Kaip atrodys „Rheinmetall“ gamykla: plyname lauke išvysime 19 metrų smėlio barikadą

„Jei ir bus kokia patalpa, kurioje laikomi sprogmenys, tai visuomenė bus apsaugota. Ta patalpa bus visiškai apkasta smėlio barikadomis. Tų smėlio barikadų aukštis bus iki 19 metrų. Tai bus įspūdingi statiniai Lietuvos plynėse“, – „Telios“ organizuotoje verslo konferencijoje „TeliaVIP“ kalbėjo „Rheinmetall Defence Lietuva“ vyriausiasis projekto vadovas Irmantas Butkauskas.

Jo teigimu, pirmasis sviedinys Lietuvoje turėtų būti pagamintas jau 2027 m.

Jis priminė, kad Lietuvoje bus gaminami 155 mm artilerijos sviediniai. Pirminis planas buvo Lietuvoje gaminti 25 tūkst. sviedinių per metus, tačiau jis padidintas iki 75 tūkst.

„Kai pradėjome šitą projektą, planavome, kad gaminsime apie 25 tūkst. sviedinių per metus. Dabar visos gamybos linijos, įvertinant ir darbą pamainomis, leidžia pagaminti iki 75 tūkst. vienetų šaudmenų per metus“, – pažymėjo I. Butkauskas.

Kai pradėjome šitą projektą, planavome, kad gaminsime apie 25 tūkst. sviedinių per metus. Dabar visos gamybos linijos, įvertinant ir darbą pamainomis, leidžia pagaminti iki 75 tūkst. vienetų šaudmenų per metus.

I. Butkauskas

Kartu jis paaiškino, kad Lietuvoje gaminami sviediniai bus sudaryti iš keturių elementų.

„Sviedinio viršuje yra sprogdiklis (angl. fuze), toliau pats sviedinys (angl. projectile), tada energetinės priemonės (angl. charge). Tai yra daiktas, kurį mes dedame į vamzdį, kad sviedinys nuskristų jam skirtą atstumą. Galiausiai yra daiktas, kuris paleidžia patį sviedinį (angl. pirmer)“, – vardija „Rheinmetall Defence Lietuva“ vyriausiasis projekto vadovas.

Jis pažymi, kad gamybos procesas Lietuvoje bus suskaidytas į 2 pagrindinius etapus ir beveik nepriklausys nuo išorės tiekėjų.

Beveik visas gaminys bus paruoštas Lietuvoje. Būsime stipriai nepriklausomi nuo gamybos grandinių.

I. Butkauskas

„Pirmasis bus metalo apdirbimas. Beveik visas gaminys bus paruoštas Lietuvoje. Būsime stipriai nepriklausomi nuo gamybos grandinių. Tai reiškia, kad vietoje pasigaminsime iš metalo gabalo tūtą. Ji bus pagal pasirinktą technologiją užpildyta sprogmenimis, mes ją užtaisysime. Žmonės galvoja, kad TNT yra labai sprogus daiktas, bet jis nėra sprogus. Kad jis sprogtų, jį reikia tinkamai paruošti“, – akcentavo I. Butkauskas.

Konferencijoje paklaustas, ar Lietuvoje žadama gaminti ne tik artilerijos sviedinius, jis atsakė „taip“, tačiau daugiau detalių nepateikė.

Sandėlį gaubs 19 metrų pylimas

„Rheinmetall“ gamykla išdygs Radviliškio rajone, netoli Baisogalos esančio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) valdomoje valstybinėje žemėje.

„Planuojama keturių zonų teritorija. Viena iš jų – sprogstamoji teritorija, ten užpildysime metalą sprogmenimis. Turėsime metalo apdirbimo teritoriją. Ten atvažiuos metalo gaminys ir pavirs į tūtą. Turėsime administracinę teritoriją. Taip pat turėsime aptarnavimo patalpų teritoriją.

Siekiame apsaugoti aplinką. Jei ir bus kokia patalpa, kurioje laikomi sprogmenys, tai visuomenė bus apsaugota. Ta patalpa bus visiškai apkasta smėlio barikadomis. Tų smėlio barikadų aukštis bus iki 19 metrų. Tai bus įspūdingi statiniai Lietuvos plynėse, turėtų matytis iš toli“, – akcentavo I. Butkauskas.

Jis pridūrė, kad smėlio pylimai bus įvairių aukščių, tačiau patys aukščiausi sieks ir minėtus 19 metrų.

Patalpa bus visiškai apkasta smėlio barikadomis. Tų smėlio barikadų aukštis bus iki 19 metrų. Tai bus įspūdingi statiniai Lietuvos plynėse, turėtų matytis iš toli.

I. Butkauskas

I. Butkauskas pažymėjo, kad teritorijoje esantys pastatai iš viso užims 36 tūkst. kv. metrų plotą (palyginimui – bendras Vilniaus „Akropolio“ plotas sudaro beveik 110 tūkst. kv. metrų).

Tai tikrai nėra pats didžiausias statybinis projektas, tačiau technologiškai neabejotinai sudėtingiausias.

I. Butkauskas

„Tai tikrai nėra pats didžiausias statybinis projektas, tačiau technologiškai neabejotinai sudėtingiausias. Todėl vos ne kasdien susitinkame su Policijos departamentu dėl teisės aktų keitimo. Labai daug dalykų, rengiant Lietuvos teisės aktus, nebuvo pritaikyti tokioms apimtims, tokioms galioms, tokiems pajėgumams, kuriuos diegiame“, – akcentavo „Rheinmetall Defence Lietuva“ vyriausiasis projekto vadovas.

