Lietuvos privačių medicinos klinikų rinkoje – tektoniniai lūžiai ir stabdomos investicijos

Pastarieji metai Lietuvos privačių medicinos klinikų rinkoje pasižymėjo reikšmingais įsigijimais: „InMedica“ susijungė su „Kardiolita“, o „Affidea“ su „Synlab“. Visos didžiausios šio sektoriaus bendrovės augino pajamas, dirbo pelningai. Tačiau nuogąstaujama dėl nesiliaujančių dabartinės valdžios iniciatyvų, dėl kurių jau svarstoma stabdyti dalį investicijų.

LRT.lt skelbia didžiausių Lietuvoje veikiančių privačių sveikatos priežiūros įstaigų penketuką. Šis sąrašas parengtas sujungus Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos turimus asmens sveikatos priežiūros licencijų ir Registrų centrui pateiktų finansinių ataskaitų duomenis.

Remiantis jais, 2024 metais, vertinant pagal pajamas, pirmoje vietoje buvo bendrovė „InMedica“. Pernai jos pajamos augo 22 proc. ir pasiekė 152,4 mln. eurų, o pelnas per metus padidėjo 65 proc., iki 13,5 mln. eurų.

Susijungė ir pakeitė akcininkus

2004 metais įsteigtai „InMedicai“ pastarasis penkmetis buvo pokyčių metas. 2022 metais ji susijungė su „Kardiolita“, o šiemet perėjo į naujų akcininkų – suomių „Mehilainen“ – rankas.

Kaip nurodoma praėjusių metų ataskaitoje, „InMedicai“ taip pat priklauso Vilniaus, Kauno ir „InMedica“ implantologijos centrai, „Danta“, „Aukštaičių šeimos klinika“, „Panevėžio odontologai“, „Druskininkų pušyno klinika“ ir viešosios įstaigos Tilžės g. bendrosios praktikos gydytojo kabinetas Šiauliuose. Be to, pernai prie „InMedicos“ buvo prijungta Kaune veikusi „ARS Medica“.

Viename naujausių bendrovės pranešimų žiniasklaidai teigiama, jog iš viso ji valdo 84 klinikas ir penkias laboratorijas 27 šalies miestuose. Nurodoma, kad „InMedicoje“ dirba daugiau kaip 3,5 tūkst. darbuotojų, o sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos daugiau kaip 310 tūkst. registruotų pacientų.

Naujieji šio milžino akcininkai „Mehilainen“ patys priklauso CVC investicinių fondų tinklui. CVC fondai yra dalininkai įmonių, veikiančių įvairiose pramonės šakose, įskaitant finansines bei komunalines paslaugas, chemijos pramonę, gamybą, mažmeninę prekybą ir platinimą Europoje, JAV bei Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

Bendrovė prieš tai priklausė privataus kapitalo fondui „INVL Baltic Sea Growth Fund“, sveikatos priežiūros paslaugų ir farmacijos gamybos įmonių grupei „AB City“ ir bendrovei „Litgaja“, kurią kontroliuoja „InMedicos“ įkūrėjas ir iki šiol jai vadovaujantis Kęstutis Broniukaitis.

Po akcininkų pasikeitimo pranešta ir apie prekių ženklo pokyčius. Nuo šių metų gegužės „InMedicos“ ir „Kardiolitos“ klinikos palaipsniui pradėjo keistis į „Melivą“.

Finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad pernai pardavimų augimą lėmė naujų klinikų įsigijimai, taip pat esamų padalinių paslaugų apimčių padidėjimas.

„Šiais metais neapibrėžtumas išlieka dėl pakankamo sveikatos sektoriaus finansavimo „tvarumo“, atsižvelgiant į didėjančias būtinas išlaidas šalies gynybai. Taip pat galimas ir politinis neapibrėžtumas dėl anksčiau pradėtos Lietuvos sveikatos sistemos tęstinumo, ypač kiek tai susiję su visuomenės sveikatos centrų veiklos organizavimu ir reglamentavimu.

Kaip ir daugumoje Europos Sąjungos šalių, sveikatos sektorius Lietuvoje susiduria su medicinos personalo stoka, todėl pakankamas ir savalaikis personalo užtikrinimas yra svarbus uždavinys visiems sveikatos paslaugų teikėjams“, – rašoma dokumente.

„InMedica“ neslepia, kad ir toliau ketina vykdyti nuosaikią plėtrą, planuoja įsigyti kelias naujas klinikas.

Bendrovės generalinis direktorius K. Broniukaitis sakė, kad nors pirmąjį šių metų pusmetį stebėtas augimas, dėl antrosios pusės vis dar yra daug neapibrėžtumo.

„Taip yra dėl Valstybinės ligonių kasos patvirtintos naujos tvarkos dėl viršsutartinių sumų apmokėjimo, taip pat svarstomų kitų įstatymų pakeitimų projektų. Tikimės, kad reguliaciniai pakeitimai bus subalansuoti ir neprireiks riboti ar netgi stabdyti kai kurių paslaugų teikimo pacientams“, – LRT.lt teigė jis.

