Vilniaus senamiesčio Bazilijonų gatvės gyventojai piktinasi, kodėl turi mokėti už Vilniaus istorinių gynybinių įtvirtinimų liekanų – sienos, jungiančios jų namus, remontą. Registrų centre ši siena nėra registruota, todėl neturi savininko, bet tūkstantinių sąskaitų sulaukė būtent jie. Namus administruojanti įmonė pareikalavo jas apmokėti iškart, to nepadariusius perdavė skolų išieškotojams.
Kad du Bazilijonų gatvės namus jungianti siena tvarkyta, dalis gyventojų sako sužinoję tik kai gavo apie pusantro tūkstančio siekiančias sąskaitas.
„Aš pradėjau skambintis kaimynams – už ką tokia sąskaita?“ – LRT TELEVIZIJAI sako namo gyventoja Irena.
Ji ir kiti šių namų gyventojai nesupranta, kodėl neatsiklausta jų nuomonės, nerengtas balsavimas.
„Tai reikia pasakyti arba susirinkimą padaryti, kad mes galvojam padaryti tokią ar tokią veiklą, ar jūs sutinkate? Kas čia, kaip ir iš dangaus“, – sako moteris.
„Labiausiai piktina, kad nėra komunikacijos. Ir su anais būdavo, kad kažkiek informuodavo, dabar nieko, viską post factum ir per piniginę sužinome“, – komentuoja namo gyventojų atstovas Aleksandras Kerulis.
Būstą administruojanti įmonė „Civinity namai“ nesutinka.
„Gyventojai yra visada informuojami tiek skelbimų lentose, tiek savitarnoje arba gaunamosiose sąskaitose, kai kreipiasi paštu, – jiems patiekiam visa informacija“, – kalba „Civinity“ komunikacijos vadovė Raimonda Strazdauskaitė-Žarnauskė.
Ir sako – siena buvo avarinės būklės, ją suremontuoti įpareigojo Vilniaus savivaldybė, o tokiu atveju gyventojų sutikimas nėra privalomas. Tačiau jie stebisi – jei siena tikrai buvo griūvanti, kodėl tvarkyta tik viena pusė, kur įsikūręs privatus darželis ir kur patekti negalima, o iš jų pusės siena toliau byra.
Kaip atrodo už keliasdešimt tūkst. eurų sutvarkyta siena, gyventojai galėjo pamatyti tik gavę sąskaitas ir sužinoję, kad tokie darbai išvis vyko, bei paprašę, kad juos įsileistų privatus darželis, kadangi iš gyventojų langų šios sienos nė nesimato.
Beveik penkiasdešimt tūkstančių eurų – tiek paskaičiuota už darbų projektą ir remontą.
„Ar čia jau visą Vilnių savo lėšomis ir rekonstruosim, tai jei turėtume galimybių, tai viskas būtų gerai“, – sako namo gyventoja Ieva.
„Kaina atitinka rinkos sąlygas, nes buvo organizuojamas konkursas rangovui atrinkti, paskui darbai pagal konkurso sąlygas, kokie buvo – tokie buvo“, – sako R. Strazdauskaitė-Žarnauskė.
Namo gyventojai kreipėsi į savivaldybę – kodėl reikia mokėti jiems, jei pagal miesto brėžinius siena priskirta Bazilijonų vienuolyno ansambliui.
„Registrų centro dokumentuose nėra niekur, kad čia priklausinys. Tai kreipėmės iš pradžių į kultūros paveldą, tada į savivaldybę, bet niekas taip ir vienareikšmiškai neatsakė“, – teigia A. Kerulis.
Vilniaus savivaldybė aiškina, siena kaip atskiras vienetas Registrų centre išties nesuformuota, taigi ir savininko nėra, bet namus jungiančioje sienoje išliko autentiški 16 amžiaus Vilniaus gynybinės sienos fragmentai, o rūsyje – ir gynybinės sienos pamatai. Tai rodo, kad siena – šių namų dalis.
„Taip pat ir teismų praktika formuoja būtent tokį požiūrį“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Marius Brigmanas.
Sako, kad tai paveldo objektas, todėl gyventojams gali būti kompensuota apie 60 procentų darbų sumos.
„Šių daugiabučių namų administratorius kreipėsi į senamiesčio atnaujinimo agentūrą, pateikė visus dokumentus ir greičiausiai kitų metų pradžioje jiems bus kompensuota“, – komentuoja M. Brigmanas.
Tačiau gyventojus ypač piktina, kad sąskaitas įmonė „Civinity namai“ liepė apmokėti iškart. Kai kuriems tai didelė našta, todėl kreipėsi į įmonę – prašė padalyti mokėjimus, o kai kurie mokėti atsisakė, kol nebus pateikta informacija, kokiu pagrindu darbai atlikti ir kodėl tiek kainavo.
Ieva – viena iš tų, kurie mokėti visos sumos iškart negalėjo, tačiau sprendimo būsto administratorė nepasiūlė ir perdavė moterį skolų išieškojimo įmonei, nors per tris mėnesius ji jau buvo sumokėjusi apie 900 eurų.
„Man situacija primena 1990-uosius, kai tau pasako „Civinity“, pirk plytą ir tu perki, nes būsi perduotas antstoliams“, – sako Ieva.
„Civinity namai“ teigia – tokių prašymų iš gyventojų nesulaukė.
„Prašymų išskaidyti dalimis, mano žiniomis, nėra. Jeigu jūs man pateiksite [laiškus], pasižiūrėsim ir atsakysim“, – sako ji.
Tačiau kad tokių prašymų įmonei buvo, rodo LRT turimi gyventojų laiškai. Pasidalijus Ievos susirašinėjimu su įmone, kur į moters laišką dėl dailinio apmokėjimo atsakoma raginimu sumokėti kaip galima greičiau, „Civinity“ pažadėjo dar kartą patikrinti gyventojų užklausas. Vis dėlto, nors ir mokėjo, dalis jų tapo skolininkais ir kas mėnesį papildomai turės sumokėti daugiau nei 100 eurų delspinigių.
