Naujas Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas sukėlė diskusijų darbo teisės srityje: darbuotoja, vaiko priežiūros atostogų metu įsidarbinusi kitoje įmonėje, buvo teisėtai atleista iš pirmosios darbovietės dėl galimo interesų konflikto. Ekspertai įspėja, kad toks precedentinis sprendimas gali turėti reikšmės aukštos kvalifikacijos darbuotojams, dirbantiems konkurencingoje aplinkoje.
Antroji nutartis teismų praktikoje
Neseniai paskelbtas Aukščiausiojo Teismo bylos išaiškinimas, teigiantis, kad vaiko priežiūros atostogų metu kitoje darbovietėje įsidarbinusi darbuotoja, iš pirmosios atleista teisėtai, įnešė sumaišties. Kaip sako Advokatų bendrijos TRINITI JUREX Darbo teisės komandos vadovė Jurgita Judickienė, teismų praktikoje tai yra tik antroji nutartis, nagrinėjusi interesų konflikto darbo santykiuose klausimą.
„Iš esmės šitoje nutartyje teismas pabandė apibrėžti, kas yra tas interesų konfliktas darbo santykiuose, ką gali ar negali darbdaviai, siekdami sureguliuoti interesų konflikto klausimus, ir pasakė, kad šioje konkrečioje situacijoje darbuotoja, kuri, būdama vaiko priežiūros atostogose, įsidarbino kitoje įmonėje, iš pirmosios buvo atleista teisėtai“, – pasakoja teisininkė.
Ši darbuotoja, padalinio vadovė gamybos technologijų srityje, buvo J. Judickienės klientė. Pirmosios instancijos teismas visiškai pritarė darbuotojai ir nesutiko su tuo, kad darbdavys galėjo imtis tokios drastiškos priemonės šioje situacijoje. Tuo tarpu apeliacinės instancijos sprendimas buvo kardinaliai priešingas. Tuomet Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo paprašyta sudėti taškus ant „i“ ir pateikti paaiškinimą.
„Viena vertus, vienoje dalyje išaiškinimą gavome, kitoje dalyje, mano supratimu, teismas paliko neapibrėžtumą“, – tvirtina J. Judickienė.
Teismo išaiškinimu, darbuotoja, būdama ir vienoje, ir kitoje bendrovėje, galėtų atsidurti situacijoje, kai jai reikėtų rinktis, kurio darbdavio interesą atstovauti. Kadangi ir vienas, ir kitas darbdavys kūrė tam tikrus produktus, ji didesne ar mažesne apimtimi dalyvavo technologijos kūrimo procese. Pagal teismo išaiškinimą, gali nutikti taip, kad vieną dieną darbuotoja, vykdydama savo pareigas, turės pasirinkti, kurio darbdavio labui veikti.
Kaip pasakoja J. Judickienė, pirmasis darbdavys savo vidiniuose dokumentuose labai plačiai apibrėžė interesų konfliktą, tad teismas nusprendė, jog tokiu atveju darbdavys, pasirinkęs jos atleidimą, pasielgė teisėtai.
Išsprendė Seimo padarytą klaidą
Kai kurie teisininkai teigė, kad ši nutartis bus tarsi atokvėpis darbdaviams, o pagal šį išaiškinimą bet kuriam darbuotojui bus galima arba uždrausti turėti kitus darbo santykius, arba darbuotoją atleisti. Investuotojų forumo vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas sako, kad nėra visiškai taip, tačiau ši nutartis išsprendė dar 2016 m. Seimo padarytą klaidą.
Kaip teigia pašnekovas, mokslininkų parengtame Darbo kodekso projekte buvo išskirta, kad darbo sutarties galiojimo metu galioja interesų konflikto vengimo pareiga – lojalumo pareiga. Tai reiškia, kad darbo santykių su konkuruojančia įmone turėti negalima. Pasibaigus darbo sutarčiai, gali atsirasti nekonkuravimo pareiga. Tokiu atveju darbdavys turi dėl to susitarti, o buvusiam darbuotojui mokėti kompensaciją.
