Tarptautinio valiutos fondo (TVF) valdybos narys Vitas Vasiliauskas stebisi Lietuvoje vykstančiomis diskusijomis dėl Vyriausybės pateikto mokestinių pakeitimų paketo. Jis pastebi, kad makroekonomine prasme pokyčių efektas būtų minimalus, tačiau oponentai bando sukurti įspūdį, tartum tai sukels katastrofą.
„Aš galvojau, kad mes esame jau truputį kitame išsivystymo lygyje“, – nusivylimo verslininkų atstovais neslėpė V. Vasiliauskas.
Buvęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas dar pažymėjo, kad Seimui, net ir priėmus pokyčius, ateityje mokesčių sistemą reikės taisyti toliau.
„Labai gaila, bet bandome išoperuoti anginą ne per burną“, – situaciją apibendrino pašnekovas.
Tuo metu kalbėdamas apie daugiausia diskusijų keliantį NT mokestį, V. Vasiliauskas stebėjosi savivaldybių merų reakcija.
„Tu jiems duodi meškerę ir sakai „gal turėkite instrumentą“, jie sako, kad jiems nereikia. Tai yra tokia vudu ekonomika“, – interviu LRT.lt sakė jis.
INTERVIU TRUMPAI
- V. Vasiliauskas stebisi nekonstruktyvia verslo atstovų kritika mokestinių pasiūlymų paketui.
- Pašnekovas neabejoja, kad šia reforma pokyčiai mokesčių sistemoje nesibaigs ir prie taisymų teks grįžti vėliau.
- NT mokestį, PVM lengvatų naikinimą ir mokestį saldintiems gėrimams V. Vasiliauskas vadina žemai kabančiais vaisiais.
- Pasak buvusio Lietuvos banko vadovo, pats sunkiausias darbas yra viešajame sektoriuje.
– Ką manote apie Seime svarstomą mokestinių pakeitimų paketą? Ką apie turinį, o ką apie tai, kaip vyksta teisėkūros procesas?
– Pokyčiai mokesčių sistemoje yra seniai pribrendę. Tai, kas vyksta dabar, man primena diskusiją dėl partnerystės. Visi supranta, kad reikia pokyčių, bet kai prieiname prie jų svarstymo, nematau kalbėjimosi. Iš tikrųjų, labai gaila. Ta tokia absoliuti atmetimo reakcija iš verslo organizuotų struktūrų mane tikrai nustebino. Aš galvojau, kad mes esame jau truputį kitame išsivystymo lygyje.
Kas vyksta dabar, man primena diskusiją dėl partnerystės.
Kalbant apie turinį, aš nematau didelių skirtumų nuo buvusios Vyriausybės pasiūlyto paketo. Manau, tiesiog reikia judėti į priekį. Dabar tie visi gąsdinimai, kad pasaulis apsivers arba Lietuva kažkaip taps nekonkurencinga, degsime pragare, jeigu taip galima pasakyti, tikrai nematau, dėl ko reikėtų gaišti laiką tokiais argumentais diskutuojant, o nededant faktų ant stalo, neteikiant konkrečių pasiūlymų, o tai, kaip mes turėtume judėti į priekį.
– Iš diskusijų Seime susidaro įspūdis, kad šįkart verslininkų argumentų niekas rimtai nebepriima. Atrodytų, kad viešojoje erdvėje yra daug jų komunikacijos, bet tie argumentai neturi didelio svorio. Ar sutiktumėte?
– Aš jų neperku, iš tikrųjų. Ir man labai gaila, kad po šitiek metų asocijuotos struktūros, bent jau mokesčių atžvilgiu, taip ir neišmoko dirbti su valdžios institucijomis. Na, negali būti tokio susipriešinimo. Reikia tiesiog atsisėsti ir susitarti.
Toks socialinis kontraktas, koks dabar yra valstybėje, paprasčiausiai yra per mažas pagal mūsų išsivystymo lygį. Mūsų viešųjų pajamų neužtenka palaikymui to, ką norėtume čia matyti.
Gynyba yra vienas sudėtinių elementų. Be abejo, labai svarbus, bet žiūrint į vidutinį ir ilgą laikotarpį, su senėjimo tendencijomis, pensijų poreikiais, gydymo išlaidomis, su migracinės situacijos klausimais, akivaizdu, kad negalime gyventi su dabartinėmis viešosiomis išlaidomis.
