„Wolt“ viceprezidentas: ar ateityje dar reikės kurjerių ir ar jie turi mokėti lietuviškai

Kartais maistą klientams ir pats vežiojantis „Wolt“ viceprezidentas Samuelis Laurinkaris pasakoja, kaip nepasisekė eksperimentas su daugkartinėmis pakuotėmis ir ar dronai bei autonominiai robotai nepakeis kurjerių ateityje.

Suomis Samuelis Laurinkaris keletą metų dirbo didžiausioje pasaulyje prabangos prekių grupėje LVMH, vėliau daugiau nei 6-erius metus – internetinių aukcionų ir prekybos platformoje „Ebay“, o pastaruosius 5-erius metus – Suomijoje gimusioje restoranų maisto pristatymo į namus paslaugų platformoje „Wolt“.

Interviu LRT.lt S. Laurinkaris svarsto, kaip keisis kurjerių veikla ateityje, ir atskleidžia „Wolt“ norą „tapti prekybos centru kišenėje“.

– Pradėkime nuo trumpų klausimų, į kuriuos galite atsakyti vienu žodžiu ar sakiniu. Ar mokėti daugiau už pristatymą ir gauti prekę greičiau, ar mokėti mažiau, bet laukti ilgiau?

– Visada moku daugiau už greitį.

– Kam priklauso ateities pristatymai: autonominiams sprendimams ar žmogui?

– Abiem.

– Kas turi daugiau potencialo autonominiame pristatyme: dronai ar robotai?

– Manau, kad miksas skirtingų transporto priemonių.

– Didesnė apsauga kurjeriams, bet mažiau lankstumo jų darbe, ar visiškas lankstumas, bet mažiau apsaugos?

– Abu. Lankstumas kartu su apsauga.

– Viena aplikacija viskam (maisto pristatymas, mažmeninė prekyba, paspirtukų nuoma ir t. t.) ar specializuotos aplikacijos kiekvienai sričiai?

– Viena aplikacija. Prekybos centras jūsų kišenėje.

– Ekologiška pakuotė už didesnę kainą ar pigesnė pakuotė, bet mažiau tvari?

– Pakuotėms skiriame daug laiko. Jei galvotume apie tvarumą mūsų veikloje, poveikį aplinkai, klimatui, tai didžiausią dalį taršos sudaro pristatymas ir anglies dioksido išmetimas, o antra pagal dydį sritis – atliekos.

Tad kyla klausimas, ką darome su pakuotėmis? Vienuolikoje šalių bandėme siūlyti daugkartines pakuotes ir labai nesėkmingai. Klientai nesinaudoja šia paslauga. Vartotojams tai nepatogi patirtis, kainuoja daugiau. Plius, tą daugkartinę pakuotę po to reikia grąžinti. Žmonės to nenori.

Vienuolikoje šalių bandėme siūlyti daugkartines pakuotes ir labai nesėkmingai. Klientai nesinaudoja šia paslauga

Iš kitos pusės mes matome, kad jei plastiko pakuotė yra gerai perdirbama, ji yra palyginti tvari medžiaga. Esmė yra perdirbimas. Taigi mes daugiau galvojame, kaip būtų galima labiau paskatinti rūšiavimą. Nors tai neskamba intuityviai, tai gali būti pats tvariausias būdas kalbant apie pakuotes.

– Kuris buvo geresnis lenktynininkas: Kimi Raikkonenas ar Mika Hakkinenas?

– Mika Hakkinenas. Prisimenu, paskutiniame dešimtmetyje, kai lenktyniavo M. Hakkinenas, Suomija buvo labai homogeniška. Visi žinojome, kad sekmadienį žiūrėsime formulę, o pirmadienį darbe ar mokykloje aptarinėsime lenktynes.

– Ar esate pats bandęs pristatyti siuntą ar maistą?

– Mes to nereikalaujame, bet labai skatiname visus darbuotojus tą daryti. Skatiname bent kartą per ketvirtį pabandyti kurjerio darbą. Juk turime suprasti, kaip veikia platforma, o bandymai patiems dirbti kurjerio darbą tą supratimą didina.

