Migrantai tampa pastebima Lietuvos ekonomikos dalimi: šalyje dirba daugiau nei 150 tūkst. trečiųjų šalių piliečių ir beveik 17 tūkst. europiečių, daugiausia transporto ir statybos srityse. Užsieniečių atlyginimai priklauso nuo kvalifikacijos: aukštos kvalifikacijos darbuotojai gauna daugiau nei vietiniai – popieriuje vidutiniškai 2700 eurų.
LRT.lt domėjosi, kokią dalį visų darbuotojų sudaro užsieniečiai, kokiose srityse jie dirba ir kiek uždirba.
Užsieniečių skaičius šalyje išaugo 20 kartų
Kas dešimtas darbuotojas Lietuvoje yra užsienietis, o dauguma jų – vyrai, dirbantys transporto srityje, rodo Užimtumo tarnybos (UŽT) duomenys.
Pastarųjų metų tendencija rodo nuolatinį migracijos augimą, visų pirma iš šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai (ES). Nuo 2020 iki 2025 m. trečiųjų šalių darbuotojų skaičius Lietuvoje padidėjo daugiau nei 20 kartų.
2020 m. pradžioje Lietuvoje dirbo apie 6,8 tūkst. trečiųjų šalių piliečių ir tik 100 ES piliečių.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Per penkerius metus Lietuvoje užsieniečių skaičius išaugo 20 kartų.
- Daugiausia darbuotojų į Lietuvą atvyko iš Baltarusijos
- Dauguma migrantų Lietuvoje užima tokias pareigas, kurioms nėra reikalingas aukštasis išsilavinimas.
- Daugiausia darbuotojų dirba transporto ir statybų sektoriuose.
2021 m. darbuotojų iš trečiųjų šalių skaičius išaugo beveik tris kartus – iki 17,6 tūkst.
2022 m., dėl išaugusių migrantų srautų iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos, darbuotojų iš trečiųjų šalių Lietuvoje dar labiau išaugo. Įvyko staigus šuolis: bendras užsieniečių skaičius pasiekė 37,6 tūkst., iš kurių didžioji dauguma – 35 tūkst. buvo piliečiai iš trečiųjų šalių.
2023 m. augimo tempai toliau spartėjo: užsienio piliečių skaičius beveik padvigubėjo – iki 73,9 tūkst., o 2024 m. augimas tapo dar ryškesnis – bendras užsienio gyventojų skaičius pasiekė 141,4 tūkst.
Remiantis UŽT duomenimis, 2025 m. spalio 1 d. iš 1,46 mln. dirbančiųjų Lietuvoje 154 tūkst. yra trečiųjų šalių piliečiai, o 16,6 tūkst. – Europos Sąjungos piliečiai.
Užsieniečiai sudaro apie 11 proc. visų dirbančiųjų Lietuvoje.
„Dauguma užsieniečių dirba didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kt., tai yra, ten, kur yra daugiausia darbdavių“, – LRT.lt komentavo UŽT atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Daugiausia dirba transporto ir statybos sektoriuose
Maždaug pusė migrantų iš trečiųjų šalių dirba transporto ir sandėliavimo srityje – apie 78 tūkstančiai žmonių. Antroje vietoje yra statybos sektorius – 28 tūkst. (18,1 proc.), apdirbamoji pramonė – 16,6 tūkst. (10,7 proc.), viešbučiuose ir viešojo maitinimo įstaigose – 7,2 tūkst. (4,6 proc.), informacinių technologijų ir ryšių sektoriuje – beveik 6 tūkst. (3,8 proc.).
„ES piliečiai dažniausiai dirba statybos sektoriuje – 5,4 tūkst. žmonių (32,3 proc.), administravimo ir aptarnavimo srityse – 3,7 tūkst. (22,3 proc.), gamybos sektoriuje – 2,7 tūkst. (16,6 proc.), taip pat transporto ir logistikos srityje – 1,5 tūkst. žmonių (9,2 proc.)“, – pranešė M. Jankauskienė.
