Lietuvoje pastebima nerimą kelianti tendencija: mažėjant nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis prostitucijos ar narkotikų platinimo tikslais, skaičiui, sparčiai auga kitas reiškinys – migrantų išnaudojimas priverstiniam darbui.
„Tai tikrai nauja tendencija. Tokių bylų ikiteisminių tyrimų skaičius didėja, ir verta prisiminti, kad dar prieš kelerius metus mūsų baudžiamajame kodekse net nebuvo atitinkamo straipsnio“, – teigė generalinė prokurorė Nida Grunskienė LRT radijo eteryje.
Šiuo metu, prokuratūros duomenimis, vyksta 22 ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis, dešimt iš jų tiesiogiai susiję su priverstinio darbo atvejais.
Tačiau ne visi teisininkai sutinka, kad situaciją reikėtų apibūdinti tokiu skambiu terminu. Advokatas Girius Ivoška pabrėžia, kad „prekyba žmonėmis priverstinio darbo tikslais“ yra apibrėžimas, kuris labiau tinka masinio darbo jėgos įvežimo ir jos laikymo faktinės vergovės sąlygomis atvejais.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Daugėja bylų, susijusių su priverstiniu darbu ir užsienio darbuotojų išnaudojimu.
- Dažniausiai išnaudojimo aukomis tampa Ukrainos, Baltarusijos ir Centrinės Azijos šalių piliečiai.
- Kartais Lietuvoje migrantai uždirba mažiau nei savo šalyje.
- Teisininkas: kalbos barjeras trukdo suprasti darbo sąlygas ir pasirašytas sutartis.
„Kai kalbama apie atskirus darbuotojų skundus, kurie dažniausiai susiję su nesumokėtu darbo užmokesčiu, vargu, ar galima kalbėti apie prekybą žmonėmis tikrąja šio žodžio prasme“, – pažymi jis.
Žmogaus teisių gynėjai teigia, kad dažniausiai išnaudojimo aukomis tampa užsieniečiai, pasirengę dirbti transporto srityje. Rizikos grupei priklauso imigrantai iš Uzbekistano, Ukrainos, Tadžikistano, Kirgizijos, Rusijos ir Baltarusijos. „Paprastai darbo klausimais kreipiasi rusakalbės migrantės iš įvairių šalių – nuo Ukrainos iki Centrinės Azijos“, – patikslina advokatas.
Kirgizai: „Žmonės lieka be darbo“
Kirgizijos diasporos Lietuvoje pirmininkas Belekas Aydarovas patvirtina: sunkumai yra pažįstami daugeliui jo tautiečių.
„Tai susiję ne tik su vairuotojais. Žmonės dirba restoranuose, statybos bendrovėse – ir ten kyla tokios situacijos. Žmonės atvyksta, jiems žadami aukso kalnai, o iš tikrųjų jie uždirba 600–800 eurų. Sakoma: dirbkite iki pietų, o po to eikite namo. Iš tikrųjų jie lieka be darbo“, – pasakoja B. Aydarovas interviu LRT.lt.
Pasak jo, įstatymai riboja migrantus, kurie jaučiasi „kaip narve“: pagal įstatymą pirmuosius šešis mėnesius jie privalo dirbti pas tą darbdavį, kuris juos pakvietė. „Darbdaviai jaučiasi karaliais: noriu – atleidžiu, noriu – palieku. Negalima išvykti į kitą vietą, net jei sąlygos yra baisios, o atlyginimo nėra. Dėl to žmogus atsiduria surištomis rankomis ir kojomis, be teisės rinktis“, – sako jis.
