Seimas priėmė mokesčių reformą, kurią verslas pavadino jovalu. Pakeitimai įsigalios nuo kitų metų ir palies ne tik gyventojus, bet ir įmones bei smulkiausius verslininkus – individualiai dirbančius asmenis. Ekspertai įspėja, kad pokyčiai paveiks ne tik gyventojų pajamas, bet ir verslo pelningumą, smulkiojo verslo aplinką bei galutinę paslaugų ir prekių kainodarą.
Pokyčius pajus tiek verslai, tiek gyventojai
Po kitais metais įsigaliosiančios mokesčių reformos laukia nemažai pokyčių – atsiras du nauji mokesčiai: dalies draudimo sutarčių mokestis ir vadinamasis cukraus mokestis. Didės pelno mokestis, keisis gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir pridėtinės vertės mokestis (PVM).
Kaip pabrėžia Advokatų kontoros „Tegos“ asocijuotoji partnerė, mokesčių teisės specialistė Agnė Pimpytė, ne visi pakeitimai bus taikomi visiems. Pavyzdžiui, papildomas 10 proc. mokestis draudimo įmonėms bus aktualus tik pačioms draudimo bendrovėms. Tačiau dalį naujovių pajus tiek gyventojai, tiek verslas.
„Didinamas gyventojų pajamų mokestis, kuris yra aktualus visiems gyventojams, bus aktualus ir visiems verslininkams. Nes tai yra elementariausias darbo jėgos apmokestinimas. Reiškia, ir tam tikras kaštų išaugimas“, – LRT RADIJUI aiškina A. Pimpytė.
Visuotinai bus jaučiamas ir pelno mokesčio padidėjimas. Standartinis tarifas didėja vienu punktu, iki 17 proc. Lengvatinis tarifas didės iki 7 proc.
Tačiau naujajame mokesčių pakete atsiranda ir tam tikrų pelno mokesčių palengvinimų. Pagal naują reformą nuo 2026 metų planuojama atsisakyti reikalavimo įmonei turėti ne daugiau kaip 10 darbuotojų, jei norima pasinaudoti lengvatiniu pelno mokesčio tarifu. Vietoj to, pagrindiniu kriterijumi taps įmonės metinės pajamos – jei jos neviršys 300 tūkst. eurų per metus, įmonė galės taikyti lengvatinį tarifą, nepriklausomai nuo to, kiek turi darbuotojų.
Pagal mokesčių reformą taip pat numatoma, kad naujai įsteigtos smulkios ir vidutinės įmonės galės nemokėti pelno mokesčio ne vienus, o dvejus metus nuo savo veiklos pradžios.
„Tokių saldainėlių, kaip aš sakau, perliukų gal ir yra prikaišiota. Bet bendrai masei, kuriai yra užvažiuota volu ant to verslo, tai iš tikrųjų, ko gero, tie saldainukai neatperka“, – sako A. Pimpytė.
Europos kontekste atrodome patraukliai
Anot ekspertės, pelno mokesčio tarifo augimas vienu punktu neatrodo didelis, tačiau taip griaunami planai verslo, anksčiau geranoriškai sutikusio tarifą jau šiemet didinti iki 16 proc.
Platformos „Mokesčių sufleris“ ekspertas Gintaras Juškauskas pastebi, kad iki 17 proc. paaugsiantis mokesčių tarifas atrodo didokas, tačiau, atsižvelgiant į visas suteikiamas lengvatas, efektyvus tarifas turėtų siekti apie 12–13 proc.
Kitaip tariant, egzistuoja krūva lengvatų, kuriomis augantys ir pelningi verslai gali naudotis. Pavyzdžiui, investicinio projekto lengvata, MTEP lengvata, stambių investicinių projektų lengvatos.
„Jos visos gana efektyviai mažina mokesčio tarifą. Tai reiškia, kuo daugiau tame Pelno mokesčio įstatyme yra įsiūta įvairių lengvatų ir jomis verslai naudojasi, tuo efektyvus tarifas, įvertinus lengvatų pasinaudojimą, yra mažesnis“, – aiškina D. Juškauskas.
Eksperto teigimu, taikant lengvatas, tarifas gali siekti apie 13 proc., o tai Europos kontekste daro Lietuvą labai patrauklią verslui.
„Nereikia bėdavoti, nereikia varyti Dievo į medį. Jeigu norite, nuvažiuokit pas mūsų kaimynus ir pasižiūrėkit, kokius tarifus moka vokiečiai, skandinavai, ir jums pasidarys aišku. Tai nėra kažkas, dėl ko, kaip sako verslininkai, išsikraustysime į Dubajų. Dėl to mes neišsikraustysime į Dubajų“, – teigia D. Juškauskas.