Valstybinis sektorius užsieniečiams – beveik nepasiekiamas
Mažiausiai migrantų dirba tokiose srityse kaip valstybės administravimas, gynyba, komunalinės paslaugos, energetika ir kultūra. Piliečių iš ES statistika yra panaši: jų beveik nėra valstybės sektoriuje, gavybos pramonėje, medicinos ir socialinėje srityse.
„Trečiųjų šalių piliečiai rečiausiai dirba viešojo administravimo ir gynybos srityje, elektros energijos, dujų tiekimo srityje, taip pat meno srityje“, – patikslino UŽT tarnybos atstovė.
Dauguma migrantų Lietuvoje užima tokias pareigas, kurioms nėra reikalingas aukštasis išsilavinimas.
Tarp trečiųjų šalių piliečių 83,5 proc. dirba vidutinės kvalifikacijos darbą, 9,6 proc. – aukštos kvalifikacijos, o 6,9 proc. – žemos kvalifikacijos. Tarp ES piliečių šis santykis yra šiek tiek kitoks: 55,1 proc. dirba vidutinės kvalifikacijos, 21,3 proc. – aukštos kvalifikacijos, o 23,6 proc. – žemos kvalifikacijos pozicijose.
Migrantų darbo rinka daugiausiai sudaro vyrai. Remiantis UŽT duomenimis, tarp darbuotojų iš trečiųjų šalių moterys sudaro tik 16 proc., ES piliečių – 15 proc. Labiausiai tai nulemia tai, kad pagrindinės užimtumo sritys – transportas ir statyba – tradiciškai yra laikomos vyriškomis.
Remiantis ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, Lietuva yra viena iš šalių, kurioje mažiausia dalis gyventojų yra gimę užsienyje.
Lietuvoje šis rodiklis siekia 5,6 proc., o ES vidurkis – apie 10 proc. Palyginimui, Liuksemburge užsieniečiai sudaro 51 procentą gyventojų, Maltoje – 31 proc., Kipre – 27 proc., Vokietijoje ir Švedijoje – 20 proc., Estijoje – 8,8 proc., Latvijoje – 7,4 proc.
Daugiausia darbuotojų iš Baltarusijos
Lietuvoje migracijos poveikį ekonomikai ir darbo rinkai analizuoja VšĮ Vyriausybės strateginės analizės centras STRATA. Pagrindinis STRATA tikslas – padėti vyriausybei priimti pagrįstus, duomenimis paremtus sprendimus.
Remiantis centro 2024 m. duomenimis, daugiausia darbuotojų į Lietuvą atvyko iš Baltarusijos – 46 544 žmonės. Antroje vietoje – Ukraina, iš kurios atvyko 39 791 darbuotojai. Trečioje vietoje – Uzbekistanas – 7 199, ketvirtoje – Rusija – 6 094 darbuotojai.
Iš Tadžikistano atvyko 5 325 darbuotojai, Indijos – 4 660 ir Kirgizijos – 4 543 darbuotojai. Lietuvoje dirba 3 480 darbuotojų iš Azerbaidžano, Kazachstano – 2 354, Sakartvelo – 1 226, Moldovos – 1 080 žmonių.
Kiek uždirba užsieniečiai?
Kaip teigia STRATA vyriausioji politikos analitikė Giedrė Beleckienė, šiuo metu migrantai padeda spręsti darbo jėgos trūkumo problemą, tačiau egzistuoja tam tikra pajamų nelygybė.
„Egzistuoja tam tikra pajamų nelygybė. Vidutinio kvalifikacijos lygmens darbuose, kuriuose dirba dauguma užsieniečių, jų vidutinis darbo užmokestis buvo apie 11 proc. mažesnis nei Lietuvos piliečių – atitinkamai 1 472 ir 1 630 eurai. Šis skirtumas leidžia kalbėti apie potencialią nelygybės riziką, kai to paties kvalifikacijos lygmens darbuose užsieniečiai atsiduria mažiau palankioje padėtyje nei vietos darbuotojai. “, – komentare LRT.lt pažymi G. Beleckienė.
