Nobelio ekonomikos premija atspindi pastarojo meto aktualijas. Šiemet už inovacijų skatinamo ekonomikos augimo paaiškinimą įvertinti laureatai – ne išimtis, pastebi ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Akivaizdu, kad dirbtinis intelektas (DI) gali tapti svarbiu lūžiu, pakeisiančiu ne vieną industriją. Galbūt jis sunaikins kai kurias darbo vietas.
Todėl dabar labai tinkamas metas atkreipti dėmesį į mokslinius tyrimus, kurie rodo, kad tokie pokyčiai (kūrybinė destrukcija) dažniausiai duoda naudos, o ne žalos. Nors iš pradžių ir gali atrodyti, kad dėl to bus daug pralaimėtojų“, – pirmadienį LRT.lt sakė jis.
Kaip pranešė Švedijos karališkoji mokslų akademija, 2025 metų Nobelio ekonomikos premija atiteko mokslininkams Joeliui Mokyrui, Philippe`ui Aghionui ir Peteriui Howittui.
Pusė šių metų prizo atiteko amerikiečiui J. Mokyrui „už prielaidų, kurios leidžia pasiekti technologinės pažangos nulemtą tvarų augimą, nustatymą“. Kitą prizo pusę pasidalins prancūzas P. Aghionas ir kanadietis P. Howittas „už kūrybine destrukcija pasiekiamo tvaraus augimo teoriją“.
Ką atneš DI?
Akademijos pranešime pažymima, kad J. Mokyro, P. Aghiono bei J. Howitto tyrimai padeda suprasti ir šiuolaikines tendencijas.
„Pavyzdžiui, J. Mokyro mokslinis darbas rodo, kad dirbtinis intelektas galėtų (...) padidinti naudingų žinių kaupimo greitį“, – rašoma jame.
Tačiau pažymima, kad pokyčiai paprastai turi ir neigiamą pusę.
„Išsivysčiusių šalių, tokių kaip Didžioji Britanija ir Švedija, ekonomikos augimas buvo stebėtinai stabilus. Tačiau realybė toli gražu nėra stabili. Pavyzdžiui, JAV kasmet daugiau nei 10 proc. visų įmonių nutraukia veiklą. Likusiose įmonėse kasmet sukuriama arba išnyksta daug darbo vietų.
Kita svarbi pamoka yra ta, kad inovacijos sukuria laimėtojus ir pralaimėtojus. Tai taikoma ne tik įmonėms, bet ir jų darbuotojams. Didelis augimas reikalauja daug kūrybinės destrukcijos, o tai reiškia nykstančias darbo vietas ir nedarbą.
Svarbu remti nukentėjusius žmones, kartu palengvinti jiems perėjimą į produktyvesnes darbo vietas. Darbuotojų, bet ne darbo vietų apsauga, pavyzdžiui, taikant lankstaus saugumo sistemą, gali būti tinkamas sprendimas“, – teigia Švedijos karališkoji mokslų akademija.
Saugoti darbuotojus, bet ne darbo vietas ragina ir N. Mačiulis.
„Nereikia bandyti stabdyti to proceso, kažkaip jam užkirsti kelio ar taikyti perteklinio reguliavimo. Pažiūrėkime į praeityje buvusias industrines revoliucijas, pavyzdžiui, pirmąją – mezgimo mašinos ir joms besipriešinantys audėjai, mezgėjai (vadinamieji luditai), kurie baiminosi, kad bus prarastos darbo vietos.
Ilguoju laikotarpiu pamatėme, kad tai tiesiog pakelia produktyvumą, sukuria pridėtinę vertę ir tie darbuotojai, kurie praranda darbą, ilgainiui save realizuoja kitose srityse.
Šiuo atveju, jeigu būtų ženklų, kad DI neproporcingai paveikia kažkuriuos darbuotojus, kažkurias ekonomikos sritis, valdžia turėtų nebandyti reguliuoti, uždrausti ar apriboti jo sklaidą. Verčiau reikėtų padėti tiems asmenims, kurie prarado darbą. T. y. pakeisti kompetencijas, trumpuoju laikotarpiu padėti finansiškai“, – aiškino vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas.
Jo teigimu, būtent tai yra svarbi žinutė, kurią pasiuntė šių metų ekonomikos Nobelio premija.
„Pažiūrėkime į bet kurią revoliuciją, kai nunyko kuri nors industrija (tarkim, vaizdo kasečių gamyba, laikraščių išnešiotojai). Galima sakyti, kad jie prarado savo darbą, bet saugoti tokias darbo vietas žiūrint retrospektyviai būtų nesąmonė.
Buhalteriai, kurie prieš 3 ar 4 dešimtmečius dirbo tik su popieriaus lapu, pieštuku – bandymas sustabdyti kompiuterizaciją, programinių įrangų diegimą atrodytų absurdiškai. Tačiau anuomet atrodė drastiška, kad dalis darbuotojų, kurie nemokėjo naudotis ta programine įranga, nukentės.
Sprendimas visuomet yra tas pats: apsaugoti darbuotojus, suteikti galimybę keisti kompetencijas, tobulintis, o ne bandyti išsaugoti darbo vietas, kurias sėkmingai pakeičia technologijos“, – LRT.lt sakė N. Mačiulis.
Ar augimas tęsis?
Didžiąją žmonijos istorijos dalį ekonomikos augimas buvo labai lėtas. Tačiau maždaug prieš 200 metų tai smarkiai pasikeitė ir nuo tada pasaulyje fiksuojamas maždaug 2 proc. siekiantis metinis bendrojo vidaus produkto augimas.
„Tai daugybę žmonių ištraukė iš skurdo ir padėjo pamatus mūsų gerovei“, – pažymi akademija.
2 proc. gali atrodyti nedaug, tačiau per asmens karjerą tai reiškia realų jo pajamų padvigubėjimą.
N. Mačiulis teigė, kad kol kas nėra priežasčių, dėl ko ši tendencija turėtų sulėtėti.
„Daugelio gyventojo realių pajamų (atsižvelgiant į kainų pokyčius) augimas pastaraisiais metais buvo stebimas.
Nors finansų rinkose galbūt atrodė, kad neproporcingai pasiskirsto nauda ir augimas. Kai kelių didžiųjų technologijų įmonių kapitalizacija išaugo keliolika kartų per dešimtmetį, kitiems sektoriams to nepavyksta pasivyti. Ar čia su kažkuo reikėtų kovoti – nežinau.
Jau galime identifikuoti keturias pramonines revoliucijas ir nė viena jų nesustabdė gyventojų pajamų augimo. DI diegimas irgi neturėtų to padaryti“, – svarstė ekonomistas.
Pirmąja pramonės revoliucija laikomas gamybos perėjimas nuo rankinio prie mašininio darbo, antrąja – geležinkelių ir telegrafo įsigalėjimas, trečiąja – informacinių technologijų amžius. Ketvirtoji pramonės revoliucija siejama su tokiomis technologijomis kaip didieji duomenys, dirbtinis intelektas, daiktų internetas ir pan.