B. Aidarovas pateikia pavyzdį apie statybininkus iš Kirgizijos, kurie Lietuvoje mėnesius laukė atlyginimo.
„Yra atvejų, kai statybininkai dirbo tris mėnesius be atlyginimo. Aš asmeniškai pažįstu šiuos vaikinus – jie yra kantrūs, ramūs žmonės, bet jie liko tiesiog be duonos. Jie sakė, kad maitinosi tik duona ir vandeniu, kad bent kaip nors išgyventų. Kai jie kreipėsi į inspekciją, pajuto, kad tikrintojai yra labiau darbdavio pusėje. Galiausiai jiems buvo pažadėta išmokėti atlyginimą dalimis, bet pažadai nebuvo įvykdyti, o įmonė paskelbė bankrotą“, – sako jis.
Migrantai, priduria pašnekovas, atvyksta į Lietuvą, investavę nemažas sumas: nuo dviejų iki trijų tūkstančių eurų už kvietimą ir dokumentų tvarkymą, plius kelionės išlaidas.
„Daugelis vyrų, kurie atvyksta čia dirbti, nėra jaunuoliai, o šeimų maitintojai. Jie išlaiko savo namus, jų vaikai laukia pinigų, o jie lieka čia be atlyginimo ir be pagalbos. Įsivaizduokite, kad mūsų žmonės statė estakadą Klaipėdoje, stadioną Kaune, o galiausiai atsiduria situacijoje, kai uždirba mažiau nei savo šalyje. (...) Mūsų šalis vystosi, o mūsų tautiečiai grįžta atgal arba į Vokietiją, Belgiją“, – sako B. Aydarovas.
Tačiau, B. Aydarovo nuomone, problema peržengia ekonomikos ribas. „Mes, diaspora, stengiamės suartinti žmones, dalyvaujame kultūriniuose projektuose, rengiame parodas, švenčių metu statome jurtas. Norime statyti tiltus. Tačiau kartais susidaro įspūdis, kad kažkas, atvirkščiai, specialiai provokuoja nesantaiką“, – sako jis.
Aktyvistas pasakoja ir apie teigiamą patirtį: prieš kurį laiką Lietuvoje pagal projektą buvo surinkta 30 verslo atstovų, kurie pakvietė jį į susitikimą.
„Mes diskutavome, kaip sudominti kirgizus dirbti čia, kaip atsižvelgti į kultūrinius ypatumus – kaip kirgizams, pavyzdžiui, dirbti su moterimis vadovėmis, kaip dirbti per Ramadą. Buvau labai apsidžiaugęs, kad dialogas yra įmanomas. Taip, kultūrinis bendradarbiavimas vyksta, mes aktyviai dalyvaujame, pavyzdžiui, tautų mugėje, Kauno mugėse, puikiai bendradarbiaujame su Tautinių mažumų departamentu ir Tautinių bendrijų namais, ir tai teikia vilties“, – sako jis.
Problema – kalbos barjeras
Tuo tarpu advokatas G. Ivoška patvirtina, kad dažniausiai ginčai kyla dėl darbo užmokesčio, kai darbdavys neteisingai apskaičiuoja atlyginimą už dirbtą laiką. Pavyzdžiui, pirmuosius mėnesius atlyginimai mokami reguliariai, bet vėliau įmonė susiduria su finansiniais sunkumais ir atlyginimo dydis tampa žymiai mažesnis nei tikėtasi.
„Kartais, ypač transporto srityje, susidaro situacijos, kai neteisingai mokamos komandiruočių išlaidos“, – aiškina advokatas G. Ivoška. „Tai gana paplitusi problema, kuri dažnai susijusi su kultūriniais skirtumais, skirtingu darbo santykių supratimu. Kartais priežastis slypi asmeniniuose konfliktuose tarp darbdavio ir darbuotojo: emocinė įtampa trukdo susitarti ir veda prie nesusipratimų, o tai galiausiai apsunkina tolesnį bendradarbiavimą.“
Būna ir taip, kad nepatenkintas darbo rezultatais darbdavys bando drausminti darbuotoją, netaikydamas tiesioginių finansinių nuobaudų, o naudodamas spaudimo priemones, kad motyvuotų jį laikytis taisyklių.