Paskutinį kartą kurjeriu dirbau prieš 3 savaites. Įprastai tai darau Helsinkyje, kur ir gyvenu. Įdomu tai, kad iš 34 šalių, kur veikiame, yra viena šalis, kur visi renkasi pristatymo galimybę, kai nereikia susitikti su kurjeriu, – krepšys paliekamas prie durų ir apie tai pranešama klientui. Ir tai yra Suomija.

– Ar pastebite šių skirtumų tarp šalių Europoje?

– Trečiadienį susitikau su kurjeriais Lietuvoje. Jie teigė, kad kurjeriams patinka bendravimo aspektas jų veikloje – matyti šypseną kliento veide, per tai jausti tam tikrą socialinį įgalinimą. O šio elemento iš esmės trūksta Suomijoje – kai vykdau pristatymus Helsinkyje, tik maždaug vienas iš dešimties atidaro duris.

– Minėjote, kad trečiadienį buvote susitikęs su kurjeriais Lietuvoje, ką aptarėt?

– Vienas iš kurjerių pagrindinių akcentų – jiems patinka lankstumas, kurį suteikia tokia veikla. Tai priežastis, kodėl jie ateina dirbti, nes gali būti patys sau vadovai. Tą patį išgirdau ir Lietuvoje. Nerimą, kad bus prarastas tas lankstumas. Kurjerių prašymas buvo nekeisti lankstumo.

Susitikime buvo aptarti ir kiti dalykai, pavyzdžiui, ką politikos formuotojai ar visuomenė apskritai galėtų padaryti geriau, kad būtų atsižvelgta į kai kurias profesinės veiklos problemas. Vienas iš jų yra infrastruktūros kūrimas. Tokio tipo logistikos paslaugos mieste egzistuoja ne taip seniai, todėl mūsų kurjerių-partnerių poreikiai dar nėra visiškai pripažinti infrastruktūroje.

Pavyzdžiui, nėra specialių automobilių stovėjimo vietų, kurios palengvintų prekybininkų ar klientų pasiekiamumą. Panašiai kaip, pavyzdžiui, yra specialios stovėjimo vietos taksi automobiliams.

– Nuo kitų metų paslaugų srityje dirbantys asmenys privalės klientus aptarnauti lietuviškai. Kokia yra jūsų pozicija šiuo klausimu?

– Kurjeriai iš kitų šalių į tai žiūri vertindami du dalykus. Visų pirma, jie pripažįsta, kad svarbu, jog žmonės kalbėtų vietine kalba. Susitikime su kurjeriais niekas neprieštaravo tam, kad kalbos mokymasis yra svarbus. Visi suprato norą užtikrinti aukštą kalbos mokėjimo lygį šalyje.

Visgi antras aspektas yra nežinomybė. Jūsų minimas įstatymas įsigalioja po pusantro mėnesio, ir manau, kad vis dar trūksta kai kurių svarbių detalių, pavyzdžiui, kokie yra sertifikatai, kuriais reikia įrodyti pakankamus kalbos įgūdžius. Kaip jį gauti? Kokius kursus reikia baigti, kad būtų galima gauti sertifikatą? Kurjeriams aktualu, ar po 6 savaičių jie toliau galės dirbti.

– O ką manote jūs, ar kurjeriai turi bent minimaliai kalbėti vietine kalba?

– Mes, kaip įmonė, suprantame, kad tai yra labai svarbi tema vietos mastu, ir norime ją remti. Stengiamės prisidėti, pavyzdžiui, teikdami informaciją kurjeriams apie kalbų kursus, patys tiesiogiai suteikdami jiems pagrindinį žodyną, kuris yra svarbus jų atliekamam darbui ir pan., o tada diskutuodami su valdžios institucijomis, kaip užtikrinti, kad mes įdėtume savo dalį.

– Ar ir kitose Europos šalyse yra toks noras, kad kurjeriai kalbėtų jų gimtąja kalba?

– Na, tikriausiai ne taip pat. Tačiau taip yra dėl daugybės kompleksinių priežasčių. Šis klausimas Lietuvoje turi didesnę socialinę reikšmę nei daugelyje kitų rinkų, todėl mes suprantame, kad mūsų vaidmuo čia taip pat svarbus.

