Lietuvos Vyriausybė tikisi iki lapkričio baigti derybas su Europos investicijų banku (EIB) dėl 400 mln. eurų paskolos gynybos projektų finansavimui.
„Derybos dėl paskolos su Europos investicijų banku šiuo metu tebevyksta – galutinio sprendimo EIB valdyba dar nėra priėmusi. Preliminariai numatoma, kad visi formalumai bus užbaigti iki lapkričio, tuomet ir būtų pasirašyta paskolos sutartis“, – komentare BNS teigė Finansų ministerija.
„Paskolos sąlygos bus nustatomos kiekvienam išėmimui atskirai, tačiau dėl kredito reitingų skirtumo sąlygos bus geresnės nei Lietuvai skolinantis rinkoje“, – pridūrė ministerija.
Finansų ministras Rimantas Šadžius liepą interviu BNS sakė, kad ministerija derasi su EIB dėl 400 mln. eurų vadinamosios biudžetinės paskolos gynybos reikmių finansavimui.
Be to, EIB šiemet birželį patvirtino suteiksiantis Lietuvai 540 mln. eurų lengvatinio kredito limitą – šios paskolos bus skirtos Vokietijos brigadai skirto Rūdninkų karinio miestelio statybai, kai bus pasirašomos sutartys su rangovais.
Kitas – Šiaurės investicijų bankas (angl. NIB) ir Vyriausybė gegužę pasirašė 400 mln. eurų 20 metų trukmės paskolos linijos sutartį. Jos lėšos bus skirtos informacinių technologijų ir kibernetinio saugumo stiprinimui, kariniams laivams, orlaiviams, kitai įrangai, nacionalinės pėstininkų divizijos bei Vokietijos brigados būsto, biurų ir mokymo patalpų statybai .
Anot R. Šadžiaus, panaudoti NIB paskolą numatoma 2025–2027 metais, o jos palūkanos yra žemesnės nei skolinantis pasaulio rinkose.
BNS rašė, kad kovą EIB direktorių valdyba išplėtė finansavimo reikalavimus, kad jie apimtų ir projektus, skirtus karinei paskirčiai, pavyzdžiui, kareivinėms, saugykloms, bepiločiams orlaiviams, sraigtasparniams, radarams, palydovams, pažangiajai aviacijai, varomosioms sistemoms ir optikai, kartu išlaikant stiprius finansavimo pajėgumus ir tvirtą poziciją pasaulinėse kapitalo rinkose.
Rūdninkų miestelis Šalčininkų rajone vystomas etapais: pirmąjį 125 mln. eurų vertės etapą rangos būdu jau įgyvendina „Eikos statyba“, o antrasis – apie 1,8 mlrd. eurų vertės – vyks viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) būdu. Du arba tris jo partnerius numatoma pasirinkti šių metų pabaigoje.
Šioje bazėje įsikurs iki 4 tūkst. karių ir civilių, įskaitant infrastruktūrą, skirtą aptarnauti Vokietijos brigadą, kurią sudarys iki 500 darbuotojų. Bazės statybas planuojama pradėti 2026 metais, ji turėtų pradėti veikti 2028 metų pradžioje.
