Taksi vairuotojo darbas Rusijos sostinėje niekada nebuvo labai pelningas užsiėmimas iš Tadžikijos į Rusiją užsidirbti atvykusiam Saidui, bet pragyvenimui užtekdavo.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Tačiau per pastarąsias savaites degalų kainos šoktelėjo daugiau nei 30 procentų – nuo 45 rublių už litrą iki 60. Apskritai, Saido teigimu, pastaruoju metu jam lieka vos trys ketvirtadaliai to, ką gaudavo anksčiau, ir vargiai bepakanka padengti pragyvenimo išlaidas.
„Dirbi, moki nuomą, moki už kurą – visa tai tavo išlaidos“, – „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) sakė neviešinti pavardės paprašęs tadžikas.
Tačiau Rusijos sostinė nėra vienintelė vietovė, kurioje stebimas toks kainų šuolis.
„Panašu, kad Rusija yra atsidūrusi ant kuro krizės slenksčio“, – praėjusį mėnesį rašė vienas didžiausių Maskvos bulvarinių laikraščių, atkreipdamas dėmesį į vis daugiau regionų, kuriuose pranešama apie degalų trūkumą ir kainų kilimą.
Trūkumas daugiausia siejamas su akivaizdžiai neekonominiais veiksniais – tikslingomis Ukrainos dronų atakomis, sunaikinusiomis net 17 proc. Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų.
Tačiau tai kelia nerimą Rusijos vartotojams, vis aštriau jaučiantiems šalies ekonomikos sulėtėjimo padarinius. Po kelerių metų aiškaus augimo, kurį skatino Vyriausybės išlaidos karui su Ukraina, šiandien Rusijos ekonomika akivaizdžiai buksuoja.
Centrinis bankas, kuris, siekdamas pažaboti sparčiai augančią infliaciją, rugsėjo 12 d. vėl sumažino palūkanų normas, tikisi, kad tai padės atkurti ekonomikos pusiausvyrą. Kremlius viliasi, kad ekonomikos sulėtėjimas neturės įtakos gyventojų ryžtui remti karą Ukrainoje.
„Krizė tęsiasi, ji plečiasi, auga, stiprėja, – RFE / RL totorių-baškirų tarnybai sakė rusų ekonomistas Igoris Lipsicas. – Jos nebeįmanoma nuslėpti, o meluoti taip pat nėra gerai, nes gyventojai gali staiga prabusti ir paklausti: „Kodėl mums nesakėte, kad padėtis šalyje tokia prasta?“
Kitų ekonomistų nuomone, sulėtėjimas nėra nei kritinis, nei netikėtas.
„Augimo sulėtėjimo buvo galima tikėtis. Šiuo metu tai labiau primena švelnų nusileidimą, o ne kokią nors staigią krizę“, – teigė Suomijos banko Besivystančios ekonomikos šalių instituto ekonomistė Laura Solanko.
Žemesnė pavara ekonomikoje
Jau daugiau nei dvejus metus Rusijos ekonomika judėjo į priekį kaip sunkvežimis su galingu varikliu, bet vis labiau išbalansuotais ratais.
Pats sunkvežimis yra nacionalinio pramonės pertvarkymo, siekiant užtikrinti galimybę tęsti karą su Ukraina, rezultatas. Tankų, ginklų, šaudmenų, dronų, uniformų ir kareivių ekipuotės gamybai pirmenybę teikiantis Kremlius į šalies ekonomiką įliejo daug rublių, gautų iš naftos ir dujų eksporto.
Vyriausybės duomenimis, 2025 m. bendros išlaidos gynybai ir saugumui siekė 41 proc. visų išlaidų – tai didžiausias rodiklis nuo Šaltojo karo laikų.
Tuo tarpu, siekdama pritraukti vyrus į kariuomenę, Vyriausybė savanoriams mokėjo ypač dosnius atlyginimus ir išmokas.
Toks sprendimas nukreipė pinigų srautus į skurdžius Rusijos regionus, tačiau taip pat iškreipė darbo rinką, išaugindamas darbo užmokestį ir padidindamas infliaciją iki beveik 10 proc.
Siekis sumažinti infliaciją paskatino Centrinį banką padidinti skolinimo palūkanų normas, turinčias įtakos tokiems dalykams kaip automobilių lizingas ir būsto paskolos.
Rezultatas?
Per pirmuosius tris šių metų mėnesius BVP sumažėjo 0,6 proc. palyginti su praėjusiais trimis mėnesiais. Tai pirmasis nuosmukis nuo 2022 m., kai dėl Vakarų sankcijų ir Vakarų įmonių pasitraukimo iš šalies, reaguojant į Maskvos pradėtą plataus masto karą prieš Ukrainą, Rusijos ekonomika susitraukė 1,4 proc.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino aukščiausio rango patarėjai viešai įspėjo apie ekonomikos sulėtėjimą. Finansų ministras Antonas Siluanovas V. Putinui pranešė, kad ekonomika augs vos 1,5 proc.