– Turbūt svarbiausia tema – ES direktyva ((ES) 2024/2831) dėl platformų, tokių kaip „Wolt“, „Bolt“ darbo. Iki metų galo ji turės būti perkelta į nacionalinę teisę. Kalbėjau su vienu iš Seimo narių apie tai. Jo teigimu, kol kas aišku, kad niekas neaišku. Svarbiausias čia klausimas, ar Lietuva kurjerius gali pradėti traktuoti kaip jūsų darbuotojus su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Ar neramu dėl to, kokį sprendimą priims Lietuva?

– Mūsų pagrindinis principas šioje diskusijoje yra gebėti padėti ir būti vertingu partneriu mūsų kurjeriams šiame kontekste. Tai, ką mūsų kurjeriai galvoja šioje situacijoje, yra labai svarbu formuojant mūsų požiūrį į reguliavimo sistemą.

Ką mes išgirdome šį rytą, iš esmės patvirtina mūsų anksčiau atliktas apklausas. Pavyzdžiui, po susitikimo kurjeris parašė: „Pasistenkite įtikinti valdžios institucijas, kad kurjerių darbas liktų toks pat lankstus, kaip yra dabar.“

Mums ir mūsų partneriams svarbiausia yra išsaugoti tai, kas daro šį darbą unikalų ir vertingą. Tai lankstumas, galimybė ateiti ir išeiti, kai nori, dirbti tiek, kiek nori

Manau, kad mums ir mūsų partneriams svarbiausia yra išsaugoti tai, kas daro šią veiklą unikalią ir vertingą. Tai lankstumas, galimybė ateiti ir išeiti, kai nori, dirbti tiek, kiek nori. Galėti laisvai pasirinkti, kurias užduotis priimti, o kurias atmesti.

Toks darbo pobūdis egzistuoja ne taip seniai, vos 10–15 metų. Suprantama, kad dėl to visuomenėje trūksta diskusijų, koks tai darbo tipas. Ar tai yra gerai, blogai, ar reikia labiau reguliuoti? Jei taip, tai kaip? Mes norime būti aktyvūs šios diskusijos dalyviai ir į ją įtraukti kurjerių balsą.

Ir tam tikru mastu direktyvos perkėlimas į šalies teisinę sistemą yra gera proga suteikti aiškumo diskusijai, kaip šis naujas darbo tipas dera su visuomenės supratimu, kaip jis turi būti organizuojamas.

Žinoma, svarbu suteikti apsaugos priemones kurjeriams, pavyzdžiui, algoritmų naudojimo platformoje matomumą ir skaidrumą. Mes pasisakome už aiškumą. Manome, kad yra gerai, jog bus nustatytos vienodos taisyklės. Taisyklės bus aiškios visiems visose platformose. O žmonės, kurie naudoja platformas pajamoms gauti, aiškiai žinos, kaip reikia organizuoti savo darbą.

Manau, kad daugelyje rinkų matome poreikį užtikrinti pusiausvyrą arba imtis priemonių, kad kurjeriai galėtų naudotis unikaliu ir vertingu lankstumu dirbdami platformoje ir tai suderinti su apsauga, kurios jie nusipelno.

– Naujausi Suomijos ir Švedijos teismų sprendimai klasifikavo „Wolt“ kurjerius kaip darbuotojus. Tai dar nėra galutinis sprendimas. Visgi, kaip toks sprendimas gali paveikti jūsų darbą minimose šalyse? Ar tai gali reikšti platformų veikimo pabaigą?

– Daugelyje rinkų jau vyksta labai aktyvios visuomenės diskusijos apie tai, kas yra šis darbo tipas, kaip jis dera su esamomis reguliavimo sistemomis ir kur šias sistemas reikėtų atnaujinti.

Kartais jie prieina prie išvados, kad šis lankstaus darbo tipas priskirtinas nepriklausomo darbo arba savarankiško darbo kategorijai. Kartais jie prieina prie priešingos išvados. Mes palaikome platforminio darbo direktyvą ES lygmeniu ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę procesą, siekiant užtikrinti aiškumą.

– Jei Lietuva nuspręstų platformose dirbančius asmenis priskirti jūsų darbuotojams, ką tai reikštų?

– 73 proc. mūsų apklausos dalyvių Lietuvoje teigia, kad jei jie būtų priversti dirbti pagal griežtą darbo sutartį, t. y. turėti viršininką, kuris nurodytų, kada ir kur dirbti, ir jie būtų įpareigoti atlikti užduotis, kurjeriai apsvarstytų galimybę nustoti naudotis platforma.