Svarsto apie investicijų stabdymą

Apie nepalankias ir ribojančias valdžios iniciatyvas kalbėjo ir antrosios didžiausios privačios klinikos „Affidea“ vadovas Vitalijus Orlovas.

„Affidea Lietuva“ pernai fiksavo 22 proc., iki 54,9 mln. eurų, augusias pajamas, o jos pelnas, nors ir buvo 15 proc. mažesnis, sudarė 4 mln. eurų.

Bendrovė Lietuvoje įsteigta 2006 metais, priklauso Nyderlanduose registruotai „Affidea Diagnostics“, kurią valdo investicijų valdymo bendrovė „Groupe Bruxelles Lambert“.

Kaip nurodoma naujausioje finansinėje ataskaitoje, pernai „Affidea“ Lietuvoje turėjo 16 filialų, kurie veikė Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Druskininkuose ir Šilutėje.

Vidutinis įmonės darbuotojų skaičius pernai siekė 1 122.

2024 metai bendrovėje pažymėti dideliu įsigijimu – nusipirktas laboratorijų tinklas „Synlab Lietuva“. Kaip skelbta, ši bendrovė valdo vieną centrinę ir vieną regioninę laboratoriją bei devynis kraujo surinkimo punktus visoje Lietuvoje.

V. Orlovas LRT.lt sakė, kad praėjusių metų verslo aplinką medicinos sektoriuje vertina kaip stabilią politine prasme ir augančią pagal pacientų poreikius.

„Stebėjome nuoseklų paslaugų poreikio didėjimą, ypač ambulatorinių, diagnostinių, dienos chirurgijos paslaugų srityje“, – komentavo jis.

Bendrovės vadovas pridūrė, kad pernai įvykusi plėtra buvo suplanuota ir pradėta dar prieš pasirodant naujiems politiniams suvaržymams.

„Nors metų eigoje atsirado nepalankių ir ribojančių valdžios iniciatyvų, kurios buvo įgyvendintos gana staigiai, tai nesustabdė mūsų jau pradėtų plėtros projektų. Esame atsakingi už suplanuotų projektų įgyvendinimą, todėl tęsiame tai, kas buvo pradėta, tačiau taip pat atvirai sakome – atsižvelgiant į dabartinę neapibrėžtą politinę situaciją, panašu, jog papildomos korporacijos investicijos ateinantiems metams bus stabdomos“, – sakė jis.

„Affidea“ atstovas išskyrė keturias pastarojo meto valdžios iniciatyvas. Pirma – tai kad Sveikatos apsaugos ministerija jau pakeitė sveikatos priežiūros paslaugų prioritetines grupes. Pavyzdžiui, anksčiau prioritetinėmis laikytoms ambulatorinių konsultacijų, dienos chirurgijos paslaugoms panaikintas aukščiausio prioriteto statusas.

„Šiais pakeitimais gerokai sumažintas viršsutartinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tai palies tiek rajonų ligonines, tiek privačias gydymo įstaigas, tiek kitas klinikas, kurių sutartinės sumos gana mažos“, – paaiškino jis.

Antroji iniciatyva – planuojamas pacientų teisės pasirinkti geresnes paslaugas ir medicinos priemones apribojimas ar net panaikinimas.

„Ministerija aiškina, kad neva pacientai privačiose gydymo įstaigose verčiami susimokėti antrą kartą už valstybės kompensuojamas paslaugas ir dėl to skelbiama „kova priemokoms“. (...) Tačiau tikrasis tikslas – priemokų užkardymu siekiama medikus susigrąžinti į valstybinį sektorių“, – aiškino V. Orlovas.

Trečioji paminėta iniciatyva – privačių sveikatos priežiūros įstaigų „ištinklinimo“ iš Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) planai. Pasak „Affidea“ vadovo, dėl to gyventojams gali būti panaikinta ar gerokai apribota teisė gauti valstybės kompensuojamas paslaugas privačiose gydymo įstaigose.

Galiausiai jis įspėjo, kad iš gyventojų dar norima atimti ir teisė gauti valstybės kompensuojamą gydymą ir tyrimus, jei jie bus paskirti gydytojo mokamos konsultacijos metu LNSS įstaigoje.

Nepaisant visko, V. Orlovas pažymėjo, kad šių metų „Affidea“ rezultatai rodo augimą.

Veikia tik Vilniuje

Trečioje penketuko vietoje yra vienintelio „Urbo banko“ akcininko Konstantino Karoso Nyderlanduose registruotos bendrovės „Malden Holding“ valdomas „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“.

Ši 1994 metais įsteigta įmonė veikia su prekės ženklu „Hila“ ir, remiantis jos tinklalapio duomenimis, Lietuvoje turi šešis filialus, visus Vilniuje.

„Hila“ pajamos pernai augo 7 proc., iki 32,2 mln. eurų, o pelnas mažėjo 25 proc., iki 2,9 mln. eurų.

