Inovacijų agentūros tyrimas rodo, kad apie verslo kūrimą pasvarsto beveik pusė jaunų žmonių. Tačiau dažniausiai viskas tuo ir baigiasi. Inovacijų agentūros atstovė pažymi, jog nuo verslo vystymo jaunimą atbaido žinių trūkumas. Pasak jos, verslumo kompetencijas ugdyti ypač svarbu, o ir jaunų verslininkų, darbdavių mentalitetas labai skiriasi nuo brandesnio amžiaus vadovų – jaunimas labiau orientuojasi į socialines problemas, tvarumą, technologijas, sprendimus linkę priimti kartu su komanda bei turi daugiau drąsos rizikuoti.
Verslumas – ne tik gebėjimas parduoti, bet ir dirbti komandoje, spręsti problemas
Inovacijų agentūros Pažangos departamento direktorė Patricija Reut sako, kad verslumo skatinimu tarp jaunų žmonių susidomėta, siekiant ugdyti svarbias kompetencijas – ne tik pardavimo bei verslo kūrimo įgūdžius, bet ir darbą komandoje, problemų sprendimą, komunikaciją, gebėjimą įžvelgti galimybes.
„Ugdydami verslumo kompetenciją mes ugdome nebūtinai būsimuosius verslininkus, verslų savininkus, akcininkus ar pan., bet ir ateityje dirbsiančius puikius žmones komandose, kurie bus daug lankstesni ir tikrai gebės dirbti dinamiškoje aplinkoje“, – pažymi pašnekovė.
Pasak jos, Lietuvoje yra kur kas daugiau versle dirbančių arba jau savo startuolį kuriančių jaunų žmonių nei kitose Europos Sąjungos šalyse.
„Lietuvoje tokių identifikuojama apie 15 proc. Tuo tarpu Europos Sąjungoje – viso labo 10 proc. Yra ir kitų statistinių rodiklių, kurie mums rodo, kad mes Lietuvoje esame verslesni“, – teigia P. Reut.
Orientuojasi į technologijas ir komandinį darbą
Tuo metu personalo atrankos įmonės „Talent Lab“ vadovė Laura Gylienė pažymi, kad jauni ir vyresni darbdaviai labai skiriasi valdymo ir bendravimo stiliumi, požiūriu į technologijas.
„Jaunimui, gimusiam technologiniame amžiuje <...>, technologijos yra tokia savaime suprantama aplinka. Jie kartais netgi labiau pasitiki robotu, duomenimis ir analize nei žmogumi. Nesakau kategoriškai, kad nepasitiki žmogumi, tačiau prieš priimdami sprendimą, pasitikrina nuomones, informaciją ir pasikalba su savo komandomis. Žiūrint į sprendimų priėmimą, jaunesni žmonės linkę labiau rizikuoti. Galbūt dėl to, kad neturi patirties klysti ir turi labai daug ambicijų užkariauti pasaulį, įvairių nuomonių, idėjų“, – pasakoja pašnekovė.
Ji taip pat pabrėžia, kad jaunesni vadovai yra labiau linkę pasikliauti savo komanda, o ne priimti sprendimus hierarchiniu būdu.
„Jeigu vyresnio amžiaus vadovai gali priimti sprendimą patys, savarankiškai ir hierarchiniu būdu, tai jaunesni [vadovai] pasitaria. Galbūt bijo prisiimti atsakomybę, bet ne, čia daugiau nuomonių apsikeitimas prieš priimant sprendimą“, – pastebi L. Gylienė.
„Taip pat jauni vadovai atrankoje labiau pasitiki jaunesniais žmonėmis į kandidatus: pasitiki avansu ir gali su mažesne patirtimi įdarbinti žmogų negu vyresni vadovai. Vyresni vadovai įdarbina jau su patirtimi, rekomendacijomis ir nori būti tikri, kad tas žmogus atneš grąžą“, – priduria ji.
Socialinė atsakomybė svarbiau nei atlyginimas
Anot Inovacijų agentūros Pažangos departamento direktorės P. Reut, agentūros atliktas tyrimas parodo, jog jauni žmonės, dirbantys versle, linkę labiau atsižvelgti į globalias problemas – tiek socialinius, tiek tvarumo iššūkius.
„Aišku, dabar turime visą dirbtinio intelekto tendenciją ir tikrai labai daug kas galvoja, kaip kokiam nors sektoriuje arba gyvenimo srityje pritaikyti dirbtinį intelektą. Iš to kyla verslo idėjos. O kartais tie verslai ir idėjos būna pačios pripildytos pasitikėjimu savimi, jaunatviško idealizmo ir noro pakeisti pasaulį. Tai tendencingai rodo ir globalus verslumo tyrimas, kad išties jaunimas daugiau siekia spręsti problemas, o ne tik susikurti sau darbo vietą“, – pabrėžia P. Reut.
