Lietuvos visuomenė sensta bene sparčiausiai, todėl nepopuliarūs valdžios sprendimai neišvengiami, interviu LRT.lt sako Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius Mathias Cormannas.
Anot jo, daugėjant vyresnio nei 65-erių amžiaus žmonių, pensinis amžius turės būti vėlinamas, siekiant gyventojus ilgiau išlaikyti darbo rinkoje.
Skaičiuojama, kad iki 2050-ųjų šalyje liks kiek daugiau nei 2 milijonai gyventojų. Siekdama atremti demografinį šoką, Lietuva taip pat turėtų siekti efektyviau surinkti mokesčius, plėsti pačią mokesčių bazę. Pavyzdžiui, EBPO ne vienerius metus šneka apie didelį visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio potencialą.
– Paskutinėje EBPO ataskaitoje teigiama, kad Lietuva susidurs su dideliu demografiniu šoku. Ką tai reiškia Lietuvai ir kokių veiksmų turėtume imtis?
– Lietuva yra antra visoje ekonominėje bendrijoje po Pietų Korėjos pagal visuomenės senėjimo spartą. Ir tai turi pasekmių ekonomikos augimui, produktyvumui, gyventojų dalyvavimui darbo rinkoje. Visa tai išvirsta į lėtesnį augimą ir mažesnes valstybės pajamas, kai išlaidos sveikatos apsaugai, pensijoms, tikėtina, reikšmingai augs.
Taigi Lietuvai reikia rimtai galvoti, kaip didinti produktyvumą. Yra daug priemonių. Visų pirma, daugiau naudoti dirbtinį intelektą ir pasirūpinti, kad darbuotojai turėtų tinkamų įgūdžių išnaudoti dirbtinio intelekto galimybes maksimaliai, kad mažesnis žmonių skaičius galėtų nuveikti daugiau.
Bet, žinoma, reikia vertinti, kaip remti spartesnį gyventojų skaičiaus augimą – tiek didinant gimstamumą, tiek pasitelkiant imigraciją.
– Ką tai reiškia jaunajai kartai? Ar ateityje bus, kas mokės mums pensijas?
– Lietuvos skaičiai jau dabar daug ką pasako. Šiuo metu Lietuvoje šimtui darbingo amžiaus žmonių tenka 33 vyresni nei 65-erių metų asmenys. Per ateinančius tris dešimtmečius šis rodiklis drastiškai išaugs – iki daugiau nei dviejų trečdalių, taigi šimtui darbingo amžiaus gyventojų teks 65 vyresnio amžiaus gyventojai.
Jei nebus imamasi jokių priemonių, tai reikš mažesnes pajamas, kai valstybės išlaidos didės. Yra daug priemonių, kurių reikia imtis. Jau minėjau produktyvumo didinimą, bet taip pat reikia, pavyzdžiui, skatinti vyresnio amžiaus darbuotojus ilgiau likti darbo rinkoje. Kadangi gyvename vis ilgiau ir sveikiau, ilgesnis darbas yra vienas būdų reikiamai darbo jėgai didinti.
– Taip pat reikia daugiau dirbti susigrąžinant tautiečius iš svetur?
– Šiandien apie tai kalbėjau su jūsų Vyriausybe. Integracijos ir kalbos prasme tai galėtų būti vienas greičiausių ir efektyviausių būdų. Tačiau nemanau, kad to pakaks. Manau, kad Lietuvos ekonominiai ir socialiniai poreikiai bus didesni nei tai, ką gali padengti vien tik sugrįžtantys emigrantai.
– Pernai viename interviu sakėte, kad į pensijų kaupimo sistemą turėtų būti įtraukta daugiau žmonių, bet dabar, atrodo, Lietuva juda priešinga kryptimi – nuo kitų metų žmonės galės pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos ir pasiimti sukauptas lėšas. Kaip vertinate tokį sprendimą?
