Į „LRT girdi“ kreipėsi Vida, kuri papasakojo prieš mėnesį Turto banko aukcione nusipirkusi butą su jame neregistruotu gyventoju. Moteris teigia, kad negali nei pati patekti į butą, nei išprašyti jame neteisėtai gyvenančio žmogaus. Nepadėjo ir iškviesta policija – ji esą pasiūlė pasirašyti susitarimą, kad gyventojas išsikels iki lapkričio 9 dienos, ir tik po šios datos bus galima kreiptis į teismą. Moteris teigia, kad bute gyvenantis asmuo turtą niokoja, grasina susidorojimu.
Iškeldinimas vykdomas tik teismo nustatyta tvarka
Turto banko Turto komercijos skyriaus vadovė Indrė Kajokienė LRT RADIJUI aiškina, kad Turto bankas neparduoda turto su gyventojais, tačiau pasitaiko atvejų, kuomet parduodamame turte yra faktiniai gyventojai, kurie nėra nei teisėti savininkai, nei nuomininkai.
„Dažniausiai tokios situacijos susiklosto, kai valstybė paveldi turtą. Mirus turto savininkui, pasitaiko atvejų, kai objektas lieka su gyventojais, ir jie tampa faktiniais naudotojais. Mūsų aukcionuose tokie turtai parduodami, visos sąlygos yra viešinamos, ir potencialus pirkėjas turėtų pats įsivertinti, kad parduodamame turte yra faktiniai gyventojai“, – teigia I. Kajokienė.
Kaip pažymi pašnekovė, visa informacija tiek apie parduodamo turto būklę, tiek ir apie nuomininkus ar faktinius gyventojus, nurodoma aukcione parduodamo objekto įsigijimo sąlygose.
Anot advokatų kontoros „Marger“ teisininko, advokato padėjėjo Lukašo Mackevičiaus, įstatymas nedraudžia parduoti būsto su ten faktiškai gyvenančiais asmenimis, o tokia praktika dažna ir parduodant komercines patalpas, kuriose vykdoma komercinė, ūkinė veikla.
Teisininkas pabrėžia, kad faktinių gyventojų iškeldinimas gali būti vykdomas tik teismo nustatyta tvarka.
„Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai klientai ateina ir siūlo savo variantus, kaip galėtų iškeldinti. Tai būna pasiūlymas ir atsakomybės klausimas, kas gresia už tai, jeigu aš, pavyzdžiui, nutraukčiau elektros tiekimą, šildymo ar vandens tiekimą. Tai iš tikrųjų tokiais atvejais gresia tiek administracinė, tiek gali būti ir baudžiamoji atsakomybė, už savavaldžiavimą“, – pažymi L. Mackevičius.
Kaip aiškina pašnekovas, savavaldžiavimas tokiu atveju reikštų tai, kad asmuo, nesilaikydamas įstatymų numatytos tvarkos, savavališkai vykdo ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens teisę. Anot teisininko, vandens užsukimas ar elektros išjungimas, būtų traktuojamas kaip savavaldžiavimas.
Procesas trunka iki pusės metų
Tokiais atvejais, kai faktiniai gyventojai grasina naujajam savininkui ar niokoja turtą, derėtų kreiptis į policiją, kuri pareiškimo pagrindu pradėtų ikiteisminį tyrimą. Tuomet turto savininkas turėtų kreiptis į teismą su negatoriniu ieškiniu, tai yra, turto savininko kitam asmeniui teisme reiškiamu reikalavimu pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus, ir prašyti teismo įpareigoti ten gyvenančius asmenis iškeldinti.
„Toks procesas dažniausiai užtrunką apie pusę metų pirmoje instancijoje, nebent kita proceso šalis yra neaktyvi ir nepateikia procesinių dokumentų. Tada sprendimas gali būti priimamas ir per du mėnesius“, – sako L. Mackevičius.
Kaip aiškina pašnekovas, įsiteisėjus teismo sprendimui, jo vykdymas gali būti perduotas antstoliui. Tokiu atveju, jei bute nėra vaikų, antstolis per penkias dienas siunčia pranešimą, kad pastarieji išsikeltų. Jeigu būste yra vaikas, nustatomas ne trumpesnis nei 30 dienų terminas.
„Jeigu neišsikeldina, tada antstolis vyksta į butą, pasikviečia policiją ir turto saugotoją. Turto saugotojas yra reikalingas tam, kad būtų surinkti daiktai ir jie nebūtų sugadinti, kad galima būtų tam faktiškai gyvenančiam asmeniui perduoti jo daiktus, kad nesakytų, kad kažkas, pavyzdžiui, dingo. Ir taip, naudojant policiją, galima net sakyti, kartais ir fizinę jėgą, jie yra priverstinai iškeldinami“, – aiškina L. Mackevičius.
I. Kajokienės teigimu, būsto pirkėjai turi visas galimybes apžiūrėti turtą ir pamatyti, kad ten yra faktinis naudotojas, koks jis yra, tad reikėtų įsivertinti rizikas, kad faktinis gyventojas gali būti problemiškas ir kad gali būti kliūčių įsigytą turtą atlaisvinant.
Galima prašyti atlyginti žalą
Anot jos, tokių atvejų, kai Turto bankas paveldi būstus su faktiniais gyventojais, per metus būna apie 400.
„Tai dažniausiai regionuose esantys turtai ir faktiniai gyventojai tokiuose objektuose po perėjimo valstybei nėra labai dažnas reiškinys. Tačiau, kaip matome, pasitaikantis“, – priduria I. Kajokienė.
Anot jos, pradinei aukciono kainai faktinių gyventojų egzistavimas įtakos neturi – kiekvieną turto objektą vertina nepriklausomi turto vertintojai, yra nustatoma vidutinė rinkos kaina.
Inicijuojant teisminį ginčą dėl iškeldinimo, turto savininkas susimokėti turi pats. Tačiau L. Mackevičius pažymi, kad civilinėje teisėje egzistuoja principas, kuomet bylinėjimosi išlaidas apmoka pralaimėjusioji pusė.
„Visas teismo sprendimo vykdymo, bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti faktinis gyventojas, jeigu jam yra priimtas nepalankus sprendimas jo atžvilgiu“, – teigia teisininkas.
Anot jo, iškeldinimo procedūra yra standartinė, dėl teismų užimtumo galinti trukti apie pusmetį, o išlaidos turėtų atsieiti iki tūkstančio eurų.
Tokiu atveju, jei per iškeldinimo laiką gyventojas būstą niokoja, galima prašyti atlyginti ir šią žalą.
„Tai priklauso nuo to, koks reikalavimas yra pateiktas ieškinyje, – aiškina teisininkas. – Jeigu reikalaujama atlyginti tam tikrus nuostolius, bet jeigu jų ieškinio pateikimo metu nėra, bet jie atsiranda dar proceso metu, visada galima patikslinti ieškinį ir tada įrodinėti, kad tą žalą sukėlė būtent tas faktinis gyventojas.“
Tuomet faktinis gyventojas būtų traukiamas deliktinėn atsakomybėn, t. y. būtų reikalaujama atlyginti žalą, padarytą neteisėtais veiksmais kito asmens sveikatai, turtui, teisėms.
Anot teisininko, jeigu galima įrodyti, kad žalą padarė faktinis gyventojas, nėra sudėtinga prisiteisti patirtus nuostolius.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