Kas dar man labai nepatinka dabartinės diskusijos fone – viešojo sektoriaus puolimas. Esu diskutavęs ne su vienu žinomu žmogumi iš privataus verslo ir mano pasiūlymas jiems būna labai paprastas: jei sakote, kad viešasis sektorius nieko neišmano, čia yra tik biurokratai, tik kenkia mūsų ekonominiam augimui, na tai gerai – išeikite iš verslo ir ateikite padirbėti porą metų vykdomojoje valdžioje. Pavarykite ir po to mes pakalbėsime, visgi, kaip jau yra ten.
Pavarykite ir po to mes pakalbėsime, visgi, kaip jau yra ten.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad pats bjauriausias, labiausiai išsunkiantis ir atsakingiausias darbas yra viešajame sektoriuje, būtent vykdomojoje valdžioje, Vyriausybėje. Turiu su kuo palyginti: ir su privačiu verslu, kuris buvo konsultacinis, ir su viešojo sektoriaus patirtimis. Dabar galiu palyginti ir su tarptautinėmis organizacijomis. Tai tikrai esu labai nustebęs dabartinės diskusijos diskursu.
– Turite kažką konkretaus mintyje?
– Kalbu apie tą gąsdinimą, kad pasaulis griūva. Jis negriūva. Mums reikėtų gerokai radikalesnių pakeitimų. Nes tai, kas dabar yra pasiūlyta, makroekonomine prasme yra niekas. Bet bent jau žingsnis į priekį.
Pelno mokesčio pakėlimas vienu procentiniu punktu – ką jis keičia? Kam įdomūs nominalūs tarifai? Niekam. Įdomūs yra būtent efektyvūs tarifai, o jie pas mus ir toliau išliks mažiau nei 18 proc. O dar girdime, kad pagreitinta amortizacija bus pasiūlyta. Kur čia problema? Nesuprantu (18 proc. turiu omenyje bendrai su gyventojų pajamų ir pelno mokesčiais).
Anksčiau prie 15 proc. pelno mokesčio efektyvus tarifas buvo 12,5 proc. Dabar turime 16 proc., jei bus 17 proc., tai pakils galbūt iki 14 proc. efektyvus tarifas. Tai tikrai ne tos eilės skaičiai, kad pradėtų visi bėgti.
Kai kalbame apie GPM, kalbame apie labai mažą gyventojų skaičių, kuriuos tai palies. Tai individuali veikla, kurios efektyvus tarifas yra kokie 9 proc. Kai palygini darbo santykiais, reikėtų truputį pasižiūrėti į veidrodį. Sutinku, kad yra niuansų su žmonėmis, kurie turi reikalų su kapitalu. Taip, esu turėjęs diskusiją su didžiosiomis advokatų kontoromis, kur yra partneriai, dalį pajamų gaunantys kaip dividendus. Jiems galėtų būti atskiras režimas.
Kai palygini darbo santykiais, reikėtų truputį pasižiūrėti į veidrodį.
Bet bendrai aš tos diskusijos nesuprantu. Kodėl nereikėtų prisidėti? Juk mes turime arbitražą GPM, apskritai gyventojų apmokestinime. Taip, kai kalbame apie didelius tarifus, pavyzdžiui, 36 proc., tada yra klausimų. Dėl 32 proc. irgi. Bet tam, kad normaliai pajudintum GPM, reikia laiko. Iš esmės, reikėtų jį visą perdėlioti. Reikia įvesti laiptelius, daugiau jų, kad turėtume progresyvumą.
Tada dar iškyla klausimas dėl vaiko pinigų ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) vaikams. Žinome, kad tas projektas vaikščioja. Vyriausybė, kuri buvo valdžioje 2016–2020 metais nuėjo tuo keliu, kad buvo atsisakyta NPD vaikams, įvesti vaiko pinigai. Jie buvo gerokai indeksuojami, o dabar siūloma, kad būtų ir tas, ir tas. Nepatemps niekaip biudžetas to.
Kalbant apie NT mokestį – tai žemai kabantis vaisius. Girdžiu Vilniaus ir Klaipėdos miestų merų pasisakymus, kad jie neapmokestins pirmojo būsto. Kas čia per argumentacija? Normaliame pasaulyje yra infrastruktūros mokestis, kuris yra labai svarbi savarankiška savivaldybių biudžetų dalis. Pas mus kažkaip viskas atvirkščiai gaunasi.
