Tyrimas, kiek šimtų milijonų eurų Lietuvoje galima sutaupyti ir kiek milijardų tai pridėtų prie ekonomikos augimo, sutvarkius iškreiptą biurokratiją, sukėlė ginčų. Tik tyrimo skeptikai sako, kad galimos naudos skaičiai – per dideli, o šalininkai – kad per maži. Tyrėjų teigimu, esmė – net ne skaičiai, o tai, kad ir be mokesčių reformos galima rasti solidžią sumą gynybai.
Biurokratija pati savaime – nei gera, nei bloga. Tai valstybės valdymo modelis: tvarkos ir taisyklės.
Ekspertai sako, bėda ta, kad biurokratija išsikreipė – su visu popierizmu ir kitokiais apsunkinimais pavirto į biurokratizmą.
Nusitaikiusi į jį, Lietuva rastų papildomų pinigų. Kiek, tyrimą atliko ISM universitetas, bendradarbiaudamas su analitiniu centru politika.
„Vertinom, kiek būtų galima sumažinti kaštus ir atlaisvinti pinigų gynybai. Iš kitos pusės, kokį efektą mažesnis biurokratizmas duotų ekonomikai. Tai yra, kiek ekonomika galėtų papildomai augti, jeigu mūsų biurokratizmo lygis būtų kaip Švedijoje“, – pasakoja ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas.
Tyrėjų dėmesio centre – ne visas viešasis sektorius, kur ir mokytojai, medikai, pareigūnai, o tik valstybės aparato institucijos, kuriose – beveik 50 tūkst. etatų.
Išvados: per daug vadovų pavaldinių skaičiui. Per daug parašomų įstatymų – net 6 tūkst. per dešimtmetį. Per brangiai biudžetui kainuojančios paslaugos – surinkti ir išmokėti vieną eurą atsieina puspenkto cento. Kai, pavyzdžiui, Suomijoje – mažiau nei 3 centus.
Išvados: per daug vadovų pavaldinių skaičiui. Per daug parašomų įstatymų – net 6 tūkst. per dešimtmetį. Per brangiai biudžetui kainuojančios paslaugos.
„Identifikavom apie beveik 700 mln. eurų kasmet, kurie galėtų būti sutaupyti lengvinant biurokratiją. Iš kitos pusės, žiūrint į ekonomikos augimą, jau 2028 metais mes galėtume matyti papildomai sugeneruotus 5 mlrd. BVP“, – sako D. Misiūnas.
Tyrimo rezultatai sukėlė diskusiją. Ypač dėl to, kiek milijonų galima sutaupyti. Vienų teigimu, įvardyta suma – pernelyg optimistinė.
„Vykstančių reformų metu gali būti patogu ieškoti tokio atpirkimo ožio, kuriam būtų galima suversti kaltę dėl visų blogybių mūsų šalyje. Bet, jeigu mes apsispręstume važiuoti ta kryptimi, tai naudos būtų kaip iš ožio pieno“, – mano VU TSPMI profesorius Vitalis Nakrošis.
Ar pavyktų sutaupyti 700 mln. eurų abejoja ir buvęs Valstybės kontrolės vadovas Mindaugas Macijauskas.
„Be abejonės, turim vietų, kur galim padaryt efektyviau, kur galim padaryt greičiau. Svarbu, matyt, susirasti tas vietas ir į jas gilintis. Bet drįsčiau abejoti, ar tie 700 mln. įvardyti per metus galimai būtų sutaupomi“, – sako jis.
M. Macijauskas ir V. Nakrošis pastebi, kad Lietuvoje išties daug blogo valdymo: korupcija, iniciatyvos trūkumas. Tą parodė ir „Teltonikos“ skandalas, kai sustojo milijardinės investicijos. Bet esą žiūrint bendrai, Lietuva ES yra tarp ganėtinai efektyviai besitvarkančių šalių.
Vilnietis verslininkas Mindaugas Busila įsitikinęs – tyrimo įvardyta galima sutaupyti suma – net per maža.
„Yra dar kita pusė, ko nieks niekada neskaičiuoja. Tai yra, kiek verslui kainuoja tas visas biurokratizmas. Kiekvienas atsiųstas prašymas kažką užpildyti, kažką daryti, tai kainuoja darbo valandas“, – aiškina verslininkas.
Jis pateikia pavyzdį – pastato, kuriame kalba verslininkas, statyboms leidimo vystytojai laukė trejus metus. Šalia esančio – pusmetį. Laukus ilgiau, projektas pabrango, už tai galiausiai sumokėjo pirkėjai.
Dėl tyrimo kilus įvairių vertinimų, ISM rektorius sako, esmė – ne skaičių dydis.
„Tai yra potencialas, kiek mes sugebėsime iš jo paimti. Be abejo, tai gali būti ir mažesnis skaičius, ir didesnis, bet faktas, kad tai yra mūsų rankose“, – tikina D. Misiūnas.
Tyrimo esą imtasi, nes norėta paieškoti pinigų gynybai. Su mokesčių reforma jis nesietas. Bet dabar akivaizdu – vienas kitam nemaišo.
