Iki kitų metų liepos visos didelės Lietuvos įmonės privalės užtikrinti lyčių pusiausvyrą savo valdybose – jei dauguma yra vyrai, ne mažiau kaip trečdalį narių turės sudaryti moterys ir atvirkščiai. Šį reikalavimą nustato Europos Sąjungos direktyva, perkelta į nacionalinę teisę, kuri įsigaliojo dar pernai.
Vienos didžiausių valstybės valdomų įmonių grupių „Lietuvos geležinkeliai“ žmonių ir kultūros vadovė Irena Jankutė-Balkūnė sako, kad grupė jau dabar beveik atitinka lyčių pusiausvyros valdybose reikalavimus.
„Labai daug dėmesio skiriama moterims ir pati kvota dažnai išgąsdina lietuvį bet kokiame kontekste. Jeigu kalbėtume apie savo situaciją valdybų sudėtyje, tai gal kvotos dar ir nesiekia. Mes turime 26 proc. moterų kartu visų valdybų sudėtyje, įskaitant ir akcininko skirtą valdybą, ir savo patronuojamųjų įmonių. Be to, vadovų lygyje mes moterų jau turime 33 proc. Aukščiausių vadovų kategorijoje turbūt išsiskiriame netgi Europos lygiu, savo įmonių grupėje turime tris generalines direktores“, – sako pašnekovė.
Anot žmonių ir kultūros vadovės, kvotos svarbios, bet dar svarbiau – nuosekliai diegti įvairovės politiką. Čia veikia ir specialus moterų klubas, padedantis skatinti karjeros siekiančias darbuotojas, o darbo skelbimai formuluojami pirma moteriškos, paskui vyriškos giminės forma.
„Ir tą tikrai nuosekliai įtvirtinome. Metų įdirbis yra. Prisimenant, pavyzdžiui, 2017 metus, tai vienintelė moteris aukščiausiojo lygio vadovų kategorijoje buvo vyr. buhalterė, tai padarėme didžiulį pokytį“, – teigia Įmonių grupės „Lietuvos geležinkeliai“ žmonių ir kultūros vadovė I. Jankutė-Balkūnė.
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, direktyvos įgyvendinimo kontrolė yra pavesta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pabrėžia, kad direktyva skirta ne tik moterims.
„Šiaip direktyva plačiąja prasme vadinama lyčių pusiausvyros valdybose direktyva. Direktyva siekiama lyčių balanso, tačiau daugeliu atvejų iki šiol įmonių valdymo organuose vis dar dominuoja vyrai. Todėl direktyva įgavo kartais tokį darbinį moterų valdybose direktyvos pavadinimą. Nepaisant to, tais atvejais, kai įmonių valdymo ir stebėsenos organuose nepakankamai atstovaujami vyrai, direktyva ir į nacionalinę teisę perkeltos nuostatos įpareigoja dėti pastangas, kad vyrai irgi užimtų daugiau pozicijų konkrečiose įmonėse“, – kalba pašnekovė.
Lygių galimybių kontrolierė sako, kad direktyva Lietuvoje taikoma ne tik biržų bendrovėms, kurių akcijomis viešai prekiaujama vertybinių popierių biržoje, bet visoms didelėms įmonėms, kurios atitinka bent du iš trijų kriterijų: daugiau kaip 250 darbuotojų, daugiau kaip 50 milijonų eurų grynųjų metinių pajamų arba daugiau kaip 25 milijonai eurų balanse nurodyto turto. Šiuo metu turimi duomenys, kaip sekasi įmonėms įgyvendinti direktyvą, yra labai preliminarūs, nes informaciją pateikė tik maždaug trečdalis įmonių iš 300, kurioms privaloma tą padaryti.
„35 proc. užtikrina. Tai atrodytų neblogai, bet jie nieko kol kas nesako, nes tik trečdalis įmonių suvestų duomenų kol kas visiškai apibendrinti. Yra 65 proc., kurios nepasiekia lyčių pusiausvyros. Sakyčiau, trečdaliui toli iki to pasiekimo, nes juose apskritai yra tik vienos lyties asmenys. Bet čia sakau tik iš labai mažos dalies apibendrintų duomenų“, – komentuoja ji.
Lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės teigimu, direktyva atsirado, nes progresas lyčių lygybės srityje buvo per lėtas. Nors moterys dažniau turi aukštąjį išsilavinimą nei vyrai, aukščiausiose valdymo pozicijose jų tebėra mažiau.
BMI Vadovų instituto alumnų klubo prezidentas, valdybų narys Rytis Valūnas sako, kad, žiūrint į praktinius pavyzdžius, pažangiausios šioje srityje yra Skandinavijos šalys, Suomija.
„Naudų, kurios pastebėtos tyrimų, yra begalės: daugiau dėmesio rizikoms valdyti, disciplinai, pačių organų geresniam dalyvavimui darbe, daugiau dėmesio socialiniams klausimams ir suinteresuotoms šalims valdyti. Tai tas pats tvarumas, didesnis dėmesys darbuotojui, pagerėja apskritai dėmesys finansų apskaitai. Na, iš to tikslesni finansai, mažesni nukrypimai ir pan.“, – teigia BMI Vadovų instituto alumnų klubo prezidentas R. Valūnas.
Anot lygių galimybių kontrolierės, nesilaikančioms reikalavimų įmonėms gali grėsti administracinės baudos nuo 40 iki 560 eurų, o pakartotinai – iki 1 200 eurų. B. Sabatauskaitės vertinimu, tokių sankcijų neužtenka, tikimasi, kad svarbiausia taps ne piniginės baudos, o įmonių pastangos keisti darbo kultūrą.
„Taikyti neutralius lyčiai kriterijus ir tik tais atvejais, kai jokiomis priemonėmis nepasiekiama valdyboje, kad būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra, ir yra du kandidatai ar kandidatės į vieną poziciją, kurių kvalifikacija yra ta pati. Tik tokiu atveju gali būti teikiamas prioritetas tos lyties atstovams, kurių yra mažiau valdyboje“, – sako kontrolierė.
BMI Vadovų instituto alumnų klubo prezidentas sako, kad, Norvegijoje pradėjus aktyviai įgyvendinti direktyvą, buvo fiksuota atvejų, kai kompanijų finansiniai rezultatai pablogėjo trumpalaikėje perspektyvoje, bet, anot jo, to nereikia bijoti.
„Niekas neturi iki galo atsakymų. Vienas bendras pastebėjimas yra, kad, net atsiejant nuo lyties, valdyboms, kad jos galėtų kokybiškai valdyti, svarbios kompetencijos ir patirtis. Tai viena iš tezių yra, kad moterys tiesiog nebuvo pasiruošusios. Toms verslo valdymo pozicijoms reikia ruoštis, reikia sukaupti kompetenciją, patirtį ir tai vėliau išsisprendžia, išsilygina. To nereikėtų bijoti, reikėtų tiesiog ruoštis. Ir apskritai pats principas, ta ne tik lyčių, bet ir skirtingų patirčių, skirtingų sričių įvairovė leidžia geriausiai pamatyti galimybes ir tada valdyti rizikas“, – teigia R. Valūnas.
Šiuo metu Lietuvoje direktyvos reikalavimai taikomi maždaug 300 įmonių. Daugiau duomenų, kaip įmonėms sekasi prisitaikyti prie naujos tvarkos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paskelbs šių metų gruodį.
