Beveik pusšimčio namų Alytuje gyventojai dalyvaus bandomajame projekte – atliekas į konteinerius galės įmesti tik naudodami raktus arba mobiliąją programėlę. Taip siekiama, kad gyventojai kruopščiau rūšiuotų atliekas, o mokestis už jas būtų grįstas realiais duomenimis – pagal atliekų kiekį.
Dešimties atliekų aikštelių, kaip ši, konteineriai bus rakinamai, išskyrus tekstilės. Konteineriuose planuojama sumontuoti įrangą, kad nuo rugsėjo daugiau nei keturiasdešimties namų gyventojai dalyvausiantys bandomajame projekte atliekas į konteinerius galėtų įmesti tik naudodami raktus arba mobiliąją programėlę.
Įrengiant rakinamus konteinerius siekiama dviejų tikslų – dar labiau skatinti gyventojus rūšiuoti ir teisingesnio mokesčio ateityje. Mišrių atliekų konteineriuose bus įdiegti tūrio davikliai.
„Pagaliau atsakyti į tą klausimą kas teršia kvadratai ar žmonės. Matysime, kiek kartų buvo atidarytas pakuočių konteineris, kiek kartų mišrių, kiek maisto konteineris ir pagal tai bus galima įvertinti gyventojo rūšiavimo įpročius ir kiekius“, – LRT TELEVIZIJAI sako Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Aurimas Uldukis.
Vienam alytiškiui per metus tenka beveik šeši šimtai kilogramų atliekų. Išmani užraktų sistema leis tiksliai matyti, kada, kas ir kokias atliekas išmetė.
„Tai leis mums padidinti geresnį rūšiavimą ir neleis nedidinti kainų, o gal ir pamažinti. Manau, kad tie procesai išsigyvendins, kad pravažiuojantys, atvažiuojantys iš rajono žmonės, iš sodų neprikrautų jiems į konteinerius, kai atsidalinsim kieno yra atliekos, jas pradėsim rūšiuoti, tikiuosi ir kaina nekils“, – teigia Alytaus meras Nerijus Cesiulis.
„Po kokių metų mes tą informaciją apdorosim ir tada bus galima siūlyti rinkliavos mokesčių nuostatų pakeitimus. Tie, kurie gerai rūšiuos, tinkamai, matysim, darinėja tuos konteinerius, jiems potencialiai gali mažėti kintamoji mokesčio už atliekas dalis“, – priduria A. Uldukis.
Gyventojai pageidauja, kad atliekų surinkimo aikštelės būtų aptvertos ir rakinamos.
„Netvarką daro pravažiuojantys automobiliai, numesdami prie konteinerių. Aišku, šiai dienai nėra numatyta tas aikšteles aptverti, bet, kiek žinau, tai planuoja savivaldybė, ieško galimybių, kaip įrengti vaizdo stebėjimo kameras“, – kalba Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro atstovas Martynas Krasauskas.
Pasak daugiabučių namų bendrijų pirmininkų, ar eksperimentas pasiteisins, bus aišku po metų kitų. Tačiau neatmeta galimybės, kad gyventojai gali ir gudrauti, mesti atliekas ne į tuos konteinerius, todėl apie rūšiavimą būtina kalbėti dar daugiau. Nerūšiuojančius drausminti.
„Kiekvienas eksperimentas gal kažkiek duos naudos, bet yra daug tokių niuansų. Kai sako, va, aš dešimt kartų nešiu, ir reiškia, kad aš rūšiuoju. Čia ne argumentas čia pats žmogus, jei jis rūšiuos, tai rūšiuos“, – dėsto daugiabučių namų bendrijos pirmininkas Vitas Miliauskas.
„Senai jau kalbam apie tai, kad nori gyventojai mokėti už tam tikrą kiekį atliekų, o ne kad paskirtas tas mokestis ir viskas“, – antrina daugiabučių namų bendrijos pirmininkė Irina Juškauskienė.
Gyventojų švietimui, įvairiems mokymams, įrangai ir išmaniosioms sistemoms įdiegti numatyta per pusę milijono eurų, savivaldybės ir Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro indėlis – apie 100 tūkstančių eurų.
