Artėjantis ruduo į klases grąžins ne tik mokyklinukus, bet ir studentus, kurių dalis krims magistrantūros studijų mokslus. Nors norinčių siekti šio mokslo laipsnio daugėja, darbo rinkos ekspertai teigia, kad darbdaviai vis rečiau kelia reikalavimą turėti magistro diplomą.
Nereikia nei valstybei, nei darbo rinkai
Vilniaus universiteto (VU) studijų prorektorius Valdas Jaskūnas portalui LRT.lt teigė, kad šiemet antrosios pakopos studijos sulaukė nemažo stojančiųjų dėmesio, o populiariausios jų – profesinės pedagogikos bei magistrantūros matematikos ir informatikos studijos.
Pasak jo, tokios tendencijos nestebina – darbo rinkos dalyviai gana noriai bando įgyti aukštesnę kvalifikaciją, mat statistika rodo, anot V. Jaskūno, kad jie uždirba žymiai didesnius atlyginimus nei tik bakalauro kvalifikaciją turintieji – žinios ir gebėjimai yra įvertinami pinigais.
Jis pridūrė, kad žmonės ne tik noriai plečia jau turimos specialybes žinias, tačiau taip pat vis dažniau renkasi studijuoti kažką naujo nei pabaigtas bakalauras – tai susiję su noru įgyti kuo įvairesnių kompetencijų.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- VU studijų prorektorius V. Jaskūnas teigia, kad šiemet augo norinčių studijuoti magistrantūroje skaičius.
- Nors darbuotojai noriai plečia savo kompetencijas, V. Jaskūno teigimu, darbo rinka nėra orientuota į aukštą pridėtinę vertę kuriančius darbuotojus.
- Darbo rinkos ekspertai teigia, kad darbdaviai vertina ne tik aukštojo mokslo diplomą, bet ir realius įgūdžius.
Visgi pati darbo rinka, anot eksperto, nėra orientuota į aukštą pridėtinę vertę kuriančius specialistus.
„Pramonės ir paslaugų segmentas, orientuotas į aukštą pridėtinę vertę, yra sąlyginai nedidelis. Kai darbdaviai šneka apie specialistų poreikį, akivaizdu, kad jie kalba apie žemesnės kvalifikacijos specialistus, pavyzdžiui, turinčius profesinį bakalaurą“, – kalbėjo VU prorektorius.
V. Jaskūnas kritikavo ir valstybės požiūrį į tai.
„Šiemet tikrai turėjome daugiau stojančiųjų į antros pakopos studijas. Gaila, kad valstybės finansavimas niekaip nėra didinamas ar peržiūrimas, reaguojant į susidariusią rinkos situaciją“, – problemą išskyrė pašnekovas.
Pasak pašnekovo, Lietuvoje suaugusiųjų kursų finansavimui kasmet išleidžiami keli milijonai eurai, tačiau reali šių kursų vertė – abejotina.
„Tie kursai, kurie kompensuojami, yra ypač žemo lygio. Jeigu žiūrėsime pagal kvalifikacijos sandaros pakopas, tai jei bakalauras yra 6 lygis, magistrantūra – 7, tai tie kursai yra 2 ar 3 lygmens, o valstybė jiems finansuoti išleido daugybė milijonų“, – kritikos negailėjo pašnekovas.
Pasak jo, jei bent dalis šių lėšų būtų nukreipta į galimybę žmonėms valstybės lėšomis įgyti naują kvalifikacinį laipsnį, laimėtų ne tik studijuojantieji, darbo rinka, bet ir šalies ekonomika.
Poreikis mažėja, tačiau pranašumą suteikia
Kaip portalui LRT.lt teigė Užimtumo tarnybos (UŽT) Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Inga Vegytė, Lietuvoje magistro laipsnio reikalavimas išlieka privalomas reglamentuojamose profesijose – medicinoje, odontologijoje, farmacijoje, teisėje, architektūroje, klinikinėje psichologijoje.
„Tai sritys, kur aukštesnės pakopos kvalifikacija tiesiogiai susijusi su profesine atsakomybe ir teisės aktų nuostatomis. Privačiame sektoriuje griežtas „būtina magistrantūra“ reikalavimas vis rečiau taikomas, ypač IT, inžinerijos ir technologijų srityse, tačiau magistro laipsnis vis dar vertinamas kaip privalumas, ypač mokslinių tyrimų, analitikos, finansų bei rizikų valdymo pozicijose“, – komentavo UŽT specialistė.
Visgi, pasak jos, bendra darbo rinkos tendencija rodo, kad reikalavimas turėti magistro laipsnį pamažu mažėja, darbdaviai vertina ne tik diplomą, bet ir realius įgūdžius.