Atskira problema – kalbos barjeras. Darbdavys privalo būsimam darbuotojui pateikti informaciją apie darbo sąlygas jam suprantama kalba. Tačiau praktikoje dokumentai kartais verčiami tik žodžiu, trumpai apibendrinant, be išsamaus rašytinio teksto. Dėl to jau pradėjus dirbti kyla nesusipratimų ir ginčų.
„Svarbu suprasti, – apibendrina G. Ivoška, – kad ne visada darbdavys yra vienareikšmiškai neteisus, o darbuotojas – visiškai teisus. Dažnai patys darbuotojai skuba pasirašyti dokumentus, neuždavę reikiamų klausimų, ir būtent tai ateityje sukelia konfliktus“.
Rimtai nukentėjo daugiau nei šimtas žmonių
Kaip teigia generalinė prokurorė N. Grunskienė, prekybos žmonėmis tyrimuose nukentėjusiaisiais pripažinti 111 asmenys, o įtariamaisiais – 75 asmenys.
Remiantis Seimo kontrolierių duomenimis, tikrasis prekybos žmonėmis aukų skaičius yra didesnis nei registruoja teisėsaugos institucijos. Tai patvirtina nevyriausybinių organizacijų duomenys: praėjusiais metais jos suteikė pagalbą 107 naujoms prekybos žmonėmis aukoms, dar 132 asmenys gavo ilgalaikę pagalbą.
Kai kurie advokatai teigia, kad darbuotojų išnaudojimo atvejų Lietuvoje gali būti dešimtys tūkstančių, o gal net iki 100 tūkstančių. G. Ivoška abejoja tokio masto problema.
„Negaliu komentuoti šių skaičių, nes negaliu įsivaizduoti, kas už jų slypi. Ką tai reiškia? Jei turima omenyje darbo ginčų skaičius, tai jų galima suskaičiuoti šimtais, su trimis nuliais, bet su penkiais nuliais – ne. Aš negaliu komentuoti tokių dalykų. O tai, kad tai masinis reiškinys, reikia patikslinti statistiką, kiek kreipiasi Lietuvos piliečiai, kiek ne Europos Sąjungos piliečiai“, – sako G. Ivoška.
Dažniausiai išnaudojami ukrainiečiai ir baltarusiai
Lietuvos valstybinė darbo inspekcija fiksuoja užsieniečių įdarbinimo taisyklių pažeidimų skaičiaus augimą, nepaisant bendro trečiųjų šalių piliečių nelegalaus darbo atvejų sumažėjimo. Palyginti su 2021 m., pagal įstatymus pažeidžiant įdarbintų užsienio darbuotojų skaičius padidėjo beveik penkis kartus.
„Nors rimti atvejai pasitaiko retai, praktika rodo, kad išnaudojami žmonės iš įvairių šalių, dažniausiai – Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, taip pat darbuotojai iš Tadžikistano, Uzbekistano, Kirgizijos ir Moldovos“, – pažymi inspekcija komentare LRT.lt.
Didžioji dalis užsieniečių, kurie 2024 m. dirbo nelegaliai, yra Ukrainos piliečiai. Jie sudaro 35 proc. visų nustatytų pažeidėjų. 25 proc. nelegaliai dirbusių užsieniečių yra Baltarusijos piliečiai. Vis dažniau nustatomi kitų šalių, pvz., Tadžikistano, Uzbekistano, Kirgizijos, Moldovos, piliečių nelegalaus darbo atvejai. 2024 m. jie sudarė 44 proc.
Daugiausia pažeidimų užregistruota statybos (38 proc.) ir transporto (15 proc.) sektoriuose. Tuo pačiu metu transporto srityje pastebimas žymus nelegalių darbuotojų skaičiaus sumažėjimas – nuo maždaug 600 2023 m. iki 62 2024 m. Darbo inspekcijos duomenimis, tam įtakos turėjo griežtas tarptautinio krovininio transporto tikrinimas pasienyje su Baltarusija.
