Remiantis naujausiais pasaulinės energetikos tyrimų grupės „Ember“ duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį atsinaujinančioji energija aplenkė anglį ir tapo pagrindiniu elektros energijos šaltiniu pasaulyje – tai istorinis įvykis. Elektros energijos paklausa visame pasaulyje auga, tačiau saulės ir vėjo energijos gamybos augimas buvo toks didelis, kad patenkino 100 proc. papildomo elektros energijos poreikio ir net paskatino nedidelį anglies ir dujų naudojimo sumažėjimą, praneša BBC.
Tačiau, „Ember“ teigimu, po šiomis antraštėmis slepiasi labai nevienalytė padėtis pasaulyje.
Besivystančios šalys, ypač Kinija, pirmavo švarios energijos srityje, tačiau turtingesnės šalys, įskaitant JAV ir ES, elektros gamybai daugiau nei anksčiau naudojo planetą šildantį iškastinį kurą.
Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, vienu iš pagrindinių pasaulinio atšilimo veiksnių laikoma anglis 2024 m. vis dar buvo svarbiausias energijos šaltinis pasaulyje – šią poziciją ji išlaikė daugiau nei 50 metų.
Padidinusi saulės ir vėjo energijos pajėgumus daugiau nei visas likęs pasaulis kartu sudėjus, Kinija tebepirmauja švarios energijos augimo srityje. Tai leido atsinaujinančios energijos gamybai Kinijoje augti sparčiau nei didėjantis elektros energijos poreikis ir padėjo 2 proc. sumažinti gamybą naudojant iškastinį kurą.
Indijoje, kuri taip pat įdiegė naujus didelius saulės ir vėjo energijos pajėgumus, elektros energijos paklausos augimas buvo lėtesnis, o tai reiškia, kad ji taip pat sumažino anglies ir dujų naudojimą.
Tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse, tokiose kaip JAV ir ES, stebėta priešinga tendencija.
JAV elektros energijos paklausa augo sparčiau nei švarios energijos gamyba, todėl padidėjo priklausomybė nuo iškastinio kuro, o ES dėl kelių silpnai vėjuotų mėnesių ir prasto hidroenergijos našumo padidėjo gamyba naudojant anglį ir dujas.
„Lemtingas“ posūkis
Nepaisant regioninių skirtumų, „Ember“ šį momentą vadina „lemtingu posūkiu“.
„Ember“ vyresniosios analitikės Malgorzatos Wiatros-Motykos teigimu, tai „žymi pokyčių, kai švari energija nebeatsilieka nuo paklausos augimo, pradžią“.
Didžiausią augimo dalį sudarė saulės energija, patenkinusi 83 proc. padidėjusio elektros energijos poreikio. Jau trečius metus iš eilės tai yra didžiausias naujos elektros energijos šaltinis pasaulyje.
Didžioji dalis saulės energijos (58 proc.) šiuo metu gaminama mažesnių pajamų šalyse, kurių daugelis pastaraisiais metais patyrė spartų augimą.
Taip įvyko dėl įspūdingo sąnaudų sumažėjimo. Nuo 1975 m. saulės energijos kainos sumažėjo net 99,9 proc. ir dabar yra tokios mažos, kad, „Ember“ teigimu, per vienerius metus šalyje gali atsirasti didelės saulės energijos rinkos, ypač ten, kur elektros energija iš tinklo yra brangi ir nepatikima.
Pavyzdžiui, 2024 m. Pakistanas importavo saulės baterijų, galinčių pagaminti 17 gigavatų (GW) saulės energijos, – tai yra dvigubai daugiau nei praėjusiais metais ir atitinka maždaug trečdalį šalies dabartinių elektros gamybos pajėgumų.
Afrika taip pat išgyvena saulės energijos bumą – iki šių metų birželio saulės baterijų importas išaugo 60 proc., palyginti su praėjusiais metais. Pirmavo vis dar pakankamai gausiai anglį naudojanti Pietų Afrika, o Nigerija, turinti 1,7 GW saulės energijos gamybos pajėgumų, aplenkė Egiptą ir pakilo į antrąją vietą – tokių pajėgumų pakanka patenkinti maždaug 1,8 mln. namų Europoje elektros energijos poreikį.
Kai kurios mažesnės Afrikos šalys patyrė dar spartesnį augimą: Alžyras padidino importą 33 kartus, Zambija – aštuonis kartus, o Botsvana – septynis kartus.
Kai kuriose šalyse saulės energijos plėtra buvo tokia sparti, kad sukėlė netikėtų iššūkių.
Afganistane plačiai naudojami saulės energija varomi vandens siurbliai mažina dirvožemio vandeningojo sluoksnio lygį ir kelia grėsmę gruntinio vandens ištekliams. Dr. Davido Mansfieldo ir palydovinių duomenų analize užsiimančios bendrovės „Alcis“ tyrime įspėjama, kad kai kurie regionai per penkerius–dešimt metų gali visiškai išdžiūti ir tapti nebetinkami žmonėms gyventi.
