sumos dar galėtų sutaupyti. Bet jei būstas nuomojamas ar su paskola, jei vairuojame automobilį ir dar norime turėti laisvalaikio pramogas ar sutaupyti, gali reikėti ir aukštesnio atlygio – 1,8–2 tūkst. eurų ir daugiau. Jei gyvename poroje ar šeimoje, kai kurios išlaidos dalijasi, tad suma vienam gali mažėti, o jei turime vaikų – didėti“, – komentavo asmeninių finansų ekspertė.
S. Strockytė-Varnė pažymėjo, kad mėnesio išlaidos daugiausia skirstomos į tris pagrindines kategorijas. Pirmiausia – būsto išlaidos, sudarančios apie 35–50 proc. visų išlaidų. Antra – maistas, kurio išlaidos gali siekti 20–25 proc., o valgant dažniau viešojo maitinimo įstaigose kišenė dar labiau aptuštėja. Trečia – transportas, apimantis 10–15 proc. išlaidų (viešasis transportas kainuoja apie 30–40 eurų per mėnesį, nuosavo automobilio išlaikymas – 250–350 eurų).
„Jei pats automobilis yra pirktas lizingu, išlaidos dar didėja. Taip pat svarbu įvertinti ir kitas reikšmingas išlaidas, pavyzdžiui, paslaugoms: sportas, kirpykla, laisvalaikio pramogos, poilsis, dovanos, apranga ar išlaidos vaikams auginti ir pan., kas taip pat per mėnesį gali sudaryti reikšmingą sumą“, – sako analitikė.
Vertindama gyventojų išlaidas ir finansines galimybes, banko „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pateikė dviejų asmenų šeimos pavyzdį.
Asmeninių finansų analitikė atkreipė dėmesį, kad vidutinė būsto nuomos ar paskolos įmoka sostinėje siekia apie 500–600 eurų per mėnesį, o būstui išlaikyti prireiktų dar 150–200 eurų. Maistui dviejų asmenų šeimai tektų skirti bent 500–600 eurų.
„Apibendrintai galime sakyti, kad būtiniems poreikiams patenkinti Vilniuje porai reikėtų nuo 1 230 iki 1 480 eurų. Žinoma, yra dar ir kiti poreikiai – pramogos, drabužiai, kelionės, taupymas, tačiau čia poreikiai jau labai skirtingi ir sunku būtų apskaičiuoti vieną reikiamą sumą“, – LRT.lt komentavo J. Cvilikienė.
Taigi, pasak finansų ekspertės, būstas ir maistas per mėnesį sudaro liūto dalį išlaidų: „Daugelį kitų išlaidų galima atidėti, perkelti, ieškoti alternatyvų, tačiau būsto ir maisto išlaidų išvengti nepavyks.“
Pataria turėti 3–6 mėnesių rezervą
Atsakydama į klausimą, kiek santaupų vidutiniam vilniečiui būtų rekomenduotina turėti, kad jis galėtų išvengti finansinių sukrėtimų, J. Cvilikienė pabrėžė: kuo didesnis finansinis rezervas, tuo daugiau laisvės, laiko ir ramybės.
„Būtų labai gerai, jei rezervas sudarytų bent 3–6 mėnesių išlaidų sumą. Gyvenant vienam rezervas dar svarbesnis, nes šalia gali nebūti jokios pagalbos. Siūlau nepamiršti ir įvairių draudimų kaip alternatyvos ar priedo prie saugumo rezervo. Jų įmokos dažnai nėra didelės, tačiau atsitikus nenumatytam sukrėtimui nauda gali būti didžiulė“, – patarė ji.
S. Strockytė-Varnė pritaria, kad nepriklausomai nuo to, kuriame mieste gyventų, žmogui svarbu turėti finansinį rezervą, siekiantį 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų sumą.
„Taigi kiekvienam reikėtų susiskaičiuoti, kiek vidutiniškai jis išleidžia būstui, baziniam maistui, transportui, komunalinėms paslaugoms, kitiems sutartiniams įsipareigojimams. Į šią sumą nereiktų įtraukti pramogų, laisvalaikio, kavinių ar kitų nebūtinųjų išlaidų. Suskaičiavę šią sumą dauginame iš 3–6 kartų ir turime, kokia suma padėtų jaustis saugiau ir užtikrintai nenumatytais atvejais“, – patarė asmeninių finansų ekspertė.
Vis dėlto, pasak S. Strockytės-Varnės, kartais saugiau jaustis gali padėti net 1 000 eurų santaupų.
„Svarbiausia, kad žmogus pradėtų kaupti rezervą, nes pradžia – pusė darbo. Pavykus sukaupti pirmąjį 1 000 eurų, atsiranda tikėjimas savimi bei geras jausmas, kad gali sukaupti. Tai tampa didele motyvacija nesustoti ir tęsti toliau“, – pastebėjo ji.