Savivaldybės yra pakabintos ant centrinės valdžios adatos per GPM. Ypač tos, kurios gauna iš perskirstymo, o tai yra didžioji dalis. Kai tu jiems duodi meškerę ir sakai „gal turėkite instrumentą“, jie sako, kad jiems nereikia. Tai yra tokia vudu ekonomika.
– Ši reforma labai greitai apaugo įvairiais mitais. Vienas kurių yra susijęs su NT mokesčiu. Žmonės tiksliai net nežino, ar jiems jį reikės mokėti, o jei reikės, tai kiek. Tada politikai pataikauja tiems, kurie to nenori.
– Mano galva, mes turime puikų NT mokesčio įstatymą, tačiau jame yra dvi didelės problemos. Viena yra didelis NPD (150 tūkst. eurų, o, padauginus iš dviejų šeimai, suma gaunasi labai didelė). Tarifų koridorius yra geras, savivaldybė gali pasirinkti, kas suteikia diskreciją.
Tačiau dar turime krūvą lengvatų. Visų pirma, kiek tai susiję su įvairiais valstybės subjektų NT objektais. Manau, neturėtų būti tų lengvatų. Tada viešasis sektorius irgi bandytų optimizuotis, o savivaldybėms tai būtų aktualu, ypač toms, kuriose yra daug centrinės valdžios turto.
Dar vieną naujieną surado, kad kas 5 metus turto mokestinė vertė keičiasi. Kaip baisu! Palaukite, žmonės. Ta sistema galioja jau krūvą metų. Kas čia naujo? Ji civilizuotame pasaulyje veikia kuo puikiausiai. Yra masinis vertinimas ir vertės pasikeičia, tai reiškia, kad jei rinka nekrenta, pirmais metais sumoki nuo rinkos vertės, o visus kitus 4 metus moki mažiau. Juk kai rinka kyla, ta vertė visą laiką auga.
– Tiesiog pastaraisiais metais buvo labai didelė infliacija ir vos ne dvigubai išaugusios tos NT vertės.
– Taip, tačiau fiskalinis NT mokesčio efektas yra tikrai mažas. Jei palyginsime su panašaus išsivystymo valstybėmis, tiesiog gėda, kad mūsų pajamos iš šio mokesčio yra tokios. Dar turime žemės mokestį, kur yra daug niuansų.
Tiesiog gėda, kad mūsų pajamos iš šio mokesčio yra tokios.
Dar kalbant apie įmokas nuo draudimo sutarčių, sakyčiau, iš mokesčių teorijos požiūrio, tas mokestis yra teisingas ta prasme, kad draudimas kaip finansinės paslaugos, neapsimokestina PVM. Ar mes būsime unikalūs, jeigu bus pritarta tokiam pasiūlymui? Tikrai ne. Nematau dėl ko čia reikėtų laužyti ietis.
– Dar kalbant apie GPM, buvo argumentų, kad vadinamieji „global nomads“ (informacinių technologijų specialistai) gali kompiuterį į kuprinę įsidėti ir išskristi dirbti į Dubajų.
– Aš tuos išvedžiojimus apie mūsų nekonkurencingumą arba viską žlugdančią mokesčių sistemą girdžiu nuolat. Aišku, reikėtų pasižiūrėti, ypač į galą su dideliais tarifais. Su vienkartinėmis pajamomis, opcionais ten galima būtų pasižiūrėti. Bet reikia kalbėtis, nereikia sakyti, kad čia iš viso yra nesąmonė ir kažkas kažko nesupranta, išsigalvoja. Aš tikrai tokios diskusijos nesuprantu.
– Pakete dar yra naikinama PVM lengvata šildymui ir mokestis saldintiems gėrimams, bet dėl jų ginčų beveik nėra.
– Taip, tai dar keli žemai kabantys vaisiai. Tačiau mane labiau domina vidutinio ir ilgo laikotarpio perspektyva. Šie pasiūlymai mūsų poreikių, kurie tikrai atsiras, nesprendžia.
Labai gaila, bet kažkada ateityje reikės grįžti prie mokesčių sistemos. Dar kartą ir dar kartą. Tada vėl kalbėsime apie nestabilumą, neprognozuojamumą. Vietoje to, kad vieną kartą susėstume, susitartume ir pamirštume. Labai gaila, bet bandome išoperuoti anginą ne per burną.
