Artėjant pasirinkimui, ar priimti 150 į ES patekusių migrantų, ar mokėti trijų milijonų eurų įnašą, prezidentūra sako, kad ketinama mokėti pinigus. Ir apskritai svarstoma griežtinti migracijos politiką. Verslas sako suprantantis grėsmes ir siūlo atskirti ekonominius migrantus nuo tų, kurie nori likti Lietuvoje. Tačiau prezidentūra teigia, kad reikia peržiūrėti ir dabartines kvotas darbuotojams iš trečiųjų šalių įsivežti.
Naujiems darbuotojams iš užsienio – raudona šviesa. Migracijos departamentas nepriima prašymų įdarbinti naujų darbuotojų užsieniečių – baigėsi metams numatyta kvota.
„Iššūkis visai Lietuvos ekonomikai, nes didelės dalis Lietuvos pramonės, paslaugų sektorių priklausomi nuo darbuotojų iš trečiųjų šalių“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Povilas Drižas.
„Kai kuriems žmonėms ar įmonėms tai yra šokas“, – kalba „On Top LT“ direktorius Saulius Drazdauskas.
Daugiausia iššūkių gali kilti ieškantiesiems vairuotojų ar suvirintojų – darbuotojų, dėl kurių konkurencija didžiausia. Esą skaičiuojama, kad transportas gali netekti 30 milijonų eurų pajamų.
„Realiai 4 000 vilkikų turės palaukti kitų metų“, – teigia P. Drižas.
„Kai atsiranda pertrauka įmonėms, kurios atsirinko darbuotojus, jos turi riziką prarasti tą kandidatą“, – komentuoja S. Drazdauskas.
Tiesa, verslas gali įdarbinti užsieniečius ir toliau, tik atlyginimas turi būti didesnis.
„Bet realiai tai ekonominis iškraipymas. Kodėl vakar dirbę turi gauti vieną atlyginimą, o rytoj įdarbinami su plius 900 eurų“, – kalba P. Drižas.
Įdarbinimo agentūros vadovas pastebi, kad susidomėjimas Lietuva mažėja, iš kaimyninių šalių užsieniečiai labiau renkasi Latvijos ar Lenkijos darbdavius. Vis dar daugiausia atvykstančiųjų iš Vidurio Azijos, Ukrainos ir Baltarusijos.
„Kalbant apie darbuotojus iš tolimesnių šalių, kurie kalba angliškai, kai kurioms įmonėms nebūna priimtina, nes atsiranda kalbos barjeras“, – komentuoja S. Drazdauskas.
Tačiau politikai kalba ne apie ekonominę naudą, o rizikas.
„Rinktis tarp dviejų dalykų – ar tų asmenų buvimas Lietuvoje, ar nacionalinis saugumas“, – sako vidaus reikalų viceministrė Alicija Ščerbaitė.
Nors migrantų skaičiaus augimas sustojo ties 210 tūkstančių, Migracijos departamento duomenimis, pastaruoju metu daugėja migrantų iš Vidurio Azijos. Jų skaičiuojama apie 20 tūkstančių.
„Radikalizacijos pavojus egzistuoja, nors dabar problemų didesnių neturime“, – sako prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis.
Tad ribojimai – susiaurintas sąrašas šalių, iš kurių darbdaviai gali įsivežti nekvalifikuotus darbuotojus.
„Daugiausia išbraukta Centrinės Azijos šalių ir Indijos. Tokios šalys, kurios kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, – sako A. Ščerbaitė.
Verslininkai sako suprantantys grėsmes ir siūlo atskirti ekonominius migrantus, nuo norinčiųjų ilgam likti Lietuvoje.
„Vienas kelias ekonominiai migrantai, kuriuos mes kontroliuojame kur jie dirba kiek uždirba ką jie daro. Jie išvyksta iš Lietuvos. Tie žmonės, kurie atvažiavo su tikslu dirbti ir integruotis, gyventi su šeimomis, jie turi mokytis kalbos, kultūros ir istorijos“, – teigia P. Drižas.
Tačiau politikai kalba, priešingai, apie migracijos griežtinimą ir svarsto peržiūrėti užsieniečių darbuotojų kvotas. Ir siūlo lietuviams rinktis profesines studijas.
„Tam pačiam verslui turėti mūsų piliečius mūsų tautiečius, kurie galėtų dirbti konkrečius darbus ir nereikėtų įsivežti iš užsienio“, – sako D. Matulionis.
Migracijos departamento duomenimis, apie penktadalį užsieniečių atvažiavę į Lietuvą dirbti lieka ir gali atsivežti šeimos narius.