Po kelių dienų ekonomikos ministras Maksimas Rešetnikovas įspėjo, kad ekonomika „aušta greičiau nei tikėtasi“.
Valstybiniam bankininkystės gigantui „Sberbank“ vadovaujantis Germanas Grefas įspėjo apie galimą „stagnaciją“.
V. Putinas bandė nuraminti nuogąstavimus dėl platesnio masto ekonomikos nuosmukio.
„Esu įsitikinęs, kad galiausiai mums pavyks išspręsti šias problemas ir sugebėsime palaikyti reikiamą ekonomikos augimo tempą ir minimalią infliaciją, – sakė jis Vladivostoke vykusiame verslo forume. – Visi supranta, kad infliacijai užvaldžius ekonomiką, gerai nebus.“
Vien patrankos ir jokio sviesto
Rugsėjo 12 d. Centrinis bankas paskelbė apie nedidelį pagrindinės palūkanų normos sumažinimą – tai jau trečias sumažinimas šiais metais. Infliacija buvo įstrigusi 8,2 proc. lygyje, o tai daugiau nei dvigubai viršija banko nustatytą tikslą.
„Taigi, toliau bus stagnacija – nulinis arba 1 proc. augimas – o po to seks recesija“, – sakė buvęs Rusijos žurnalistas ir ekonomikos apžvalgininkas Bogdanas Bakaleika.
Dėl stagfliacijos ar recesijos išaugęs nedarbo lygis, pasak B. Bakaleikos, galėtų paskatinti daugiau žmonių kovoti Ukrainoje ir pasinaudoti Gynybos ministerijos siūlomais atlyginimais bei išmokomis.
Rusai „liks be pinigų, be darbo ir be maisto, arba pasirašys sutartį su Gynybos ministerija, nes tam pinigų visada bus, – sakė jis „Current Time“. – Taigi ekonomikos problemos iš tikrųjų yra parankios V. Putinui.“
Į ugnį pilama alyva
Rusijos biudžeto pareigūnų teigimu, dėl ekonomikos sulėtėjimo jaučiamas spaudimas Vyriausybės biudžetui, susiduriančiam su deficitu, kuris 2025 m. turėtų siekti 5 trilijonus rublių (60 milijardų JAV dolerių). Tačiau Kremlius nerodo jokių ženklų, kad ketintų mažinti karo išlaidas.
„Rusijos gebėjimas tęsti karą labai priklauso nuo naftos kainų ir sankcijų režimo raidos, – praėjusį mėnesį savo ataskaitoje teigė Petersono tarptautinės ekonomikos institutas. – Jei Rusija, susidūrusi su ribotais ištekliais, patirs nesėkmių mūšio lauke, ji gali būti priversta keisti savo požiūrį – sulėtinti puolimą arba pademonstruoti didesnį lankstumą derybose.“
Praėjusį mėnesį naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi nenurodytais pareigūnais, pranešė, kad mokesčių didinimas yra neišvengiamas. Rusijos verslo leidinys „The Bell“ teigė, kad politikai, kurie tikisi iki rugsėjo pabaigos parengti biudžeto projekto planą, linkę didinti pridėtinės vertės mokestį dviem procentiniais punktais iki 22 procentų.
Toks sprendimas greičiausiai lemtų kainų augimą vartotojams, o tai prieštarautų Centrinio banko pastangoms sumažinti infliaciją.
Nepriklausomas ekonomistas Vladislavas Žukovskis taip pat prognozavo pridėtinės vertės mokesčio, kuris paskutinį kartą buvo peržiūrėtas 2019 m., praėjus vos keliems mėnesiams po V. Putino perrinkimo ketvirtai kadencijai, padidinimą.
„Tai yra grobuoniškiausias mokestis, labiausiai smaugiantis ekonomiką ir gyventojus, nes jis, taip sakant, renkamas nuo visos ekonominės veiklos – nuo visos gamybos ir paklausos šalyje, – sakė jis „Current Time“. – Tai pakenks Rusijos pramonei, civilinei pramonei, nes ji bus priversta perkelti gamybos sąnaudas... galutiniam vartotojui.“
„Dėl to kainos šoktels dar mažiausiai 10–15 procentų, – teigė V. Žukovskis. – Gyventojams tai bus smūgis piniginei, lemsiantis gyvenimo lygio ir realios perkamosios galios sumažėjimą.“
