Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmuose ketvirtadienį pradėtas nagrinėti 48 kailinių žvėrelių augintojų ieškinys Lietuvos valstybei. 113 milijonų eurų dėl žlugdomo verslo reikalaujantys augintojai siūlė derėtis, bet atsakovė Seimo kanceliarija nuo mediacijos atsisakė, tad bylinėjimosi procesas tęsis.
48 ūkiams atstovaujantys advokatai įrodinėjo, kad kompensavimo mastas yra per menkas ir dengia tik menką dalį žalos. Mat prarandamas ir verslas, ir sau bei kitiems sukurtos darbo vietos.
Augintojai apkaičiavo, kad žala 2027 m. uždarius ūkius gali siekti 113 milijonų eurų, kaip ir nurodyta ieškinyje. Tiesa, ieškovai paprašė teismo dar skirti ekspertizę, kad būtų įvertintas kiekvienas ūkis ir jame padarytos investicijos.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Kailinių žvėrelių augintojai teigia, kad siūloma kompensacija padengia tik mažą dalį žalos.
- Verslininkai pateikė teismui 113 milijonų eurų ieškinį, nes tiek vertina patiriamus nuostolius.
- Kailinių žvėrelių auginimo senbuvis Č. Tallat-Kelpša pavyzdžiu vadina Daniją, kuri atlygino žalą ir vėl leidžia steigti ūkius.
- Žemės ūkio ministras I. Hofmanas sako, kad už nuostolius reikia atlyginti sąžiningai.
- Seimo kanceliarija nesutinka su ieškiniu ir teigia, kad įstatymo leidėjas įstatymams nenusižengė.
Teismas išklausė šalių paaiškinimų ir atidėjo bylos nagrinėjimą iki spalio. Tiesa, dar bus vertinamas ieškovų prašymas skirti ekspertizę.
Investavo 15 mln. eurų
Tarp ieškovų yra vienas stambiausių ir seniausių augintojų Česlovas Tallat-Kelpša.
Daugiau kaip 30 metų šiame versle dirbantis verslininkas sako, kad siūlomos kompensacijos yra juokingos, mat jo ūkiui pasiūlyta 50 tūkstančių eurų kompensacija, o jis kiekvieną mėnesį išleidžia dukart daugiau vien darbuotojų algoms.
Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijai vadovaujantis verslininkas pažymi, kad ilgai šis verslas buvo laikomas prioritetiniu ir buvo valstybės skatinamas: „Reikalavimai keitėsi, todėl į modernizuojamą ūkį kasmet buvo investuojama po milijoną eurų, o visos investicijos siekia apie 15 milijonų eurų.“
Žinia, kad kailinių žvėrelių auginimas uždraudžiamas, o siūlomos kompensacijos padengia vos dalį investicijų, Č. Tallat-Kelpšai sukėlė šoką. Juolab kad kitos valstybės elgėsi kitaip.
Pavyzdžiu vadina Daniją
Pasak verslininko, puikus socialinės politikos pavyzdys yra Danija, ten žvėrelių augintojams ne tik atlygino su kaupu, bet ir prisiėmė visus ūkių sunaikinimo rūpesčius: „Ir jei mums sumokėtų 2–3 kartus mažiau, sakyčiau, kad gerai.“
Č. Tallat-Kepša pažymi, kad Danija išmokėjo kaip kompensacijas apie 1,7 milijardo eurų, bet dabar kailinių žvėrelių auginimo verslas šioje valstybėje vėl leidžiamas. Jis neuždraustas Lenkijoje, kitose šalyse.
Tiesa, galimybės perkelti visą verslą į užsienį lietuviai nesvarsto, nes tai neįmanoma dėl pernelyg didelių kaštų.
Turimos įrangos neįmanoma pritaikyti ir kitiems verslams, tad be darbo ir pajamų šaltinio kaimiškose vietovėse liks šimtai šeimų.
Palaiko keliamus reikalavimus
Šioje byloje kaip trečiasis suinteresuotas asmuo įtraukta Žemės ūkio ministerija. Jos atstovai į bylos nagrinėjimą neatvyko, bet atsiliepime sutiko, kad už nuostolius turi būti atlyginama sąžiningai.
Atostogaujantis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas LRT RADIJUI komentavo taip pat – uždrausti galima, bet žalą privalu atlyginti civilizuotai: „Padarykim tą [draudimą] civilizuotai kaip kitose šalyse. Ne patyčiomis iš žmonių [sumokant] po keletą eurų, kas yra pasityčiojimas, bet kompensuokim taip, kaip kitos Europos Sąjungos šalys. Pavyzdžiui, Danijoje nuo 300 iki 500 eurų už vieną žvėrelį.“
Pasak ministro, teisingiausias kelias buvo Seimui numatyti visus atsitraukimo kelius, finansavimo šaltinius. „Galbūt teismas yra vienas iš kelių sprendimo būdų šioje situacijoje“, – sakė I. Hofmanas.
Atmeta ieškovų pretenzijas
Atsakovė šioje administracinėje byloje Seimo kanceliarija su ieškiniu nesutinka. Nuotoliniu būdu posėdyje dalyvavęs Seimo kanceliarijos teisininkas į derybas nesileido – atmetė ir mediacijos galimybę.
„Valstybės atstovai teismo prašė pareiškėjų skundą atmesti, nes valstybės atsakomybei atsirasti yra būtinos trys sąlygos: valstybės institucijos (įstatymo leidėjo) neteisėti veiksmai, šiais veiksmais padaryta žala, o tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos turi būti priežastinis ryšys. Konstitucinis Teismas 2025 m. kovo 19 d. nutarime pažymėjo, kad tokios veiklos uždraudimas Konstitucijai neprieštarauja. Taigi įstatymo leidėjo neteisėtų veiksmų nėra nustatyta“, – atsakyme LRT.lt parašė Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuro vedėja Justė Radzevičiūtė-Laugalienė.
Kailinių žvėrelių auginimas Lietuvoje nebegalimas nuo 2027 metų. Iki tol augintojams mokamos kompensacijos už verslo praradimą.
Dabar Lietuvoje dar yra likę apie 100 kailinius žvėrelius auginančių ūkių. Juose yra apie 700 000 audinių ir keliasdešimt tūkstančių šinšilų.