Tuo tarpu aukštos kvalifikacijos darbuose, jos teigimu, pastebima priešinga situacija – užsieniečių atlyginimai vidutiniškai yra maždaug 13 proc. didesni nei Lietuvos piliečių.
„Tai galimai rodo, kad į aukštos kvalifikacijos darbus įdarbinami specialistai iš užsienio su tam tikromis specifinėmis kompetencijomis, kurių rinkos atlyginimai yra aukštesni nei vidurkis. Taip pat tikėtina, kad tai pozicijos, kurias sunkiau užpildyti vietos darbo jėga, todėl darbdaviai yra pasirengę siūlyti patrauklesnį atlygį“, – pažymi G. Beleckienė.
Centro duomenimis, 2024 m. lapkričio mėn. užsienio darbuotojų darbo užmokestis Lietuvoje labai skyrėsi priklausomai nuo kvalifikacijos.
Aukštos kvalifikacijos darbuotojai užsieniečiai uždirbo vidutiniškai 2762 eurus per mėnesį neatskaičius mokesčių, o tai yra maždaug 13 proc. daugiau nei lietuviai, kurie uždirbo 2401 eurus neatskaičius mokesčių. Ekspertai tai aiškina tuo, kad į tokias pareigas dažniausiai priimami specialistai, turintys retų kompetencijų, paklausių rinkoje, kur darbdaviai yra pasirengę mokėti didesnį nei vidutinį atlyginimą.
Vidutinio kvalifikacijos lygio darbuose situacija yra priešinga – užsieniečių atlyginimai sudaro 1472 eurus neatskaičius mokesčių, o tai yra maždaug 11 proc. mažiau nei Lietuvos piliečių, kurių vidutinis darbo užmokestis tokiose pareigose siekia 1630 eurų neatskaičius mokesčių.
Žemos kvalifikacijos darbuotojų skirtumai yra minimalūs: užsienio darbuotojai vidutiniškai gauna 1175 eurus neatskaičius mokesčių, vietiniai – 1200 eurų neatskaičius mokesčių.
Kas uždirba daugiau – ES piliečiai ar trečiųjų šalių piliečiai?
Remiantis 2025 m. pirmųjų trijų ketvirčių duomenimis, tarp ES ir trečiųjų šalių piliečių, pradėjusių dirbti Lietuvoje, pastebimi žymūs darbo užmokesčio skirtumai. Nors abi grupės dažniausiai gauna vidutinį darbo užmokestį, jų užimtumo struktūra ir darbo pobūdis skiriasi.
Tarp ES šalių piliečių didžioji dalis darbuotojų – daugiau nei pusė – 51 proc. – gauna nuo 1501 iki 2000 eurų neatskaičius mokesčių per mėnesį.
Beveik trečdalis, 33,6 proc., uždirba mažiau nei minimalų darbo užmokestį – 1038 eurus neatskaičius mokesčių.
Trečiųjų šalių piliečių situacija yra šiek tiek kitokia. Beveik pusė – 48,3 proc. – gauna atlyginimą nuo 1501 iki 2000 eurų neatskaičius mokesčių, panašiai, kaip ir ES piliečiai. Uždirbančiųjų mažiau nei 1038 eurus neatskaičius mokesčių dalis yra žymiai mažesnė – 20,7 proc.
Tuo pačiu metu dideli uždarbiai – virš 2000 eurų – tarp abejų kategorijų darbuotojų lieka retenybė. Tarp ES piliečių tokių yra tik apie 5,4 proc., tarp trečiųjų šalių piliečių – apie 6,4 proc. Kitaip tariant, Lietuvos darbo rinkoje kol kas yra nedaug aukštų atlyginimų pasiūlymų užsienio darbuotojams, nepriklausomai nuo jų pilietybės.
