Antra pagal dydį Rusijos naftos gamintoja „Lukoil“ pareiškė, kad dėl Vašingtono sankcijų ketina parduoti tarptautinius aktyvus. Bendrovės antrinės įmonės užsienyje apima naftos perdirbimo gamyklas Bulgarijoje ir Rumunijoje, taip pat degalų mažmeninės prekybos tinklus visoje Pietryčių Europoje. Užsienio valstybėms sandoriai tampa pavojingi ir su valstybine Rusijos naftos bendrove „Rosneft“, kuriai pritaikytos sankcijos.
Po platus masto invazijos Vakarų šalims uždraudus importuoti Rusijos naftą jūra, Kremliaus išsigelbėjimu tapo rinkos Kinijoje ir Indijoje.
Maskvai teko pritaikyti nuolaidą, kad Azijoje naftą pirktų, tad tiek Kinija, tiek Indija iki šiol mėgavosi dideliais nupigintos naftos kiekiais, o Rusija – stabiliomis įplaukomis į biudžetą.
Didžiausios Rusijos naftos gamintojos – „Rosneft“ ir „Lukoil“ – pagamina maždaug pusę rusiškos naftos, didelė dalis produkcijos keliauja į Kiniją ir Indiją.
Bendrovėms sankcijos jau taikomos – skuba įsteigti fiktyvias įmones arba apskritai parduoti aktyvus. Su jomis bendradarbiaujančioms įmonėms Vašingtonas dar davė laiko iki lapkričio 21-osios nutraukti ryšius, kitaip gresia antrinės sankcijos.
Maskva kartoja, kad sankcijos tik didins naftos kainas. Tai gali būti tiesa, jei Saudo Arabija neužpildys vakuumo rinkoje.
„Reikia pažiūrėti, kokį poveikį sankcijos turės. Taigi ateityje naftos kainas lems paklausos ir pasiūlos pagrindiniai veiksniai. Bet mes tikrai žinome, kad paklausa yra didelė net ir prieš šias sankcijas „Rosneft“ ir „Lukoil“, – sako „Saudi Aramco“ vadovas Aminas Naseras.
Valstybės kontroliuojama bendrovė „Rosneft“, kuriai vadovauja Igoris Sečinas, vienas iš pagrindinių Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino pagalbininkų, – Rusijos ekonomikos ramstis ir didžiausia įmonė mokesčių mokėtoja. „Lukoil“ teoriškai privati bendrovė, tačiau, analitikų teigimu, veikianti pagal valstybės interesus.
Kai kurios Kinijos valstybinės naftos bendroves laikinai sustabdė Rusijos naftos pirkimus, o Indijos naftos perdirbėjai – didžiausi Rusijos jūra gabenamos naftos pirkėjai – turėtų smarkiai sumažinti importą.
Gali būti, kad tokie sutrikimai laikini ir šalys pratęs sandorius, kai tik tiekimo grandinėje atsiras fiktyvios įmonės ar Kremlius sugalvos kitaip apeiti sankcijas. Šešėlinių schemų daugybė – nuo neregistruotų laivų, keliaujančių pro Baltijos Jūrą, iki kompanijų įsteigimo trečiosiose šalyse.
Vis dėlto, kol kas sandoriai su įmonėmis – itin rizikingi, sutrikimai sumažins įmonių pelną, taigi ir įplaukas į Rusijos biudžetą.
„Panašios sankcijos jau buvo taikomos trečiajai ir ketvirtajai pagal dydį Rusijos naftos bendrovėms „Gazpromneft“ ir „Surgut“. Šios sankcijos nesustabdė naftos tiekimo. Indija ir Kinija toliau importavo Rusijos naftą. Bet Rusija turėjo suteikti didesnes nuolaidas parduodama naftą. Tai reiškia mažesnes pajamas Kremliui. Be to, situacija dar sudėtingesnė dėl naujausių sankcijų „Lukoil“ ir „Rosneft“, nes „Lukoil“ vykdo gana didelę veiklą Europoje“, – dėsto „Reuters“ apžvalgininkas Dmitrijus Ždanikovas.
„Lukoil“ turtas Europoje sudaro apie 5 proc. bendrovės pajamų – daugiausia atkeliaujančių iš įmonių bei gamyklų Bulgarijoje ir Rumunijoje.
„Rosneft“ verslas veikia Vokietijoje, bet Vašingtonas po Berlyno kreipimosi jam sankcijų netaikys – esą bendrovės turtas nebėra Rusijos kontrolėje.
