Pirmieji mėnesiai darbe iššūkių kelia ne tik darbuotojui, bet ir darbdaviui. Tam, kad abi pusės įsitinkintų, kad joms tikrai pakeliui, Darbo kodeksas numato taikyti bandomąjį laikotarpį. Portalas LRT.lt pasidomėjo, ką darbuotojui svarbiausia žinoti apie pirmuosius mėnesius darbe.
Pasak Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistų, susitarimas dėl išbandymo reglamentuojamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso.
Konkrečių nurodymų, kokius reikalavimus darbdavys šiuo laikotarpiu gali kelti darbuotojui, nėra, tad bandomojo laikotarpio metu nustatomos papildomos sąlygos, pavyzdžiui, dėl darbo užmokesčio dydžio, yra individualaus darbdavio ir darbuotojo susitarimo objektas.
Tiesa, visas susitarimas dėl bandomojo laikotarpio yra papildoma darbo sutarties sąlyga, ji turi būti aprašyta darbo sutartyje.
„Šio papildomo susitarimo tikslas yra sudaryti galimybę darbuotojui pasitikrinti, ar sutartas darbas jam tinka, ir pačiam darbdaviui patikrinti, ar naujas darbuotojas tinka sutartam darbui“, – teigiama portalui LRT.lt VDI pateiktame komentare.
Išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu 3 mėnesiai, neskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių.
Pratęsti bandomąjį laikotarpį darbo sutarties šalių susitarimu draudžiama. Jei terminuota darbo sutartis sudaroma trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, bandomojo laikotarpio terminas turi būti proporcingas šios sutarties terminui (atitinkamai trumpesnis negu 3 mėnesiai).
„Vienintelis atvejis, kada šalių sulygtas išbandymo terminas galėtų pailgėti, tai darbuotojo nebuvimo darbe laikotarpiai dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių“, – aiškina VDI specialistai.
Dažniausiai bandomuoju laikotarpiu darbuotojas turi tas pačias teises ir garantijas, kaip ir kiti darbuotojai, įskaitant ir teisę pasinaudoti atostogomis.
Ar mane gali atleisti?
Pripažinęs, kad bandomojo laikotarpio rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš 3 darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos.
„Darbuotojui įteikiamas rašytinis įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, kuriame turi būti nurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Taigi, įspėjime nutraukti darbo sutartį turėtų būti nurodyta sukonkretinta atleidimo priežastis“, – komentuoja VDI specialistai.
Jeigu darbo sutartis nutraukiama kitais pagrindais, taikoma šiuose pagrinduose nurodyta tvarka.
Visgi, jeigu darbuotojas, manydamas, kad darbdavys netinkamai priėmė sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo išbandymo laikotarpiu, turi teisę per 1 mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl ginčo išsprendimo.
Pasak VDI atstovų, darbo ginčų gali kilti dėl to, kad darbuotojas mano, jog darbdavys dirbtinai pritaikė atleidimą dėl nepasiektų rezultatų, nors tikroji atleidimo priežastis yra kita.
Pavyzdžiui, jei tikroji darbo sutarties nutraukimo priežastis yra darbuotojo perteklinė funkcija, tokiu atveju atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta išeitinė išmoka.
Darbuotojai dėl galimai neteisėto atleidimo ar dėl kitų su darbo santykiais susijusių nesutarimų su darbdaviu turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją Darbo kodekso nustatyta tvarka.
Išeinu iš darbo pats
Jei darbuotojas iš darbo nusprendžia išeiti pats, o bandomasis terminas dar nėra pasibaigęs, apie savo sprendimą darbdavį žmogus raštu turi informuoti prieš 3 darbo dienas iki darbo sutarties nutraukimo.
Šis įspėjimas gali būti atšauktas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo pateikimo.
„Darbuotojo pateiktas ir neatšauktas įspėjimas pabaigia darbo sutartį ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą“, – aiškina VDI specialistai.