– Galiausiai politikos tikslas yra užtikrinti, kad žmonės turėtų saugias pajamas senatvėje, kurios leistų išlaikyti gerą gyvenimo kokybę. Senėjančios visuomenės sąlygomis, kai vis daugiau žmonių turi gauti lėšas iš pensijų sistemos, nors aktyviai į ją moka vis mažiau žmonių, reikia labai atsargiai vertinti pasirenkamus sprendimus.
Jei gyvename ilgiau ir daugiau laiko praleidžiame pensijoje, iš pensijų sistemos pasiimame gerokai daugiau nei anksčiau. Ir vis daugiau žmonių ims šias lėšas iš sistemos ilgiau. Tad iš esmės yra tik trys variantai, kaip spręsti šią problemą, ir nei vienas nėra populiarus. Turėtų būti arba didesni mokesčio tarifai, kiek skiriame socialinėms įmokoms, arba mažesnės pajamos pensijoje, arba ilgesnis dalyvavimas darbo rinkoje, kad įmokos būtų mokamos ilgesnį laikotarpį. Tai reiškia, kad mokėtume daugiau ne todėl, kad tarifas didesnis, bet todėl, kad mokame ilgiau ir trumpiau gauname pensiją.
Kaip konkrečiai turėtų būti, kokios priemonės pasirinktos, priklauso nuo kiekvienos šalies situacijos. Tačiau pagrindiniai principai visur tie patys – senstant visuomenei ir žmonėms ilgiau gyvenant, turime labai rimtai galvoti, kaip visa tai finansuoti tvariai, kad žmonės senatvėje neliktų be lėšų oriai gyventi.
– EBPO ataskaitoje taip pat teigiama, kad Lietuvoje išmokos šeimoms ir apskritai šeimos politika yra gana dosni. Kodėl tai neišvirsta į geresnius gimstamumo skaičius?
– Nėra magiško sprendimo. Žmonės priima individualius sprendimus, o juos lemia daugybė skirtingų veiksnių. Tačiau užtikrinti, kad vaikų auginimas būtų įkandamas, yra svarbu. Reikia pasirūpinti tinkamu vaikų priežiūros paslaugų prieinamumu, lankstesniais darbo santykiais, kurie padėtų derinti darbą ir šeimą, taip pat prieinamu ir įperkamu būstu.
Yra daugybė aspektų, susijusių su šeimų finansiniu saugumu. Jei šie klausimai tinkamai neišsprendžiami, problema ilgainiui gali tik blogėti. Ar to pakaks ateityje – sunku pasakyti, ypač turint omenyje, kad žmones gali veikti ir geopolitiniai neramumai.
– Demografinis šokas stipriai paveiks ekonomiką, todėl, kaip rašoma EBPO ataskaitoje, Lietuva turi dirbti dėl geresnio mokesčių surinkimo, plėsti pačią mokesčių bazę, daug potencialo matote NT mokesčiui. Ką konkrečiai siūlo EBPO?
– Mokesčių sistema turi būti draugiška ekonomikos augimui ir produktyvumui, bet kartu ir teisinga bei sąžininga. NT mokesčiai yra labai efektyvus pajamų šaltinis, be to, jie yra gana teisingi, nes gali būti siejami su turto verte. Tam tikra prasme tai progresyvus mokestis, nors netiesiogiai. Tačiau tai patikimas ir stabilus būdas surinkti pajamų, nedarantis žalos ekonomikai.
– Bet tai taip pat labai nepopuliarus mokestis.
– Reikia galvoti, kaip finansuoti viešąsias paslaugas, kurių tikisi Lietuvos žmonės, efektyviausiu, augimui palankiausiu ir teisingiausiu būdu. Mes nesakome, kad reikia didinti bendrą mokesčių naštą, bet manome, kad mokesčių struktūrą galima keisti taip, kad tai skatintų ekonominį augimą ir didesnes valstybės pajamas, nedidinant bendro mokesčių lygio.
Tokios papildomos pajamos būtų reikalingos svarbioms išlaidoms finansuoti, įskaitant ir tas, kurias sukels visuomenės senėjimas: pensijas, sveikatos apsaugą, ilgalaikę priežiūrą.
