Šiemet ypač anksti prasidėjus šildymo sezonui, registruojama gerokai daugiau prašymų kompensacijoms gauti. Kaune, kur šildymo kaina šiemet brangiausia iš visų didžiųjų miestų, prašymus jau pirmą mėnesį pateikė trečdaliu daugiau gyventojų nei pernai. Energetikai sako, iš pirmo mėnesio sąskaitų išvadų daryti nereikėtų, tačiau įspėja, sausį panaikinus PVM lengvatą, už šilumą teks mokėti brangiau.
Kauno Dainavos seniūnijoje 88-erių Janina viena iš laukiančiųjų pateikti prašymą šildymo kompensacijai. Pernai ji siekė apie 50 eurų per mėnesį. Paklausus apie šių metų didesnę šildymo kainą, senjorė sako: „Nežinau, kiek gyvensiu, nežinau, ar man reikės ilgai to šildymo, ar man reikės trumpai.“
Pernai Kaune kompensacijoms už šildymą prireikė pusketvirto milijono. Šiemet sumos, tikėtina, bus dar didesnes, nes jau pirmą mėnesį prašymų kompensacijoms pateikta beveik trečdaliu daugiau.
„Šiais metais per rugsėjo mėnesį sulaukėme tūkstančiu prašymų daugiau nei praėjusiais metais. Gal gąsdina pastabos apie didėjančias kuro kainas, mažinama PVM lengvata ir žmonės skuba tvarkytis“, – teigia Kauno savivaldybės Asmenų aptarnavimo poskyrio vedėja Simona Ožiūnienė.
Kaune, palyginti su kitais didžiausiais miestais, tik prasidėjus sezonui šildymas brangiausias – 7,25 cento už kilovatvalandę. Vilniuje ir Klaipėdoje kaina nesiekia, o Šiauliuose ir Panevėžyje vos viršija 6 centus. Vidutinė kaina Lietuvoje – 6,6 cento už kilovatvalandę.
Kodėl kaina išaugo, „Kauno energijai“ teko aiškintis išvažiuojamąjį susitikimą įmonėje surengusiems Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos nariams. Klausimų turėjo ir Kauno savivaldybės tarybos opozicija.
„Kauno energija“ sako, kad pati pagamina tik trečdalį reikiamos šilumos. Likusi dalis perkama iš nepriklausomų tiekėjų.
„Ta 70 procentų superkama šiluma iš nepriklausomų šilumos gamintojų brango apie 30 procentų. Kai kurie gamintojai brangino ją ir 50 procentų. Tai sudarė lemiamą įtaką galutinės šilumos kainos augimui“, – tikina įmonės generalinis direktorius Tomas Garasimavičius.
Anot „Kauno energijos“ kainą nulėmė ir į jos dalį įtrauktos milijoninės įmonės investicijos, skirtos tinklui atnaujinti. Trasos dabar atnaujinamos pačių įmonių lėšomis. „Kauno energija“ sako, jei šiems darbams būtų numatyta parama ar dotacijos iš valstybės, šilumos kaina vartotojams galėtų mažėti.
„Buvo programa, kuria nebuvo pasinaudota ar nebuvo norinčių tą daryti, bet mes energetikos komisijoje grįšim prie šito klausimo ir pabandysim pasižiūrėti galimybės“, – teigia socialdemokratas Audrius Radvilavičius.
Energijos kainų reguliatorius sako, kad iš vieno mėnesio kainų, šildymo sezonui vos prasidėjus, išvadų daryti nereikėtų. Pasikeitus reguliavimui įmonės gali taikyti lanksčią kainodarą.
„Pavyzdžiui, šildymo sezono pradžioje ar pabaigoje taikant šiek tiek didesnį tarifą, kad jau įsibėgėjus šildymo sezonui tos sąskaitos ar tarifas būtų mažesnis. Tokiu būdu įmonė gali tolygiau subalansuoti finansinius srautus ir tuo pačiu gauti naudos gyventojams“, – sako Energetikos reguliavimo tarybos narys Matas Taparauskas.
Dabartinė kainodara iš esmės keistis turėtų sausį. Nuo kitų metų nebeliks PVM lengvatos, vietoj 9 procentų bus 21, tad gyventojams šiluma brangs.
„Mes prognozuojame, kad tie gyventojai, kurie gyvena nerenovuotuose senuose butuose ar namuose, nuo naujų metų nebelikus PVM lengvatai gali mokėti iki 10 eurų brangiau per mėnesį“, – teigia Energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiūtė.
Gyvenantiems renovuotuose, naujuose butuose prognozuojama, kad šildymas, panaikinus PVM lengvatą, per mėnesį turėtų brangti maždaug 4 eurais.
