Tėvai vaikų kišenpinigiams negaili dešimčių eurų: ekspertai pataria „neperspausti“

Kišenpinigių savo vaikams duoda didžioji dauguma mokyklinio amžiaus vaikus auginančių tėvų – vieni tikisi, kad jų atžalos papietaus mokykloje ar nusipirks reikalingų smulkmenų, kiti šiomis lėšomis savo atžaloms leidžia disponuoti laisviau. Pasak ekspertų, taisyklės, kiekgi reikėtų skirti pinigų savo vaiko norams, nėra, tačiau savi pinigai svarbūs ir vaiko raidai.

„Kiek kišenpinigių nuo rudens skirsite vaikui?“ – tokį klausimą iškėlė vienos socialinio tinklo „Facebook“ grupės narė.

Į diskusiją įsitraukusių dalyvių nuomonės pasiskirstė itin įvairiai. Vienos mamos tikino, kad vaikų maitinimu mokykloje, transportu, būreliais, korepetitoriais, pramogomis pasirūpinta, tad duoti papildomai jau nėra prasmės, ir taip viskas brangiai atsieina.

Antri teigė, jog iš šeimos biudžeto atskirai vaiko įgeidžiams pinigų taip pat neskiria, tačiau jiems perveda valstybės skiriamus vaiko pinigus. Ši išmoka šiemet siekia 122,5 euro per mėnesį.

Dar kiti svarstė, kad jei jau tėvai skiria lėšų papildomiems vaiko norams, vadinasi, mažiau skirti galima su vaiku susijusioms išlaidoms.

„Kiek duosit kišenpinigių, tiek atimat iš bendrų išlaidų biudžeto. Tai yra vaikas perkasi kažką pats, jūs neperkat“, – svarstė vienas minėtosios pokalbių grupės narys.

Visgi didesnė dalis tėvų teigė, kad jaunesnių vaikų išlaidoms skiria apie 5–15 eurų per savaitę, paauglių – 20–30 eurų.

„20 eurų maistui ir 25 eurai papildomai savaitei. Tie skirti visokioms mačioms, pasivaikščiojimams mieste, užkandžiams per nakvynes su draugais ir pan. Turi, žodžiu, spręsti, kam leidžia, ir planuotis“, – patirtimi dalijosi dvi paauglystės sulaukusias atžalas auginanti mama.

Dalis tėvų teigė, kad vaikų asmeninėms išlaidoms turėtų būti skirta bent jau kelios dešimtys eurų.

„40 eurų mėnesiui tai čia minimumas. Ar norit pratinti savo vaiką prie žemas pajamas gaunančių žmonių?“ – svarstė grupės narys.

Pasitaikė ir tokių, kurie teigė savo vaikams skiriantys 200–300 eurų per mėnesį.

Dar kiti tikino, kad vaikų kišenpinigiai tiesiogiai priklauso nuo jų elgesio ir pasiekimų mokykloje.

„Daugiausia mėnesiui gali gauti 100 eurų, priklauso nuo praeito mėnesio pažymių vidurkio, pavyzdžiui, jei vidurkis 8,2, gauna 82 eurus. 100 dar negavo... Bet pati perkasi rūbus, batus, susimoka už telefoną ir „Ežį“ iš to, ką susitaupo“, – rašė taip pat paauglę auginantį mama.

Portalas LRT.lt ekspertų paklausė, kiek ir kaip dažnai kišenpinigių turėtų gauti vaikai.

Kada ir kiek?

Remiantis banko „Swedbank“ duomenimis, kišenpinigių, kuriuos vaikai gali išleisti savo reikmėms, tai yra ne dienos pietums mokykloje ar būreliams, tėvai, auginantys vaikus nuo 7 iki 19 m., savo atžaloms dažniausiai skiria priklausomai nuo vaiko amžiaus ir savo pajamų, skiriasi tik duodamos sumos dydis ir dažnumas.

