Pirmąjį pusmetį Lietuva pritraukė 15 mln. eurų vertės naujų tiesioginių užsienio investicijų – bus įgyvendinta 13 projektų, sukurta apie 660 naujų darbo vietų, teigia „Investuok Lietuvoje“.
Agentūros duomenimis, šiemet sutartos investicijos, palyginti su pernai tuo pat laiku, smuko 16 kartų – pernai sausį-birželį įsipareigota investuoti 239 mln. eurų, pritraukti 22 projektai, kuriais bus sukurta 1,2 tūkst. darbo vietų.
„Konkurencinė aplinka nėra mums palanki“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis.
Tačiau, anot jo, regiono kontekste Lietuva atrodo gana gerai, nors didieji investuotojai renkasi kitas šalis.
„Lietuva, pastarąjį laikotarpį pakankamai sėkminga tiek naujų darbo vietų kūrime, tiek kapitalo (investicijų pritraukime – BNS) (...), palyginti su regiono šalimis, kurios visos patiria nuostolį“, – teigė E. Čivilis.
Pasak jo, investuotojus neramina „ne tik nesikeičianti, bet ir prastėjanti“ geopolitinė padėtis, maža vidaus rinka, ribota talentų pasiūla.
„Nesame pirmas pasirinkimas didžiosioms geografijoms, pavyzdžiui, prancūzams, kuriems arčiau kitos šalys – Vengrija, Slovakija“, – aiškino E. Čivilis.
„Nebesame pigių kaštų šalis. Konkuravimo pigia darbo jėga formulė nebeveikia“, – pridūrė jis.
Skaičiuojama, kad 2024 m. pasaulyje TUI sumažėjo antrus metus iš eilės – 11 proc. iki 1,5 trilijono JAV dolerių.
Pagal naujausią Jungtinių Tautų (JT) prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) apžvalgą, pernai šios investicijos Europoje sumažėjo 58 proc.
Visgi, profesinių paslaugų bendrovės EY šiemet atliktos sprendimų priėmėjų apklausa „EY Europe Attractiveness Survey“ duomenimis, 61 proc. respondentų tikisi, kad TUI srautai Europoje atsigaus per ateinančius trejus metus.
Anot tyrimo, Lietuva išlieka ir patrauklia lokacija verslui – du trečdaliai (66 proc.) tyrimo dalyvių nurodė, kad per ateinančius metus planuoja steigti ar plėsti veiklas Lietuvoje, pernai šis skaičius siekė 68 proc.
Tyrimo teigimu, nežymus pokytis reiškia pakankamai stabilias artimiausias perspektyvas augančiai šalies ekonomikai, o, žvelgiant į ilgesnes perspektyvas, EY Europos patrauklumo tyrimas rodo, kad 70 proc. potencialių investuotojų teigia, jog per trejus ateinančius metus Lietuvos patrauklumas augs, o 20 proc. nurodo, kad išliks toks pats.
„Investuok Lietuvoje“ tarp svarbių užsienio investuotojų įvardija JAV finansinių paslaugų įmonę „Robinhood“, Lietuvoje įsteigusią pirmąjį savo centrą Europoje.
Taip pat – apie plėtros planus skelbiančios šalyje įsitvirtinusios technologijų bendrovės, Islandijos finansinių technologijų įmonė „Paystrax“ ir Izraelio internetinių technologijų lyderė „WIX.COM“
Agentūros teigimu, pirmą metų pusmetį naujų investicinių projektų pritraukta ir verslo paslaugų sektoriuje – Kaune apie ketinimus įkurti inžinerijos centrą paskelbė kanadiečiai „Ovivo Water“, viena didžiausių ir inovatyviausių vandens valymo technologijų įmonių pasaulyje.
Tą patį mėnesį savo planus Vilniuje steigti klientų patirties centrą patvirtino ir JAV puslaidininkių gamintoja „Vishay Intertechnology“, pasaulinė IT paslaugų teikėja „Data Template“.
Viešosios įstaigos duomenims, 3 vietos įmonės – „Teltonika Grupė“, „VMG Technics“ ir „Germanika“ – sėkmingai baigė gamyklų statybas, taip pat tęsiamos aktyvios konsultacijos dėl pasiruošimo statyboms su dar septyniomis lietuviško kapitalo įmonėmis. Numatoma, kad investicijos iki 2025 m. pabaigos gali siekti iki 300 mln. eurų.
Čivilis: „Robinhood“ į Lietuva gali pritraukti daugiau tarptautinių fintech žaidėjų
JAV finansinių technologijų (fintech) ir turto valdymo milžinei „Robinhood“ Lietuvoje įsteigus pirmąjį Europoje kriptovaliutų prekybos centrą, agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas sako, kad tokia didelė rinkos dalyvė į Lietuvą gali pritraukti ir daugiau tarptautinių sektoriaus įmonių.