Praktikoje dažniausiai fiksuojami šie pažeidimai:
– Užsieniečiai dirba pas darbdavį, kuris ne vėliau kaip vieną dieną iki darbo pradžios nepranešė socialinio draudimo sistemai („Sodra“) apie jų įdarbinimą.
– Darbuotojai turi negaliojančius dokumentus, patvirtinančius teisėtą buvimą šalyje (pavyzdžiui, pasibaigęs leidimas gyventi).
– Užsieniečiai dirba ne pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo juos įdarbinti pagal Lietuvos teisės aktus.
– Darbdaviai nepateikia pranešimų apie užsieniečių darbą per elektroninę sistemą EDAS.
Ši situacija atsispindi ir kreipimuose į Darbo ginčų komisiją. Nuo 2021 m. skundų, susijusių su užsieniečiais, skaičius padidėjo 4,3 karto. 2024 m. buvo užregistruota daugiau nei 2,2 tūkst. kreipimųsi, o tai sudarė apie ketvirtadalį visų bylų. Daugiausia kreipimųsi gaunama iš Baltarusijos ir Ukrainos piliečių.
Didėja prašymų iš Tadžikistano, Kirgizijos, Uzbekistano ir kitų Centrinės Azijos šalių piliečių skaičius.
Daugiausia darbo ginčų su užsieniečiais užregistruojama transporto (65 proc.) ir statybos (8 proc.) sektoriuose. Didžioji dalis trečiųjų šalių piliečių pareiškimų reikalavimų yra susijusi su darbo užmokesčio ir kitų sumų, kylančių iš darbo santykių, mokėjimu. Tokie reikalavimai sudaro apie 85 proc. visų užsieniečių kreipimųsi.
Siekiant sumažinti pažeidimų skaičių, Valstybinė darbo inspekcija 2025 m. planuoja surengti mokomuosius seminarus užsieniečių įdarbinimo klausimais.
Teisininkė: „Niekada nepasirašykite to, ko nesuprantate“
Darbo teisės specialistė Jelena Tarasova pasakoja, kad prieš kelerius metus susidūrė su trečiųjų šalių darbuotojų – vairuotojų ir darbininkų iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos – skundais. Jos teigimu, būtent šios kategorijos darbuotojai dažniausiai skundėsi darbdaviais.
„Labai daug žmonių kreipėsi į mane, skundėsi, kad darbdaviai pasinaudoja jų nežinojimu apie Lietuvos teisės aktus. Deja, ne visada galėjau pati padėti, teko nukreipti į kolegas. Tačiau dalis bylų pasiekė teismus, ir daugelis darbuotojų laimėjo“, – pasakojo teisininkė interviu LRT.lt.
Pasak jos, problemos šaknys yra tai, kad užsieniečiai darbuotojai dažnai nežino savo teisių, o kai kurie darbdaviai tuo piktnaudžiauja. Galiausiai žmonės praranda dalį atlyginimo ir socialines garantijas.
Pagrindinis J. Tarasovos patarimas – niekada nepasirašyti dokumentų, jei jie nėra aiškūs.
„Darbo kodeksas aiškiai nurodo: visi dokumentai turi būti pateikiami darbuotojui jam suprantama kalba. Darbdavys privalo tai padaryti. Jei sutarties sąlygos suformuluotos neaiškiai, darbdavys privalo jas paaiškinti. Pasirašyti tai, ko nesupranti, yra kategoriškai draudžiama“, – pabrėžė teisininkė.
Ji priminė, kad būtent parašai po nesuprantamais dokumentais dažnai atima iš darbuotojų galimybę ginti savo teises: „Žmogus pasirašo popierių, kad gavo pinigus, nors iš tikrųjų to nebuvo. Vėliau įrodyti priešingą dalyką praktiškai neįmanoma“.
Pasak teisininkės, pirmasis veiksmas kilus problemoms – kreiptis į darbdavį.