Bendrovės generalinis direktorius Deividas Praspaliauskas sakė, kad praėję metai pasižymėjo aktyvia, bet strateginio susitelkimo reikalaujančia verslo aplinka.

„2024 metais atidarėme naujus Šeimos medicinos bei Reabilitacijos ir sporto medicinos padalinius. Vienas reikšmingiausių praėjusių metų žingsnių – pažangios skausmo klinikos atidarymas. Taip pat investavome į diagnostinės įrangos atnaujinimą ir darbuotojų darbo sąlygų pagerinimą – tam skyrėme per 8 mln. eurų“, – pasakojo jis.

D. Praspaliauskas teigė pernai stebėjęs dar vieną tendenciją – išaugusį iš užsienio atvykstančių pacientų skaičių. „Pastebime, kad Lietuvą, kaip aukštos medicinos kokybės šalį, atranda vis daugiau Šiaurės Europos šalių gyventojų“, – nurodė jis.

Vidutinis įmonės darbuotojų skaičius pernai siekė 555.

Kaip nurodoma naujausioje finansinėje ataskaitoje, „Hilai“ dar priklauso 30 proc. bendrovės „Skaitmeninės lankos“ akcijų.

Įspūdingas tinklas

Tuo metu ketvirtoje sąrašo vietoje atsidūrusi „Antėja“ (UAB „Diagnostikos laboratorija“) turi nemažą tinklą. Remiantis jos tinklalapio duomenimis, ji turi apie 60 klinikų ir procedūrinių kabinetų visoje Lietuvoje.

„Bendrovės veikla vykdoma Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Palangos, Marijampolės, Panevėžio, Druskininkų, Alytaus, Vilkaviškio, Raseinių, Šiaulių, Utenos, Kelmės ir kt. padaliniuose“, – rašoma įmonės finansinėje ataskaitoje.

„Antėjos“ akcininkai yra Darius Gaidukevičius, Vidas Gedutis ir Eglė Marciuškienė.

2024 metais „Antėjos“ pajamos didėjo beveik 10 proc., iki 27,8 mln. eurų. Tuo metu pelnas mažėjo 16 proc., iki 1 mln. eurų.

Šios bendrovės vadovai rengiant publikaciją atostogavo, todėl komentarų nepateikė.

„2024 metais įmonės pardavimai padidėjo 9,5 proc. palyginti su 2023 metais. Tai lėmė įmonės paslaugų, padalinių plėtra. Įmonės savininkai ir vadovai numatę plėsti 2025 metų veiklą, todėl 2024 metų finansinės ataskaitos parengtos veiklos tęstinumo pagrindu“, – nurodoma dokumente.

Pernai „Antėja“ įdarbino vidutiniškai 607 žmones. Jai taip pat priklauso 100 proc. įmonės „Tavo profilaktika“ akcijų ir 48 proc. įmonėje „Savanorių 402“.

Orientuojasi į užsieniečius

Penketuką užbaigia į plastinę ir rekonstrukcinę chirurgiją besikoncentruojanti „Nordclinic“ (buvusi „Artmedica“).

Netiesioginiai 2015 m. įsteigtos bendrovės akcininkai yra Vilius Sketrys ir Jonas Staikūnas.

Pernai bendrovės pajamos augo 23 proc. ir pasiekė 23,9 mln. eurų, o ankstesniais metais fiksuotą nuostolį pakeitė 252 tūkst. eurų pelnas.

„Nordclinic“ vadovas J. Staikūnas sakė, kad panašaus augimo tikisi ir šiemet.

„Tokių rezultatų pavyko pasiekti daugiausia dėl užsienio pacientų srauto. Jie į Lietuvą atvyksta iš Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos dėl klinikoje siūlomų aukšto lygio chirurginių paslaugų. Kita vertus, vis dažniau dėl chirurginių paslaugų kreipiasi ir vietiniai pacientai.

Lietuviai vis labiau atranda klinikoje siūlomas unikalias chirurgines paslaugas, į kurias klinika galėjo investuoti per daugelį metų, išnaudodama savo lyderystę medicinos turizmo srityje. Pavyzdžiui, liepą klinika pirmoji Baltijos šalyse pasiūlė savo pacientams robotizuotą kelio sąnario endoprotezavimą. Tokios investicijos nebūtų įmanomos dirbant vien su vietine rinka“, – neabejojo jis.

Bendrovėje vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius pernai buvo 322.

„Nordclinic“ veikia trijuose padaliniuose Kauno mieste, o pagrindinė klinika įsikūrusi Kaunakiemio gatvėje.

Pastaruoju metu lietuviška bendrovė nemažai dėmesio sulaukė užsienio žiniasklaidoje. Pavyzdžiui, britų leidinys „The Guardian“ 2023 metais buvo aprašęs tris ortopedijos pacientų operacijų „Nordclinic“ istorijas. Vėliau publikacija buvo aptarta ir komiko Johno Oliverio laidoje „Last Week Tonight“.