I. Butkauskas pažymi, kad bus siekiama, jog gamykla neturėtų beveik jokio poveikio aplinkai.

„Tai reiškia, kad iš mūsų gamybos proceso išeinantis vanduo tikrai nebus blogesnis nei iš bet kokio kito administracinio pastato. Tas vanduo bus išvalytas keturis kartus. Jeigu čia yra Baisogalos gyventojų, tai galiu pasakyti, kad Baisogalos jūra (Baisogalos užtvanka) nenukentės“, – pažymėjo I. Butkauskas.

Jo teigimu, daug bus investuojama ir į elektros tinklus: „Elektros dalis mums taip pat labai svarbi (...). Elektros tinklai yra sunkiai pasiekiami, jie yra toli, tad į elektros tinklus investuojame tikrai daug. Naudosime milžinišką pajėgumą. Tačiau tas pajėgumas bus galimybė Lietuvai, nes bus galima jungti ir vėją, ir saulę prie tų pačių linijų, kurias mes pastatysime. Tai bus nauda visam regionui. (...) Taip pat atnaujinsime kelius ir gatves.“

Darbuotojų skaičių žada didinti iki 70 tūkst.

Kalbėdamas apie „Rheinmetall“ įmonių grupę I. Butkauskas pažymėjo, kad jos pajamos 2024 m. siekė 9,8 mlrd. eurų, bendrovė dirba 174 šalyse, turi 40 tūkst. darbuotojų.

„Išduosiu paslaptį, kad planas yra per artimiausius dvejus metus paaugti iki 70 tūkst. darbuotojų. Apimtys ir veikla labai sparčiai auga. Praėjusių metų pelnas yra apie 1,5 mlrd. eurų, turime sveiką 15 proc. veiklos pelno normą“, – konferencijoje kalbėjo I. Butkauskas.

Išduosiu paslaptį, kad planas yra per artimiausius dvejus metus paaugti iki 70 tūkst. darbuotojų.

I. Butkauskas

Šalia Baisogalos esančioje gamykloje dirbs apie 150 žmonių.

„Galime prisistatyti kaip startuolis, nes paskutinius 5 mėnesius dirbau vienas. Paskui paaugome 100 proc., kai į Lietuvą atvyko generalinė direktorė. Šiemet planuojame paaugti dar 100 proc. – iki 4 žmonių. Taip ir augsime, kad iki kitų metų galo jau turėtume ir 150 darbuotojų“, – teigė I. Butkauskas.

Jis priminė, kad Lietuvoje įkurtos bendrovės „Rheinmetall Defence Lietuva“ 51 proc. akcijų priklauso „Rheinmetall“, 48 proc. lietuviškai „EPSO-G“ ir 1 proc. „Giraitės ginkluotės gamybai“.

„Esame įmonė, kuri atneša technologijų, žinių, tiekimo grandinę, galimybę parduoti gaminius. Tačiau turime ir du partnerius, su kuriais dirbame visiškai tiesiogiai. Vienas jų – „EPSO-G“ grupė. Tai yra Lietuvos pasirinkimas. Grupė yra atsakinga už energetikos projektus, bet ji neblogai žinoma ir kaip įmonė, kuri labai greitai ir kokybiškai numalšino buvusį skandalą su iš Baltarusijos einančiais praeiviais. Jie įgyvendino fizinio barjero projektą.

Taip pat vieną procentą simboliškai valdo Giraitės ginkluotės gamykla. Pagrindinis tikslas – jie išmano Lietuvos teisės aktus, kurie reglamentuoja šaudmenis. Jie taip pat turėtų pirmumą įsigyti įmonės akcijų, jei kada nors būtų priimtas tikslas konsoliduoti Lietuvos gynybines įmones į vieną grupę“, – akcentavo I. Butkauskas.

Pranešimo pabaigoje jis teigė jaučiantis didelį palaikymą iš valstybės institucijų ir pridūrė, kad įmonė jau dabar ieško, kaip vietos verslams ir bendruomenei suteikti daugiau naudos.

„Žemės sklypų tokiai gamyklai Lietuvoje yra tiek, kiek galima suskaičiuoti ant dviejų rankų pirštų. Lietuva sugebėjo, padarė, paruošė, išnuomojo. Tai yra puikus pavyzdys. Matome, kad Lietuva nori bendradarbiauti, ieško būdų ir bendradarbiauja.

Dirbame su Radviliškio savivaldybe, rengiame mokymus Radviliškio profesinėje mokykloje. (...) Planuojame kitą mėnesį atidaryti laikiną biurą. Ieškome paslaugų, kas jį prižiūrėtų, valdytų. Pirmiausia skambiname seniūnei ir klausiame, ką ji rekomenduotų, kad Lietuva ir verslas gautų maksimalią naudą. Taip pat dirbame ir su Policijos departamentu. Teisės aktai, lankstumas, bendradarbiavimas ir tiesiog leidimas mums dirbti pagal NATO standartus, o ne vietos. Tai mums buvo didelis laimėjimas. Ačiū Lietuvai. Lietuva gali ir kai nori, tikrai sugeba“, – pokalbį baigė I. Butkauskas.