Ribojama verslų galimybė persikelti nuostolius
Vis dėlto, pelno mokesčio pakeitimai turi tiek privalumų, tiek ir trūkumų, teigia pašnekovas. Nors smulkiajam verslui numatoma suteikti daugiau lankstumo, pagal naująją reformą planuojama apriboti nuostolių perdavimo galimybę tarp tos pačios įmonių grupės.
„Tai aš tai vertinu taip: viena ranka duoda, kita ranka duoda per nagus, atima. Tai yra negerai. Jeigu jūs skatinat tą verslą ir tie nuostoliai yra tikri, realūs, tai turi verslas turėti galimybę tuos nuostolius suvalgyti, persikelti be jokių biurokratinių apribojimų, skaidriai ir nuosekliai“, – dėsto pašnekovas.
A. Pimpytė antrina, kad toks galimybės persikelti tam tikrus nuostolius į kitą grupės įmonę ribojimas glumina.
„Jeigu aš kažkuriam kampe patyriau nuostolį, o kažkuriam kampe patyriau pliusą, tai turėtų susidengti. Nes pati ir finansinė logika tą įvardija. Šiuo atveju tokios galimybės ribojamos“, – teigia A. Pimpytė.
Mokesčių konsultantų asociacijos vadovė Tatjana Erdman LRT RADIJUI teigia, kad numatomas nuostolių perdavimo ribojimas grupės įmonėms sukels nemažai iššūkių, nes tai apribos galimybes diversifikuoti rizikas.
„Įmonės diversifikuoja savo rizikas, išskaido tam tikras įmones, bando kažkokius naujus projektus, startuolius. Ir gyvenimas yra toks, kad ne visi projektai būna sėkmingi. Ir tada, kai tu negali to nuostolio padengti kitoje įmonėje, yra tikrai skaudu“, – aiškina T. Erdman.
Kritikuojamas ir gyventojų pajamų mokestis
Po priimtos mokesčių reformos kritikos viešojoje erdvėje kliuvo ir GPM naujovėms. Progresiniu tampantis GPM modelis bus reikšmingas tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, tiek vykdantiems individualią veiklą. Anot T. Erdman, didžiausias iššūkis bus pajamų sumavimas. „Neįmanoma prognozuoti, koks tas progresinis mokestis bus, kiek reikės sumokėti metų gale“, – pažymi T. Erdman.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. visuotinai įvedami trys GPM tarifai pagal metines bendrąsias pajamas iš darbo santykių, individualios veiklos, autorinių sutarčių ir kitų finansinių šaltinių. Anot pašnekovės, ypač daug sumaišties atneš netikėtai gautos pajamos, pavyzdžiui, paveldėjimas.
Tiesa, į bendras pajamas neįtraukti dividendai. Jiems bus taikomas 15 proc. tarifas, kuris į bendrą progresinį pajamų krepšelį neįkris. D. Juškausko teigimu, ši schema atitinka žymiojo George`o Orwello „Gyvulių ūkio“ logiką – „visi lygūs, bet kai kurie lygesni už kitus“.
„Susitvarkyta yra kaip Lotynų Amerikoje, – teigia pašnekovas. – Visiems yra palikta progresiniai, bet lygesniems gyvuliams, kurie labai turtingi, yra padarytos išimtys, ir jie labai gerai gyvens prie šitos reformos pasekmių.“
Mokesčio paradoksą įžvelgia ir T. Erdman. „Progresinių mokesčių esmė ir buvo, kad būtų apmokestinti tie, kas daugiau pajamų uždirba. O čia gaunasi atvirkščiai, kad tiesiog vidutinė klasė labiau apmokestinama“, – sako ji.
Anot A. Pimpytės, dalis numatytų išimčių nėra pakankamai motyvuotos, o problema kyla dėl to, kad visos apmokestinamos sumos – tiek nuolatinės, tiek vienkartinės pajamos, pajamos iš turto, veiklos ir pan. – sumetamos į vieną katilą.
„Iki šiol šis vežimas važiavo pakankamai neblogai, – sako A. Pimpytė. – Galbūt būtų pakakę pakeisti tarifus ar kažkokį apmokestinimo būdą, bet ne bandyti iš pagrindų sugriauti visą sistemą.“
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Aukso amžius“ įraše.