„Tai buvo labai aiškiai sureglamentuota, – sako V. Šilinskas. – Seime diskusijose buvo viena iš tų nuostatų pakeista ir pasakyta, kad nekonkuravimas gali būti ir darbo sutarties galiojimo metu. Bet dėl interesų konflikto niekas nebuvo pakeista, ir todėl atsirado tokia kolizija ir neaiškumas.“
Tačiau, kaip sako pašnekovas, verslo pozicija visada buvo aiški – turi pasirinkti, kuriam darbdaviui esi lojalus. Aiškios sąlygos buvo ir šioje konkrečioje situacijoje, sako pašnekovas.
„Jeigu tu vystai technologijas ir vienoje įmonėje, ir kitoje, tai kuri įmonė išvystys, kuri pasiseks tą technologiją?, – svarsto V. Šilinskas. – Ir buvo parašyta darbo sutartyje, kad ji negali išeiti dirbti į kitą įmonę, neatsiklaususi darbdavio. Ji paklausė, darbdavys pasakė: „ne, mes matome, kur tu planuoji eiti, čia būtų tikrai interesų konfliktas.“
Pasak V. Šilinsko, šioje situacijoje darbdavys neturėjo kito pasirinkimo. Tačiau atleisdamas darbuotoją stipriai rizikavo.
Palies ne visus darbuotojus
Pašnekovas sako, kad teismo išaiškinimas palies ne visus, o mokytojai ar medikai, dažnai dirbantys keliose darbovietėse, tą daryti galės ir toliau. Anot jo, tai labiausiai palies aukštesnio lygio vadovus ar pardavimų vadybininkus, prekiaujančius, pavyzdžiui, konkuruojančių firmų produktais.
„Neturėtų žmogus sėdėti ant dviejų kėdžių, – sako V. Šilinskas. – Jis turėtų sėdėti ant vienos kėdės ir neturėtų žaisti dviejose komandos. Jis turėtų žaisti vienoje komandoje.“
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė sutinka, kad šis teismo išaiškinimas palies aukštos kvalifikacijos darbuotojus.
„Ateityje reikės daugiau išaiškinimo, – sako K. Krupavičienė. – Bet aš manau, kad yra naudinga ir darbdaviams. Nes jie turi irgi aiškiai išaiškinti darbuotojams, o ne šiaip sau, kad „tu pažeidei ir mes tave išmetame iš darbo. Ir viskas“.
K. Krupavičienė sako, kad nėra nustebusi, kad minima darbuotoja buvo atleista, nes tam tikros sritys, tokios kaip aukštosios technologijos ar šalies gynyba, reikalauja tam tikro lojalumo ir konfidencialumo.
„Bet, aišku, darbdavys negali piktnaudžiauti tuo, nes reikia žiūrėti, kokiam darbuotojui tai yra taikoma. Jeigu tai yra vadovas, kurio žinioje yra ir technologijos, ir produkcijos kiekiai, ir ryšiai... Ryšiai, klientai šiandien yra labai svarbu“, – teigia pašnekovė.
Anot J. Judickienės, turint dabartinį teismo išaiškinimą ir Darbo kodeksą, situacija yra paini net ir teisininkams.
„Nes Darbo kodeksas aiškiai sako, kad jeigu darbdavys nori, jog nekonkuruotų darbuotojas darbo santykių metu, už tai turi mokėti. Dabar turime išaiškinimą, kuris realiai kalba apie interesų konfliktą kaip apie nekonkuravimo pareigą. Ir netgi sąlygos, tiek interesų konflikto apibrėžimo, tiek nekonkuravimo sąlygų, yra identiškos“, – sako teisininkė.
Anot jos, teismų praktika gali tapti spąstais darbdaviams, nes jie gali pagalvoti, kad interesų konfliktą užtenka apsibrėžti vidiniuose dokumentuose.
„Mano supratimu, jeigu mes norime išvengti nekonkuravimo kompensacijos mokėjimo, drausdami konkuruoti darbo santykių metu, turi būti pakeistas Darbo kodeksas. Negali teismų praktika keisti Darbo kodekso“, – sako J. Judickienė.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Aukso amžius“ įraše.
