Lietuvoje vis daugiau dirbančių pensininkų. Nors daugiausia jų – ką tik sulaukusių pensijos ir tęsiančių karjerą, dirba net 90-mečiai. Darbdaviai sako, kad ypač provincijose tokie darbuotojai tikras išsigelbėjimas – jie ne tik užpildo trūkstamas vietas, bet ir yra mažiau įnoringi dėl atlygio.
Panevėžio rajone, Trakiškio parduotuvėje yra išmanusis kasos aparatas, tačiau 80-metė Stefanija Pacevičienė iki šiol naudoja medinį skaičiuotuvą.
„Ta kompiuterinė kasa, tai ilgiau pirkėjui laukti. Greičiau ant skaitliukų ir bendrą sumą tada įmušu“, – pasakoja Stefanija.
Moteris šioje parduotuvėje dirba jau daugiau nei keturis dešimtmečius. Nors į pensiją išėjo prieš 20 metų, sako net nesvarsčiusi nebedirbti.
„Jeigu aš išeičiau, kad nedirbčiau, tai aš nežinau, kas su manim būtų. Aš pripratusi dirbti, nebent sveikatos jau nebūtų, tai gal jau ir negalvotum, ar ten važiuoti, ar dirbti. Aš vis pagalvoju, gerai, išeičiau, bet kas toliau? Ką daryti toliau?“ – svarsto ji.
S. Pacevičienė džiaugiasi, kad ne tik turi veiklos, bet dar gali padėti ir anūkams.
„Anūkas Vilniuje gyvena, mokosi, nuomoja butą, tai, ką aš čia uždirbu, atiduodu į Vilnių anūkui už butą. Mums tikrai nereiktų, užtektų abiem, bet va, padedam vaikui“, – pasakoja Stefanija.
Parduotuvės, kurioje dirba Stefanija, direktorė Janina Krikštaponienė sako, kad ši pardavėja tikras išsigelbėjimas. Kaime surasti darbuotojų sunku, o neretai, reikalauja ir didelio atlygio.
„Parduotuvėje neišgali mokėti didelių atlyginimų – mes tegalim mokėti minimumą ir tai yra tokių mėnesių, kur tą minimumą vos vos susirenkam, kadangi klientų labai stipriai mažėja“, – dalijasi parduotuvės direktorė.
Rokiškėnas 90-metis Povilas Spundzevičius taip pat vis dar dirba. Ir ne vienoje, o net šešiose įmonėse. Jų savininkus ir darbuotojus konsultuoja darbų saugos klausimais, veda mokymus.
„Likau vienas, labai liūdna būti vienam namuose, tai ir darbuojuosi. Padedu darbdaviams, kad užkirstų kelią nelaimingiems atsitikimams“, – teigia vyras.
Povilas sako, kad su darbdaviais dėl atlygio labai nesiderantis.
„Aš gerą pensiją gaunu, man problemos nėra. Pinigą kiek padirbu, po vieną valandą į savaitę kiekvienoje įmonėje, jeigu reikia ir daugiau“, – pasakoja jis.
Vienas iš Povilo viršininkų bendrovės „Geimeda“ direktorius Giedrius Rimkus sako, kad tokį specialistą rasti provincijoje ypač sunku – jų praktiškai nėra, tenka samdyti įmones iš didmiesčių. O tai ir kainuoja daugiau, ir priežiūros sulaukiama mažiau.
„Labai tvarkingas žmogus, disciplinuotas, tokių reta. Įmonė, iš kitur atvažiuos kartą į mėnesį, o čia turi žmogų. Nuobodu jam namuose, ateina jis, kad ir valandą, dvi per savaitę, bet jis atvažiuoja, pasiklausia, gal ko reikia. Pats praeina pasižiūri gamybą“, – dalijasi „Geimeda“ direktorius.
„Sodros“ duomenimis, kas aštuntas, gaunantis senatvės pensiją ir toliau dirba. Tokių – apie 80 tūkstančių ir kasmet šis skaičius auga.
Vidutiniškai jie uždirba 1100 eurų į rankas. Pagal senatvės pensijos gavėjų aktyvumą darbo rinkoje Lietuva stipriai išsiskiria iš kitų šalių. Eurostato duomenimis, vidutiniškai 13 proc. Europos sąjungos gyventojų, pradėjusių gauti senatvės pensiją, toliau dirba. Lietuvoje šis rodiklis – 44 proc.
Viso įrašo galite klausytis LRT RADIJUJO laidoje „Ryto garsai“.