„Visada pradedame nuo darbdavio. Kartais klausimas sprendžiamas žodžiu, bet jei situacija sudėtinga – būtinai raštu. Netgi susirašinėjimas SMS žinutėmis ar per žinučių programėlę bus įrodymas, kad žmogus kreipėsi ir užfiksavo problemą“, – sako J. Tarasova.
Jei klausimo nepavyksta išspręsti, kitas žingsnis yra Darbo ginčų komisija prie Darbo inspekcijos. „Tai nemokama procedūra, prieinama ir užsieniečiams, rusų arba anglų kalba. Tačiau jei byla bus perduota teismui, tai jau bus lėšų reikalaujantis procesas, o pralaimėjus teks padengti darbdavio išlaidas“, – įspėja teisininkė.
Jei klausimo nepavyksta išspręsti, kitas žingsnis yra Darbo ginčų komisija prie Darbo inspekcijos. „Tai nemokama procedūra, prieinama ir užsieniečiams, rusų arba anglų kalba. Tačiau jei byla bus perduota teismui, tai jau bus mokama, o pralaimėjus teks padengti darbdavio išlaidas“, – įspėja teisininkė.
Atskirai J. Tarasova aptarė viršvalandžių klausimą. „Pas mus nemokamo darbo iš viso nėra. Bet koks darbas turi būti apmokamas. O viršvalandžiai galimi tik gavus raštišką darbuotojo sutikimą. Niekas neturi teisės versti žmogų dirbti viršvalandžius, juo labiau nemokamai“, – pabrėžė ji.
Kiek migrantų yra Lietuvoje?
2025 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis, Lietuvoje gyvena nemažai užsieniečių, turinčių galiojančius leidimus gyventi. Migracijos departamento duomenys rodo skirtingą dinamiką pagal kilmės šalis – vienose bendruomenėse skaičius mažėja, kitose, atvirkščiai, auga.
Per pastaruosius dvejus su puse metų ukrainiečių skaičius Lietuvoje sumažėjo: nuo 94,9 tūkst. 2023 m. sausio mėn. iki 75,9 tūkst. 2025 m. rugpjūčio mėn. Didžiausias sumažėjimas įvyko 2023–2024 m. (−17,8 tūkst.), bet 2025 m. mažėjimas sulėtėjo, o nuo birželio iki rugpjūčio netgi buvo užfiksuotas nedidelis augimas (nuo 73,8 iki 75,9 tūkst.).
Baltarusai Lietuvoje rodo priešingą dinamiką. 2023 m. jų buvo 48,8 tūkst., o 2024 m. sausio mėn. – jau 62,1 tūkst., bet tada prasidėjo nuosmukis: iki 2025 m. rugpjūčio mėn. jų skaičius sumažėjo iki 51,9 tūkst. Per pusę 2025 m. sumažėjimas sudarė daugiau nei 5,5 tūkst. žmonių. Rusų skaičius Lietuvoje nuolat mažėja: nuo 15,7 tūkst. 2023 m. pradžioje iki 14,2 tūkst. 2025 m. vasarą.
Per pastaruosius metus Lietuvoje pastebimai pasikeitė migrantų iš Pietų Kaukazo ir Centrinės Azijos šalių skaičius. Taigi, 2023–2024 m. Azerbaidžano piliečių skaičius žymiai padidėjo: jų skaičius išaugo nuo 1,3 tūkst. iki 4,7 tūkst. Tačiau jau 2025 m. tendencija pasikeitė, ir skaičiai pradėjo palaipsniui mažėti – iki rugpjūčio liko apie 4,1 tūkst. žmonių.
Kirgizijos piliečių pokyčiai yra dar kontrastingesni. Jei 2023 m. užfiksuotas staigus šuolis – nuo 1,9 tūkst. iki 6,2 tūkst., tai vėlesniais mėnesiais vyko stabilus mažėjimas. Iki 2025 m. rugpjūčio šalyje gyveno jau 4,7 tūkst. kirgizų.