Personalo atrankos įmonės „Talent Lab“ vadovė L. Gylienė sutinka, jog jaunesnių bei vyresnių darbuotojų vertybės skiriasi. Anot jos, jauni asmenys tiek daug nesiorientuoja į atlyginimą, kiek į tai, ką jie gali atnešti įmonei.
„Iš tiesų socialinė atsakomybė vienareikšmiškai jiems yra svarbi – ką organizacija paliks po savęs ir kiek jie gali atnešti organizacijai. Kartais net juokingi būna klausimai. Pavyzdžiui, ar įmonė rūšiuoja šiukšles, kokiais automobiliais važinėja, ar yra elektromobilių pakrovimo stotelės, kiek elektromobilių yra, kiek mes saugom gamtą“, – sako L. Gylienė.
Tačiau ji neatmeta idėjos, jog jaunimui uždirbti gerą atlyginimą taip pat yra labai svarbu.
„Atlyginimas nesiskiria nuo tų žmonių, kurie turi, pavyzdžiui, 15 patirtį. Skiriasi nebent lūkesčiai. (...) Bet jie [jauni darbuotojai] turi visiškai kitokį mąstymą. Jie gali įdarbinti technologijas, kai brandesnio amžiaus žmonės įvertina, ar tikrai verta įdarbinti technologijas ir kiek mes įdėsime pinigų į tas technologas. O jie negalvoja apie tai. Jie mano, kad tai yra grąža iš karto“, – pastebi L. Gylienė.
Į darbo rinką neskuba – nori pažinti visas galimybes
Inovacijų agentūros Pažangos departamento direktorė P. Reut atkreipia dėmesį ir į tai, kad jaunimas dabar taip nebeskuba į darbo rinką kaip anksčiau dabartiniai vyresni žmonės.
„Jie nusprendžia pakeliauti, įsivertinti skirtingas galimybes, teikiamas pasaulyje, dirbti nuotoliu iš skirtingų pasaulio valstybių. Iš vienos pusės, gal tiems, kurie neturėjo tokių patirčių, gali atrodyti keista, kaip jaunimas neskuba prisiimti atsakomybių, bet galima pagalvoti ir apie tai, kad jie gali atsivežti unikalių patirčių ir po to iš jų kurti verslus, kurie turi konkurencinį pranašumą, išskirtinumą“, – sako P. Reut.
Tuo metu Personalo atrankos įmonės „Talent Lab“ vadovė L. Gylienė pastebi, jog brandesnio amžiaus žmonių ir jaunimo požiūriai skirtingi ir lojalumo darbovietei atžvilgiu.
„Brandesniems žmonėms tai yra vertybė, kai žmogus išdirba penkis ar šešis metus, o jaunesniems žmonėms tai – galimybių neišnaudojimas, nes taip tu užsisėdi ir nematai visai kitų rinkų, kitų technologijų neįdarbinti arba kitokio verslo nepamatai“, – pažymi pašnekovė.
Jaunimą nuo verslo atbaido žinių trūkumas
Vis dėlto, daugelis jaunimo kurti nuosavą verslą nesiryžta. Inovacijų agentūros Pažangos departamento direktorė P. Reut aiškina, jog nuo verslo steigimo jaunus žmones labiausiai atbaido žinių trūkumas.
„Kasdieninėje praktikoje matome, kad padedant jauniems verslams, bene labiausiai nuo augimo ir stabdo ta žinių stoka, kai žmogus turi idėją, bet visgi negeba suprasti, kaip ją pasitikrinti, nuo ko pradėti (...) Tai čia pati verslo pradžia: verslo strategijos dėliojimas, savo hipotezės pasitikrinimas rinkoje. Todėl tikrai reikia ekspertų, mentorių pagalbos ir, žinoma, kontaktų. (...) Tai yra ypatingai svarbu versle. Šioje vietoje jauni žmonės tikrai neturi konkurencinio pranašumo“, – komentuoja pašnekovė.
Anot jos, yra nemažai programų jauniems žmonės, kurios gali padėti su verslo idėjos vystymu.
„Turime jauniems žmonėms [programą] „Kickstart Lab“, kuri yra skirta ateiti su savo verslo idėja ir net nebūtinai turi žinoti, kaip ją reikia įgyvendinti. Mūsų ekspertų užduotis – atrasti kitas kompetencijas, kurių trūksta, nes dažnai, formuojant startuolį, turi būti vadybinė, technologinė ir dar pardavimų kompetencija“, – sako P. Reut.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Aukso amžius“ įraše