Iš pokalbio su kurjeriais prisimenu Darių, kuris pasakojo, jog platformą naudoja tada, kai turi laisvo laiko nuo kitų įsipareigojimų. Jis taip pat turi rūpintis sveikatos problemų turinčiu šeimos nariu, todėl negali iš anksto planuoti, kada turės laiko dirbti. Tokių žmonių yra ir daugiau. Jie nebegalėtų dirbti platformoje, jei atsirastų griežtas įdarbinimo statusas.

– Vilniaus meras prieš keletą dienų „Facebook“ paskelbė įrašą, prašydamas miestui daugiau galios tvarkantis su elektrinėmis judumo priemonėmis. Kritikos, kad kurjeriai netvarkingai juda po miestą, yra ir daugiau, kai ne vietoje paliekami automobiliai, kurjeriai dideliu greičiu dviračiais pralekia pro pėsčiuosius ir t. t. Kaip suderinti platformų augimą ir iš to kylančias iššūkius miestams?

– Eismo saugumas mums labai svarbi tema. Mūsų partneriai sudaro nemažą dalį eismo dalyvių, todėl mes taip pat pripažįstame savo atsakomybę šioje srityje ir tai, kad turime imtis veiksmų ir daryti daugiau.

Čia galima padaryti keletą dalykų, kad padėtis pagerėtų. Dabartiniai mūsų veiksmai yra nukreipti į švietimo kampaniją. Rugsėjį pradėjome eismo mokymo programą kurjeriams. Ji yra pačioje aplikacijoje. Matome didelį kurjerių įsitraukimą. Žinoma, kurjeriai taip pat turi imtis atsakomybės, bet matome, kad jie nori įsitraukti ir mokytis.

Be to, mums reikia bendradarbiauti su miesto savivaldybe, su už eismo saugumą atsakingomis institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, kad visi kartu turėtume pakankamai informacijos ir mokymų. Bet taip pat svarbu pripažinti šį logistikos tipą kaip infrastruktūros dalį. Pavyzdžiui, kurjeriams skirti stovėjimo vietas.

– Ar „Wolt“ skatina kurjerius rinkis konkrečią transporto priemonę?

– Jie yra laisvi pasirinkti. Vis dėlto, siekiant tvarumo, turime tam tikras iniciatyvas, kurios skatina rinktis elektrines judumo priemones. Lietuva pirmauja Baltijos šalyse pagal pristatymą elektrinėmis transporto priemonėmis. Man atrodo, kad apie 20 proc. pristatymų įvykdomi su elektrinėmis transporto priemonėmis.

– O kaip atrodome Europos mastu?

– Neprisimenu tikslių duomenų, bet kažkur tarp trečdalio pirmaujančių.

– Pastebėjau, kad tarp kurjerių labai maža dalis yra moterų. Kodėl? Ar dėl fizinio sunkumo, saugumo problemų?

– Mes apie tai svarstome ir diskutuojame įmonės viduje, tačiau neturime atsakymo. Aš turiu tik savo iškeltą hipotezę. Negali būti tuo, ko nematai. Galbūt tai, kad gatvėje matome tik kurjerius vyrus, sukuria tam tikrą nuostatą moterims. Mes stengiamės, kad visi turėtų vienodas galimybes, tačiau vis dar matome šioje situacijoje kultūrinių elementų.

Negali būti tuo, ko nematai. Galbūt tai, kad gatvėje matome tik kurjerius vyrus, sukuria tam tikrą nuostatą moterims

Visgi, pavyzdžiui, mūsų įmonėje „DoorDash“, kuri veikia JAV, didžioji dalis kurjerių yra moterys. Taip yra todėl, kad maisto ir daiktų pristatymas suvokiamas kaip saugesnis darbas platformose, palyginti, tarkime, su pavežėjo paslaugomis. Teikdamas šias paslaugas turi keleivį, o pristatydamas maistą – ne. Tokios tendencijos nematome Europoje. Didžioji dalis kurjerių yra vyrai, bet mes tikrai sveikintume, jei įvyktų pokytis.

– Ar „Wolt“ galvoja apie savo paslaugų plėtimą? Pavyzdžiui, nuomoti paspirtukus, teikti pavežėjo paslaugas, kurti platformą namų valymo paslaugoms ir t. t.