„Jei vaikai jaunesni, jiems duoda kasdien ar kas dvi dienas, bent kelis kartus per savaitę. Kuo vaikai vyresni, tuo sumos didėja ir retėja“, – tendencijas įvardijo banko „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Pavyzdžiui, 5–6 m. ir 7–10 m. vaikams tėvai vidutiniškai skiria apie 5–10 eurų per mėnesį. Štai šešiolikmečiams ir vyresniems – apie 30 eurų per mėnesį, o studentams – 100 eurų per mėnesį.

Pasak Paramos vaikams centro direktorės, psichologės Jūratės Čižauskaitės, vaikai pinigus supranta kaip suaugusiųjų dalyką, o savų pinigų turėjimas jiems suteikia pasitikėjimo savimi ir savarankiškumo. Tada jie jaučiasi arčiau suaugusių žmonių, gali bandyti dalykus, kuriuos daro suaugusieji, tad ir patys jaučiasi dideli.

Psichologės teigimu, nėra taisyklės, kada tinkamiausias metas pradėti vaikams duoti kišenpinigių, tėvai šį laiką nustato individualiai, priklausomai nuo to, kada jų atžala pradeda domėtis pinigais.

„Jei žiūrėsime pagal vaiko psichologinę raidą, tai vaikai jau darželyje pradeda imituoti suaugusiojo gyvenimą: jie žaidžia parduotuves, namus ir panašiai. Bet supratimas apie pinigus ir jų vertę dažnai ateina apie 7–8 gyvenimo metus, kai jie jau įgyja kažkokią patirtį patys, pavyzdžiui, pirkdami parduotuvėje ar mokyklos valgykloje“, – aiškino psichologė.

Anot pašnekovės, viena iš indikacijų, kad vaikas jau pasiruošęs mokytis turėti savų pinigų, yra jo paties susidomėjimas, noras taupyti, nusipirkti daiktą.

Griežtų taisyklių nėra ir kalbant apie tai, kiek pinigų turėtų būti skiriama vaiko kišenpinigiams, tai priklauso nuo vaiko amžiaus, tėvų pajamų ir galimybių.

Tiesa, verta prisiminti, kad mažesni vaikai pasižymi impulsyvumu, tad jaunesnėms atžaloms rekomenduojama skirti kiek mažesnę sumą.

„Dažnai pasiteisinanti praktika – pradžioje duoti sumą dalimis, o ne visą iškart. Pavyzdžiui, geriau duoti kas dieną po 1 eurą negu 7 eurus iškart už visą savaitę, kad vaikai pinigus pajustų kasdien, ir nesvarbu, ar vaikas iškart juos išleis, ar taupys. O su amžiumi jau galima vienu kartu duoti visą sumą savaitei, vėliau – visą sumą dviem savaitėms, o vyresniems paaugliams – visą sumą mėnesiui“, – patarė J. Čižauskaitė.

Priežiūra – svarbi

Banko „Swedbank“ duomenimis, maždaug nuo 10 metų tėvai kišenpinigius atžaloms vis dažniau perveda elektroniniu pavedimu, retėja grynųjų davimas.

„Tada kyla naujų iššūkių, kaip, nematant pinigų, juos suskaičiuoti. Prasideda etapas, kai ugdomas finansinis raštingumas, pavyzdžiui, atsparumas sukčiams, kaip įsidėmėti PIN kodus ir panašiai. Tai labai svarbu, nes mūsų vaikai ateityje turės mažai grynųjų“, – teigė J. Cvilikienė.

Visgi pinigų pervedimas į vaiko kortelę svarbus ne tik dėl edukacijos, bet ir dėl patogumo bei saugumo: tėvai gali matyti, kur atžala pinigus išleidžia, ir esant reikalui – reaguoti.

Pasak J. Čižauskaitės, kol vaikas kaupia patirtį ir mokosi, reikalinga tėvų priežiūra.

„Ar tai būtų grynųjų pinigų davimas ir pirkimo kvitų prašymas, ar kortelės išlaidų stebėjimas, svarbu nedaryti to slapta, reikia aptarti su vaiku, kad kol jis mokosi, kaip elgtis su pinigais, šiek tiek reikės pažiūrėti ir tartis, kur ir kaip geriausia pinigus išleisti“, – kalbėjo psichologė.

