Lėtėjant Rusijos ekonomikos augimui ir pareigūnams teigiant, kad ne vieną mėnesį stebėtas spartus kainų kilimas tampa kontroliuojamas, šalies centrinis bankas penktadienį sumažino bazinę palūkanų normą nuo 21 proc. – aukščiausio per du dešimtmečius lygio – iki 20 procentų.
Nuo 2022 metų, kai Kremlius pradėjo plataus masto karinį puolimą Ukrainoje, Rusijos ekonomika pasižymėjo nepastovumu. Pasibaigus laikotarpiui, kurį pareigūnai vadina perkaitimu, dabar ūkio augimas lėtėja.
Siekdamas paremti savo kampaniją Ukrainoje, Kremlius smarkiai padidino karines išlaidas ir dosniai skyrė lėšų ginklų gamybai ir kariuomenei, kurios padėjo užtikrinti spartų ekonomikos augimą, nepaisant virtinės Vakarų sankcijų.
„Esame arti subalansuoto ekonomikos augimo scenarijaus“, – po sprendimo paskelbimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina.
Ekonomika, regis, artėja prie vadinamojo minkšto nusileidimo, pažymėjo ji ir pridūrė, jog nemato „jokio per didelio atvėsimo“.
Oficialiais statistiniais duomenimis, metinis ekonomikos augimo tempas pirmąjį ketvirtį sulėtėjo iki 1,4 proc. ir buvo silpniausias per dvejus metus.
Ekonomistai jau ne vieną mėnesį įspėja, kad smunkančios naftos kainos, didelės palūkanų normos ir gamybos nuosmukis slegia ekonomiką.
Tačiau prognozės, kad Rusijos puolimas Ukrainoje ir sankcijos įstums šalies ekonomiką į gilią ir ilgalaikę recesiją, kol kas nepasitvirtino.
Pasak prezidento Vladimiro Putino, vyriausybės išlaidos nuo kampanijos Ukrainoje pradžios pašoko daugiau kaip dviem trečdaliais, o vien karinės išlaidos sudaro beveik 9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tokio lygio nebūta nuo Sovietų Sąjungos laikų ir dėl to ne vieną mėnesį sparčiai kilo kainos ir labai trūko darbo jėgos, o namų ūkiai ir įmonės, nesusijusios su puolimu, patyrė didelį spaudimą.
„Posūkio taškas“
Infliacija vis dar siekia apie 10 proc., tačiau centrinis bankas pažymėjo, kad kainų „spaudimas toliau mažėja“.
E. Nabiulina šiemet patiria vis didesnį politinį spaudimą mažinti palūkanų normas, kurios, pasak verslo, slopina ekonomiką ir žlugdo investicijas.
Penktadienio sprendimas buvo pirmas kartas nuo 2022 metų rugsėjo, kai centrinis bankas ėmėsi mažinti palūkanų normas.
Centrinis bankas įspėjo, kad, nors bazinė palūkanų norma buvo sumažinta vienu procentiniu punktu, „pinigų politika ilgą laiką išliks griežta“.
„Galiausiai infliacija mažina ekonomikos potencialą, todėl mūsų tikslas – pažaboti infliaciją ir sudaryti sąlygas vystytis realiajam ekonomikos sektoriui“, – centrinio banko paskelbtame pareiškime pažymėjo E. Nabiulina ir pridūrė, kad taikydamas aukštas palūkanų normas centrinis bankas suvaldė kainų kilimo tempą.
Rusija oficialiai siekia 4 proc. infliacijos tikslo, tačiau nesitiki, kad šis lygis bus pasiektas anksčiau nei kitąmet.
Maskvoje įsikūrusios bendrovės „T-Investments“ vyriausioji ekonomistė Sofija Donec sakė, kad sprendimas pradėti mažinti palūkanų normas gali būti „posūkio taškas“.
„Pagaliau centrinis bankas pastebėjo pakankamai stabilų infliacijos mažėjimą. Tačiau reguliuotojas vis dar nori elgtis konservatyviai“, – parašė ji platformoje „Telegram“.