Personalo valdymo įmonės „Emplonet“ vadovė Violeta Jakutė taip pat teigė, kad darbo rinkoje stebima išsilavinimo reikšmės silpnėjimo tendencija priimant sprendimą dėl kandidato tinkamumo.
„Vis daugiau organizacijų kompetencijas, tai yra žinias, elgesį, gebėjimus, vertybes, nuostatas, asmeninių savybių visumą, reikalingą konkrečiam darbui sėkmingai atlikti, vertina holistiškai, nesureikšmindamos įgyto diplomo. Nors dar retas drįsta į aukštos pridėtinės vertės, ypač vadovaujamas, pozicijas svarstyti asmenį be aukštojo išsilavinimo, nepaisant potencialiai stiprių per darbo patirtį įgytų kompetencijų, jau gerokai lanksčiau žiūrima į mokslo kryptį, laipsnį ar mokymo įstaigą“, – teigė V. Jakutė.
Tiesa, aukštesnis akademinis išsilavinimas gali tapti konkurenciniu pranašumu esant vienodai darbo patirčiai.
Be to, magistro laipsnis rodo papildomas kompetencijas, specializaciją ir pasiryžimą investuoti į savo profesinį tobulėjimą, o vidinį poreikį augti darbdaviai itin vertina.
„Darbo rinkoje matome nuolatinį pokytį. Anksčiau magistro laipsnis buvo labiau prestižo reikalas, dabar jis vis dažniau tampa praktiniu poreikiu. Naujos technologijos, automatizacija ir dirbtinis intelektas reikalauja aukštesnės kvalifikacijos specialistų, gebančių kurti, diegti ir valdyti sudėtingas sistemas. O tai reikalauja nuolatinio mokymosi gebėjimų“, – kalbėjo I. Vegytė.
Atlyginimas aukštesnis ne visada
Ne paslaptis, kad aukštesnis išsilavinimas dažnai susijęs ir su didesnėmis pajamomis.
UŽT atstovės teigimu, nors įprastai magistro diplomas byloja apie papildomas potencialaus darbuotojo kompetencijas ir pasiryžimą investuoti į savo tobulėjimą, o šias savybes darbdaviai įvertina ir algalapyje, darbuotojo algą taip pat lemia ir šio darbo patirtis, atsakomybės lygis, sektorius, įmonės dydis ir panašiai.
Pasak I. Vengytės, UŽT neturi tikslių skaičių dėl atlyginimų skirtumų vertinant tik išsilavinimą. Tiesa, ji pridūrė, kad aiškiausiai didesnis atlyginimas matomas sveikatos priežiūroje, finansuose, mokslinių tyrimų ar inžinerijos srityse, kur aukštesnė kvalifikacija tiesiogiai susijusi su didesne atsakomybe ir sudėtingesnėmis užduotimis.
„Tuo tarpu tokiose srityse kaip IT atlyginimą dažniau lemia praktiniai įgūdžiai ir patirtis, tačiau magistro laipsnis vis tiek gali būti pranašumas, ypač siekiant vadovaujamų ar strateginių pozicijų“, – atlyginimų tendencijas įvardijo pašnekovė.
Pasak V. Jakutės, magistrantūros studijos gali atverti platesnes galimybes aukštesnėms, daugiau atsakomybės reikalaujančioms, vadovaujamoms ir geriau apmokamoms pozicijoms, vis dėlto daug kas priklauso ir nuo samdančios organizacijos požiūrio.
„Ryškiausi skirtumai ten, kur šis laipsnis privalomas. Pavyzdžiui, siekdami gerai apmokamos notaro pozicijos, neturėdami magistro laipsnio neturėsite galimybės pretenduoti. Galėsite dirbti notaro padėjėju, gausite, galimai, ne keliais šimtais, o kelis kartus mažesnį darbo užmokestį“, – pavyzdį pateikė pašnekovė.
UŽT atstovė taip pat išskyrė ir kitą faktorių – aukštesnis išsilavinimas lemia mažesnę bedarbystės riziką.
„Pavyzdžiui, tarp darbo ieškančių klientų vidutiniškai per pastaruosius 5 metus būna 26–27 proc. žmonių su aukštuoju išsilavinimu, ir 36–38 proc. asmenų, neturinčių profesinio išsilavinimo“, – teigė I. Vegytė.
Be to, jau kelerius metus stebima tendencija – nekvalifikuotam darbui yra registruojama mažiau laisvų darbo vietų, nei registruojama tokį darbą norinčių dirbti bedarbių.