„Manau, kad tai tikrai rezonuos, nes jeigu jau Lietuvą renkasi lyderiai, tai dažniausiai tie visi antro, trečio lygio žaidėjai eina iš paskos“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė E. Čivilis.
Jis neatmetė, kad naujų didesnių fintech bendrovių į Lietuvą gali ateiti dar šiemet, nors neatskleidė, ar su jomis vyksta derybos.
Pirmadienį pranešta, kad „Robinhood“ iš centro Vilniuje valdys specializuotą kriptovaliutų prekybos platformą – teiks kriptoturto saugojimo ir administravimo, pervedimo, priėmimo ir perdavimo paslaugas.
E. Čivilio teigimu, šio didelio žaidėjo pasirinkimas veikti Europoje per Lietuvą rodo, kad šalis išlieka konkurencinga ir patraukli vieta fintech verslui.
„Nors Lietuvoje „Robinhood“ nėra labai žinomas, bet finansų sektoriui tai tokio dydžio žaidėjas, kaip „Revolut“ savo įtaka, galia ir gebėjimais. Mums nauda yra nuo pragmatiškų dalykų – sukurtos darbo vietos, sumokėti mokesčiai – iki reputacinių, lyderio pozicijų išlaikymo“, – aiškino E. Čivilis.
„Robinhood“ įsteigta 2013 metais JAV, ji valdo skaitmeninę prekybos platformą, kurioje vartotojai gali pirkti ir parduoti akcijas, opcionus, biržoje prekiaujamus fondus ir kriptovaliutas. Įmonė visame pasaulyje turi apie 25 mln. klientų.
Registrų centro duomenims, 2023 metų rugpjūtį Vilniuje įsteigtą „Robinhood Europe“ valdo JAV korporacija „Robinhood Markets“, įmonei Lietuvoje vadovauja Laurynas Spangevičius, anksčiau dirbęs Lietuvos „Revolut Bank“.
LB duomenimis, fintech sektoriuje metų pradžioje veikė apie 270 bendrovių, iš kurių 120 mokėjimo įstaigų, licencijuojamų ir prižiūrimų Lietuvos banko. 43 proc. jų yra užsienio kapitalo įmonės.
Buvęs banko valdybos narys Simonas Krėpšta BNS yra sakęs, jog Lietuva turi gerą reputaciją ir fintech įmonėms yra patraukli dėl savo rinkos brandos, šalyje daugėja e. mokėjimo, sutelktinio finansavimo, skaitmeninių investicinių paslaugų įmonių.
Valiūnas: pramuštas dugnas
Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas ketvirtadienį feisbuke komentavo situaciją apie sumažėjusias investicijas, teigdamas, kad „pramuštas dugnas“.
„Pramušėme dugną. Kad Lietuvą jau kurį laiką aplenkia užsienio investicijos ir neturime jokių stambesnių projektų, įspėjame senokai. Šiandien paskelbti Invest Lithuania duomenys tai darsyk patvirtino. Per pirmą šių metų pusmetį Lietuva pritraukė 13 projektų. Pernai tuo pat metu buvo 22 projektai. Taigi beveik perpus mažiau.
Planuojamų sukurti darbo vietų skaičius taip pat krito dvigubai: nuo 1200 pernai iki 661 šiemet. Bet net ne šie skaičiai nykiausiai nuteikia. Šiemetinių investicijų į ilgalaikį turtą dydis tėra 15 mln. eurų. Beveik 16 kartų mažiau lyginant su ankstesniais metais, kai investicijos siekė 239 mln. eurų.
Suprantama, tokio kritimo priežasčių yra ne viena. Ir taip, vis prasčiau konkuruoti dėl investicijų sekasi visai Europai. Bet esu tikras – tai, kad Lietuva persikrausto į pasaulio investicijų žemėlapio paraštes, lemia ne tik geopolitinė įtampa, makroekonominės slinktys ir pašonėje vykstantis karas“, – rašo jis.
Anot R. Valiūno, Lietuvoje pastarąjį pusmetį vykusios „karštligiškos diskusijos“ dėl mokesčių reformos, pasibaigusios įstatymais, kurie, kaip pripažįsta pati Vyriausybė, sulėtins ekonomiką, užsienio investicijų pritraukti tikrai nepadėjo.
„Apie tai aiškiai šneka ir patys investuotojai. EY atlikto investuotojų tyrimo duomenimis, didesnio mokesčių sistemos nuspėjamumo, stabilumo ir mažesnių, o ne didesnių mokesčių, pirmiausiai tikisi Lietuvoje investuojantis verslas.
Jau prieš metus atrodė, kad prasčiau kažin ar gali būti. Gali. Investicijų kreivė atkakliai pikiruoja žemyn. Nenoriu būti pesimistas, bet nuojauta kužda, kad netrukus matysime ir dar nykesnių rodiklių“, – sako Investuotojų forumo valdybos pirmininkas.