– Manau, kad mūsų pagrindinis principas yra nuolatos aiškintis, kaip galime pagerinti žmonių gyvenimą ir kaip galime būti vertingesni savo partneriams.

Matome galimybių pasiekti geresnių rezultatų vietiniame prekybos sektoriuje. Yra daugybė skirtingų būdų, kaip galime geriau aptarnauti savo prekybos partnerius miestuose, geriau aptarnauti savo klientus ir padėti savo partneriams.

Taip, mes nuolatos žiūrime, ar yra kažkokia sritis, kur galime padėti išspręsti tam tikras problemas. Pavyzdžiui, kad sergantiems žmonėms nereikėtų išeiti iš namų, Lietuvoje pradėjome pristatyti be recepto parduodamus vaistus.

– Kaip pasikeis maisto ir prekių pristatymas po 5-erių metų, ar mes pristatymuose matysime dronus ir autonomines transporto priemones? Koks bus „Wolt“ vaidmuo toje ateityje?

– Anksčiau tokios platformos kaip mūsų buvo vadinamos maisto pristatymo platformomis. Ir tai buvo dar ne taip seniai.

Dabar mes save laikome savotišku prekybos centru jūsų kišenėje

Dabar mes save laikome savotišku prekybos centru jūsų kišenėje. Pastebime, kad labai sparčiai auga visų kitų prekių, išskyrus restoranų maistą, dalis. Nesvarbu, ar tai žaislų parduotuvės, gėlės, elektronika, ar maisto prekės. Ir čia yra didžiulė galimybė. Norėdami tapti dar geresniu prekybos centru jūsų kišenėje, turime pritraukti daugiau parduotuvių į mūsų platformą, daugiau prekių į platformą.

Kalbant apie autonomiją, mes čia taip pat matome daug galimybių. Suomijoje turime eksperimentinį pristatymą, kur pristatome prekes dronu ir autonominiu robotu. Kol kas mokomės, įdomu, kokius rezultatus pastebėsime, ko išmoksime ir kaip galėsime tai pritaikyti. Manau, kad tai bus papildoma pristatymų galimybė.

– Kaip manote, ar tai bus tik papildoma galimybė, ar vienintelė galimybė ateityje? Siuntos ir maistas bus pristatomas tik autonominiais automobiliais ar dronais?

– Manau, kad artimoje ateityje tuo nekvepia. Manau, kad tai bus daugiau papildoma funkcija, kuri nepakeis žmogaus. Kol kas mes žiūrime, kokio tipo pristatymas – dronas ar autonominis robotas – galėtų būti tinkamesnis. Pavyzdžiui, su dronais matome, kad tai galėtų būti galimybė užmiesčio gyventojams, kurie turi didelius kiemus ir galima numesti siuntinį. Tačiau tai neveikia miestuose.

– Kaip ateityje keisis tradiciniai darbo santykiai? Ar mes matysime platesnę migraciją platformų ekonomikos link (angl. gig economy), kai darbai atliekami pagal trumpalaikes sutartis ar projektus, o ne tradiciniu, ilgalaikės samdos principu?

– ES lygiu vykusios diskusijos dėl platforminio darbo direktyvos parodė, kad yra didžiulis pritarimas savarankiško darbo apsaugai ir stiprinimui. Bet kokie pasiūlymai, kuriais siekiama susilpninti nepriklausomą darbą, yra nuosekliai atmetami. Visuomenė pripažįsta lankstaus darbo vertę darbo rinkai ir visuomenei.

Manau, ateityje žmonės turės lengvesnę prieigą užpildyti spragas. Žinoma, tradicinė darbo rinka, tradicinis darbo tipas akivaizdžiai atlieka labai svarbų, jei ne svarbiausią, vaidmenį visuomenėje. Tai tarsi kertinis akmuo, ant kurio yra pastatyta darbo rinka. Tačiau, žmonių teigimu, tokia sistema palieka spragų. Žmonės turi poreikių, kurių tradicinis darbas šiuo metu nepatenkina. Ir čia į pagalbą ateina platformos su lanksčiomis darbo galimybėmis.

Galvodamas apie ateitį taip pat pasvajoju, kad turėsime tokį modelį, kur gali parsisiųsti programėlę ir pasirinkti darbą, kokį nori dirbti.