Psichologės teigimu, svarbu vaikui paaiškinti, kokiu tikslu jam yra duodami kišenpinigiai: galbūt nusipirkti ką nors užkąsti mokykloje, gal taupyti kokiam nors didesniam pirkiniui ar kasdienėms smulkioms išlaidoms.

Tiesa, reikia įsiklausyti ir į atžalos poreikius.

„Būna, vaikai perka dalykus, nors tėvai nelabai nori, kad jie pirktų tuos dalykus. Pavyzdžiui, saldumynus ar gaiviuosius gėrimus. Svarbu suprasti, kad vaikai ne visada elgsis taip, kaip buvo sutarta, tad svarbu tam nusiteikti ir kai taip atsitiks, reaguoti kuo ramiau. Svarbu išgirsti ir vaiko norus ir nuomonę, ieškoti kompromisų. Galbūt tą saldumyną jis gali nusipirkti, bet gal tik, pavyzdžiui, kartą per savaitę arba tik iki konkrečios sumos. Jei mes sakome vaikui, kad tai yra tavo pinigai ir gali pirkti už juos, ką nori, tai turime suprasti, kad jis ir pirks tai, ko nori, o ne tai, ko norėtume mes.

Jei jau pasakoma, kad pinigai yra duodami vienam konkrečiam dalykui, o vaikas už juos nusiperka ką kitą, tuomet svarbu ramiai, nekritikuojant pasikalbėti, aptarti ir spręsti, ar vaikas pabandys dar kartą laikytis susitarimo, ar jis dar nėra pasiruošęs savarankiškai naudotis pinigais ir naujus bandymus reikia atidėti savaitei ar dviem“, – apie tai, kaip nepridaryti žalos augančiam vaikui, kalbėjo psichologė.

Ji pridūrė – priežiūra yra reikalinga, kol vaikas išmoks valdyti savo impulsyvius norus, tačiau labai svarbu suprasti, kad jei tėvai tiesiog pasakys „to pirkti negali“, „daugiau išleisti negali“, „daugiau pinigų nepervesime“, vaikas neišmoks tvarkytis su pinigais, o supyks, jausis nuvertintas, nesvarbus.

Visgi jei tėvai jaudinasi, kad vaikas gali vienu kartu išleisti daug pinigų arba pirkti tai, ko tėvai neleidžia, verta galvoti apie tam tikrus limitus, pavyzdžiui, kad kortelėje nebūtų daug lėšų, galbūt grynųjų duoti kasdien, bet po mažiau. Svarbu viską aptarti su vaiku, paaiškinti tokį sprendimą jam suprantama kalba.

Panašios nuomonės laikėsi ir J. Cvilikienė. Jos teigimu, reikia rasti balansą: svarbu su atžalomis reguliariai kalbėtis apie finansinį atsakingumą, to nepamiršti daryti ir su jau ūgtelėjusiais vaikais, tačiau tėvams svarbu suprasti ir tai, kad jų tikslas – užauginti gebantį savo pinigus ir finansus atsakingai valdyti žmogų.

„Jei mes už jį darysime sprendimus ir nuolatos būsime labai arti, jis to neišmoks. Geriau leisti suklysti mažomis sumomis po kelis eurus ir išmokti pamokas, jos paskui labai svarbios vaikams pradedant gyventi savarankišką finansinį gyvenimą“, – kalbėjo banko „Swedbank“ Finansų instituto vadovė ir pridūrė, kad svarbu reguliariai kalbėtis su savo atžalomis apie finansinį atsakingumą.

Banko „Swedbank“ duomenimis, savo kišenpinigius jaunesni vaikai leidžia saldumynams, žaislams, pramogoms, elektroniniams įrenginiams. Vyresni vaikai dažniau taupo kokiam nors drabužiui, didesniam pirkiniui, mažėja spontaniškų išlaidų.